KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

armijos, todėl visokiais būdais stengdavosiišsisukti nuo karo tarnybos.Šioje studijoje ryškėja aiški autoriauspilietinė pozicija – Lietuvos kariuomenėturi būti rengiama atsižvelgiantį du pagrindinius karinės pedagogikosuždavinius: išmokyti karius,kad jie galėtų savo kraštą nuo priešųginti, ir auklėti juos sąmoningais piliečiais,kad grįžę į namus galėtų aktyviaidirbti savo tautai, valstybei ir savo asmeniniugyvenimu kurtų geresnes sąlygasvisiems Lietuvos žmonėms. Šiosautoriaus mintys šiandien Lietuvos kariuomenėjeskamba labai aktualiai.Studijoje V. Biržiška daug kartųkelia idėją, jog auklėjant karininkus irkareivius, svarbiausia – pilietiškumougdymas. „Pilietiškumas – prisirišimoprie savo krašto skiepijimas, pasitikėjimassavo pajėgomis, savimi, savotauta, kad ji gali išgyventi nepriklausoma...“Brandinant pilietinius jausmus labaisvarbus kareivių ir karininkų vienybėsjausmo ugdymas, kurį autoriuspavadina „vidiniu kariuomenės vienumu“.Vienybę garantuoja pasitikėjimaskarininkais – moralinis autoritetas, galintisišaukštinti juos pavaldinių akyse.Iš tikrųjų karininkas neturi privatausgyvenimo: tarnyboje, gatvėje ar svečiuosejį nuolat seka atidus žmoniųžvilgsnis.Autorius įžvalgiai pastebėjo, kadbene svarbiausia Lietuvos kariuomenėje– karininkų ir kareivių Nepriklausomybėsjausmo ugdymas ir stiprinimas.Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dideliųvalstybių kariuomenėse šis jausmasnėra toks svarbus kaip mažose, nesten patriotinė nuostata tarsi ištirpstapiliečių kraujyje. Nedidelės valstybėsžmonės neretai turi nevisavertiškumokompleksą, todėl su šiuo jausmu būtinarimtai kovoti: stiprinti piliečių patriotinesnuostatas ir pasididžiavimąsavąja valstybe, jos žmonėmis. Anotautoriaus, „Lietuvos savita kultūra, josekonominės, dar neišnaudotos, pajėgoskaip tik yra Nepriklausomybėspagrindas“.V. Biržiškos nuomone, visuomenė,išlaikydama kariuomenę, gali ir turi reikalauti,kad karinė tarnyba auklėtų jaunuoliussąmoningais piliečiais. Taikosmetu kariuomenė turi tapti gera pilietiškumomokykla, nes tam yra visosgalimybės.Karinės ir bendrosiospedagogikos sąsajosKarinė pedagogika, kaip atskiramokslo šaka, daugelio Europos šaliųkaro mokyklose nebuvo dėstoma,tik kai kurios karinio ugdymo idėjosar metodai buvo integruoti į karybosmokslus. Kauno karo mokyklos vadovybėįtraukė karinę pedagogiką į karininkųrengimo planus ir pakvietė kpt.V. Biržišką šį kursą dėstyti.XX a. pr. užsienio ir lietuvių pedagogųidėjas apie psichologijos moksloįtaką pedagogikai, mokyklos ir gyvenimoryšį, suaugusiųjų pedagogikosdėsnius, pilietinį ir tautinį ugdymą, atitinkantįkrašto tradicijas, kultūrinius,ekonominius ir socialinius poreikius,kpt. V. Biržiška kūrybiškai panaudojopaskaitose ir studijoje „Karo pedagogikosbruožai“, moksliškai pagrindėkarinės pedagogikos discipliną. V.Biržiška pirmasis Lietuvoje karinėspedagogikos mokslą praktikams irPagarba Lietuvos karo akademijos vėliavai. Kęstučio Dijoko nuotr.K A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )33