KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

42L I E T U V O S K A R I N I N K I J AJAV 1950 m. vėl pradėtas leisti žurnalas „Karys“, norsir turėdamas finansinių sunkumų, pasiekdavo Kanadą,Australiją, Naująją Zelandiją ir net kovojančius Indokinijoje,likusius Vokietijoje.1951 m. gegužės 20 d. buvo suorganizuotas pirmasis„Kario“ koncertas–balius Brukline, Niujorke. Skelbimas„Karyje“ kvietė: „Tai bus puiki proga susitikti visiemsbuvusiems kariams, visiems lietuviams“. Koncertebuvo numatyta linksmoji literatūrinė dalis, dainavosolistai, kvartetas. 1952 m. toks „Kario“ koncertas–baliusįvyko ir Čikagoje. Po „Kario“ vardu buvo bandytavienyti išsibarsčiusią karininkiją.Prisiminę tarpukario Lietuvos karininką, suprasime irsavos spaudos turėjimo svarbą, ypač išeivijoje. Lietuvosnepriklausomybės tęstinumo simbolio „Kario“ atgaivinimaslyg ir buvo dar vienas bandymas sukurti nenutrūkstamumoįspūdį, kuris leistų savo gyvenamojojeerdvėje palaikyti viltį kada nors tęsti tai, kas pasibaigėkartu su Lietuvos okupacija ir pasitraukimu iš tėvynės.„Kario“ straipsniuose, prisimenant garbingą praeitį, tolimąir artimą, palaikoma kario dvasia, ugdomas moralinispasiruošimas kovai, išsaugomas kariuomenėsautoritetas, sukuriama nepertraukiamos tarpukario Lietuvosistorijos vizija.Kalbėdami apie atsikuriančias karines organizacijasišeivijoje, jų spaudą, negalime nepaminėti Lietuvos šauliųsąjungos (toliau – LŠS), kurios įtakingumu tarpukarioLietuvoje abejoti neverta. Ši organizacija tiek tarpukariuLietuvoje, tiek išeivijoje, pagal galimybes tęsusi šauliškąveiklą, daugelyje reikalų buvo pirmoji karininkų sąjungos„Ramovė“ pagalbininkė. Sąjungos ideologo VladoPūtvio tarpukariu suformuluota ideologija buvo perkeltair į išeivijoje atkuriamą šaulių organizaciją. Vienas iš atkūrėjų,V. Pūtvio anūkas Vaidevutis A. Mantautas „pirmojojeatsikūrimo deklaracijoje“, prisimindamas šauliųuždavinius ir organizacijos veiklos formas, jos pobūdį,teigė, jog „svarbiausias LŠS uždavinys – ugdyti Tėvynėsgynimo dvasią ir padėti savai kariuomenei, o kaijos nėra, savarankiškai ginti Lietuvos laisvę“. Šauliškojeideologijoje žodžiai „karys“ ir „šaulys“ lygiaverčiai. Taitėvynės laisvės gynėjai. Išskiriamas šaulių pilietinis-patriotinispasiruošimas, kuris, kaip teigė V. A. Mantautas,buvęs platesnis nei karių.Šaulių misija prilyginama riteriškai misijai, šauliuspavadinant „tautos idėjine aristokratija“. LŠS ideologosuformuluotas šaulių credo su visomis tarpukario organizacijosideologijos gairėmis buvo perimtas ir atsikūrusiojeSąjungoje: „Būkime tautos kariuomenė. Būkimetautos kariuomenė greta valstybės armijos. Būkime viena didžiulė tautinė, savitarpė mokykla“. Šaliakarinio šaulių parengimo neabejotinai svarbią vietą užėmėpatriotinis-pilietinis auklėjimas, kultūrinė ir švietėjiškaveikla. Nors iš esmės Sąjunga turėjo aiškiai karinėsorganizacijos atspalvį, bet ir kitos veiklos sritys Sąjungainebuvo svetimos.Mintis atkurti LŠS išeivijoje kilo dar 1952 m., kai susidarėorganizacinis atkuriamasis branduolys su buvusiaisšauliais ir V. Pūtvio giminaičiais priešakyje: Vaidevučiu A.Mantautu, Sofija Pūtvyte-Mantautiene, Alfu Valatkaičiu,plk. Mykolu Kalmantu ir Eugenija Klupšiene.1954 m. kovo 7 d. yra laikoma oficialia organizacijosatkūrimo diena – šią dieną minint V. Putvinskio-Pūtvio25-ąsias mirties metines visuomenei buvo pranešta apieLŠST atgaivinimą. Sulaukus visuomenės pritarimo, buvopradėtas steigiamasis darbas, pirmiausia E. Klupšienėsiniciatyva įkuriant šaulišką vienetą Toronte (V. Pūtvio kuopa),Kanadoje ir tais pačiais metais Čikagoje (VytautoDidžiojo kuopa, vėliau rinktinė). Ilgainiui skyriai kūrėsi irkituose JAV ir Kanados miestuose: Viskonsine, Broktone,Detroite, Monrealyje, Ontarijuje. Tik įsteigus pirmąjį vienetąToronte buvo apibrėžtos būsimos veiklos sferos:„šaulys(ė) tautinėje veikloje – pavyzdys visiems! Padėtimokyklai, parapijai, jaunimo organizacijoms, kitomsorganizacijoms, šeimoms tautinėje kultūrinėje veikloje;vengti bet kokių nesusipratimų su dirbančiom tautaiorganizacijom, būti griežtais, bet garbingais su tautos– valstybės priešais;steigti jaunimo kultūrinius būrelius (vaidinimo, sportoir t.t.);visur kelti pavergtos tautos laisvinimo idėją; būti draugaisir ieškoti draugų tarp kitataučių;būti lojaliais gyvenamam kraštui“.Sportinis ir fizinis lavinimas bei sportinis šaudymas– tai dar viena LŠST veiklos sritis. Galima numanyti, kadtautiškumas išeivijoje tapo esmine nuolat eskaluojamavertybe, kurią buvo siekiama išlaikyti ir įskiepyti jaunimui.Šauliai daug dažniau nei karininkų Sąjunga dėmesį sutelkdavoį jaunimą. 1956 m. buvo įsteigtas net Jaunimoskyrius. LŠSI savo struktūra buvo arčiau visuomenės.Šauliais galėjo tapti visi, kuriems buvo artima šios organizacijosideologija, veiklos sferos. LVS „Ramovė“ buvouždara Sąjunga, kur narių priėmimas reikalavo griežtųatrankos kriterijų.LŠSI ir LVS „Ramovės“ veikla turi daug panašumų: