KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

kartu organizuojami Lietuvos kariuomenėsšventės minėjimai, tautiniųšvenčių šventimas, palaikomossavos, dar tarpukaryje puoselėtostradicijos, rengiamos paskaitos aktualiomistemomis. LŠSI būdamaatviresnė visuomenei, naujiems nariams,jaunimui, plačiai išvystė kultūrinęveiklą, kuri pasireiškė menokuopelių, tautinių šokių ratelių, chorųsteigimu. Tiek LŠSI, tiek LVS „Ramovei“buvo būdingas rūpinimasissavos organizacijos nariais, ligonių,kapų lankymas. LŠSI susidūrė sutam tikrais sunkumais. Kaip minimaproginiame Toronto kuopos leidinyje,„organizaciją užpildė buvusiejiūkininkai, darbininkai ir labai mažaiintelektualų, kurių buvo vėliau pasigesta(norint susilaukti naujų minčių,idėjų ir t.t.)“. Jaunimo pasyvumas taippat kėlė problemų.Tiek LŠST, tiek LVS „Ramovė“deklaravo visų išeivijos lietuviškųjųjėgų vienybę, susitelkimą Lietuvos išlaisvinimodarbui bei veiklai būsimojenepriklausomoje Lietuvoje. Abiejųorganizacijų vizijose Lietuva buvolaisva, nepriklausoma. Karininkaipalaikė karinę dvasią ir laukė, kadagalės atkovoti prarastąjį valstybingumą(jei reikės, net gyvybės kaina – G.K.); šauliai veikė visuomenės viduje,siekdami palaikyti tautinę dvasią, neleistijaunesniosioms kartoms ištirptitaip vadinamajame „tautų tirpinimokatile“.Vienas didžiausių Lietuvos karininkijosuždavinių išeivijoje buvotautinių dalinių sukūrimas ateityjesusidarius palankioms sąlygoms, jųpanaudojimas kovoje dėl Lietuvoslaisvės. Šio uždavinio buvo siekiamajau DP stovyklose, bandant perimtikontrolę sargybų kuopomis. Tolesnėemigracija sustabdė šį procesą,bet senatoriaus Lodge’o projektasLietuvių Veteranų Sąjungos „Ramovė“ centro valdyba. Iš kairės sėdi P. Plechavičius – pirmininkasnuo sąjungos įsikūrimo iki 1959 m. gegužės 3 d. , prof. S. Dirmantas – pirmininkas nuo 1959 m.gegužės 3 d. , M. Rėklaitis – vicepirmininkas nuo 1952 m. birželio 2 d. , stovi A. Rėklaitis – antrasisvicepirmininkas ir kultūros reikalų vadovas nuo 1950 m. balandžio 2 d. iki 1952 m. birželio 2d. , sekretorius ir kultūros reikalų vadovas nuo 1954 m. gegužės 30 d. iki 1958 m. birželio 28 d.,sekretorius nuo 1958 m. birželio 28 d. , J. Tumas – iždininkas nuo 1954 m. gegužės 30 d. , K. Oželis– sekretoriaus padėjėjas nuo 1956 m. birželio 30 d. ir J. Švedas – kultūros reikalų vadovas nuo 1960m. birželio 19 d.. V. Noreikos nuotr.galėjo sukelti naujų vilčių. Vis dėltoJAV, nors ir laikėsi Baltijos šalių okupacijossmerkimo politikos, nekūrėplanų vaduoti šių Sovietų Sąjungospavergtų tautų. Jos planuose nebuvonet tautinių dalinių kūrimo klausimosvarstymo. Jau JAV lietuviai karininkai,susibūrę į LVS „Ramovę“, iškėlėtautinių dalinių klausimą kaip benevienintelį galimą Lietuvos vadavimoscenarijų. Suvokus, „kad diplomatijoskeliu ir konferencijomis pavergtiemslaisvė negrąžinama“, dar vistikima naujosios tėvynės pažadaisir gerais norais. 1954 m. gegužės30 d. Sąjungos skyrių visuotiniamesuvažiavime gen. št. plk. A. Rėklaitisskaitė paskaitą apie tautinių daliniųreikalingumą ir kūrimo galimybes.Išvadose dar kartą buvo pakartotasdaug kartų minimas faktas, kad „neturimerealaus pagrindo viltis, kadLietuva, svetimų jėgų išvaduota, taptųlaisva, nepriklausoma“, todėl natūraliaikilo lietuviškų dalinių steigimoklausimas. Turime „aktingai dalyvautisavo tėvynės išlaisvinimo žygyje“,– teigė gen. št. plk. A. Rėklaitis. VėliauVakarų politika Sovietų Sąjungos atžvilgiukeitėsi: deklaruojamas kariniųveiksmų nebuvimas, suponuojantiskomunizmo žlugimo laukimo poziciją,nieko gero nežadėjo pavergtųjųtautoms, kurių tautiečiai ruošėsi eitivaduoti Lietuvos. Suvokus, kad busneįmanoma įgyvendinti tautinių daliniųsukūrimo už Lietuvos ribų idėjos,karininkai ir toliau puoselėjo ir stiprinoviltį, kad okupacija laikina ir Lietuvaatkurs nepriklausomybę.Lietuvos karininkija, neturėjusigalimybės pasipriešinti sovietų teroruiLietuvoje, emigravo į kitas šalis,tikėdamasi organizuoti kovą užokupuotos valstybės ribų. Nuolatpalaikydama kovinę dvasią, tikėjimątėvynės pergale prieš okupantus,skelbdama pasauliui tiesą apieSovietų Sąjungos politiką, Lietuvoskarininkija nenustojo egzistuoti ir kartusu partizanais miškuose papildėkovojančių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybęgretas.G i n t a r ė K u r t i n a i t y t ėK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )43