Plk. ltn. Vaclovo Biržiškosidėjų sklaida šiuolaikinėjeLietuvos kariuomenėjeXX a. pradžios Lietuvos ugdymo mokslo raidos tendencijas šiandien tyrinėjame Vakarų Europos ir kitųpasaulio šalių švietimo idėjų plėtros kontekste. 1922 m. įsikūrus Lietuvos universitetui, jame pradėjo kurtiseuropietiška mokslinė ir praktinė pedagogikos atmosfera. Pasirodė verstiniai pedagogikos klasikų veikalai– Lietuvos spaudoje rado atgarsį Amerikos ir Europos pedagogų idėjos. Tautiškai nusiteikę Lietuvos pedagogaine tik intensyviai studijavo užsienio pedagogines idėjas ir mokyklų patyrimą, bet ir nacionalinėskultūros pagrindu siekė keisti mokymo turinį, formuoti naujus ugdymo idealus, vertybes, ieškojo naujųmokymo metodų ir formų.1918 m. atkurta Lietuvos kariuomenė taip pat vykdė jaunuomenės ugdymo funkcijas. Dėl to, kad frontelabai trūko karininkų, 1919 sausio 25 d. Kaune buvo įkurta Karo mokykla, o 1921 m. balandžio 13 d. įsteigtiAukštieji karininkų kursai, kurie vėliau išaugo į Vytauto Didžiojo aukštąją karo mokyklą. Šios mokyklos telkėcivilius dėstytojus ir labiausiai patyrusius karininkus, kurie kūrė Lietuvos karybos mokslų sistemą.Šiandien iš retrospektyvos žvelgiant į Lietuvos kariuomenės ugdymo ištakas, nepriklausomos Lietuvosvalstybės kūrimosi pradžioje ryškiai išsiskiria plk. ltn. Vaclovo Biržiškos ir plk. Konstantino Žuko darbai,grindžiantys karinės pedagogikos pamatus Lietuvoje. Mokant ir auklėjant Lietuvos kariuomenę, plunksnosšaukiasi šių karinės pedagogikos pradininkų mokslinis paveldas.Susipažinkime su plk. ltn. Vaclovo Biržiškos 1922 m. parengtos karinės pedagogikos studijos „Karopedagogikos bruožai“ idėjomis vertindami jas šiuolaikinio karinio ugdymo mokslo požiūriu.32k arinė pedagogik aTarpukario Lietuvos kariuomenėsrengimo tikslai ir uždaviniaiXX a. pr. nepriklausomos Lietuvos karininkai pedagogikosžinias dažniausiai įgydavo praktikoje – rengdami jaunuomenękaro tarnybai ir fronte. Kpt. V. Biržiška 1922 m.„Karo pedagogikos bruožuose“ rašė, kad „negalima įsivaizduotipaprasto mokytojo, kuris nebūtų specialiai tam darbuirengiamas, kuris nebūtų mokomas, kaip reikia mokyti.Tuo tarpu didžiulės kariuomenės karininkai, jos mokytojai,dažnai yra palikti likimo valiai. Neabejotina, kad gavę bentkiek teorinių žinių, jie kur kas greičiau ir lengviau galėtų taptigerais kariuomenės pedagogais“. Autoriaus nuomone,karininkų „teorinis pasirengimas gali suvaidinti sprendžiamąvaidmenį jaunoje kariuomenės organizacijoje“. Jis primygtinaiteigė, kad karininkams reikia įgyti specialų karinįišsilavinimą, kad jie susipažintų ne tik su karybos mokslais,bet taip pat ir su karinės pedagogikos pagrindais. Autoriuslabai palankiai vertino Karo mokyklos ir Aukštųjų karininkųkursų darbą rengiant karininkus.Analizuodamas kareivių rengimo sistemą, V. Biržiškarašė, kad kareiviams teorija mažiau reikalinga kaip karininkams.Anot jo, pagrindinis praktinis karinio ugdymo tikslas– parengti kareivį kautynėms. Kautynės – tai egzaminas visiemskautynių dalyviams: ne tik kareiviams, bet ir instruktoriams,ir visiems viršininkams.Kpt. V. Biržiškos nuomone, kariuomenė – tai „didžiulėmokykla, kur daugybė žmonių mokinama įvairios rūšies kariniųžinių“. Ši karo mokykla nuo bendrojo lavinimo mokyklų„skiriasi savo tikslu – ten mokoma, kad išmokinus gyventi,čia, kariuomenėje, – kad reikalui atėjus mirti“ .Šiandien kariuomenėje šis tikslas transformavęsis. Susiklosčiuslabai nepalankioms aplinkybėms pirmiausiai kariaimokomi išgyventi; o jeigu nėra pasirinkimo – tuomet garbingaisutikti mirtį.Anot autoriaus, Lietuvos visuomenė turi savo valstybėskariuomene pasitikėti ir nevengti karo tarnybos, nelyginti sucarinės Rusijos armija, vertusia žmones jaustis svetimais savamekrašte. Kadangi lietuviai nuo amžių nekentė okupantų
armijos, todėl visokiais būdais stengdavosiišsisukti nuo karo tarnybos.Šioje studijoje ryškėja aiški autoriauspilietinė pozicija – Lietuvos kariuomenėturi būti rengiama atsižvelgiantį du pagrindinius karinės pedagogikosuždavinius: išmokyti karius,kad jie galėtų savo kraštą nuo priešųginti, ir auklėti juos sąmoningais piliečiais,kad grįžę į namus galėtų aktyviaidirbti savo tautai, valstybei ir savo asmeniniugyvenimu kurtų geresnes sąlygasvisiems Lietuvos žmonėms. Šiosautoriaus mintys šiandien Lietuvos kariuomenėjeskamba labai aktualiai.Studijoje V. Biržiška daug kartųkelia idėją, jog auklėjant karininkus irkareivius, svarbiausia – pilietiškumougdymas. „Pilietiškumas – prisirišimoprie savo krašto skiepijimas, pasitikėjimassavo pajėgomis, savimi, savotauta, kad ji gali išgyventi nepriklausoma...“Brandinant pilietinius jausmus labaisvarbus kareivių ir karininkų vienybėsjausmo ugdymas, kurį autoriuspavadina „vidiniu kariuomenės vienumu“.Vienybę garantuoja pasitikėjimaskarininkais – moralinis autoritetas, galintisišaukštinti juos pavaldinių akyse.Iš tikrųjų karininkas neturi privatausgyvenimo: tarnyboje, gatvėje ar svečiuosejį nuolat seka atidus žmoniųžvilgsnis.Autorius įžvalgiai pastebėjo, kadbene svarbiausia Lietuvos kariuomenėje– karininkų ir kareivių Nepriklausomybėsjausmo ugdymas ir stiprinimas.Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dideliųvalstybių kariuomenėse šis jausmasnėra toks svarbus kaip mažose, nesten patriotinė nuostata tarsi ištirpstapiliečių kraujyje. Nedidelės valstybėsžmonės neretai turi nevisavertiškumokompleksą, todėl su šiuo jausmu būtinarimtai kovoti: stiprinti piliečių patriotinesnuostatas ir pasididžiavimąsavąja valstybe, jos žmonėmis. Anotautoriaus, „Lietuvos savita kultūra, josekonominės, dar neišnaudotos, pajėgoskaip tik yra Nepriklausomybėspagrindas“.V. Biržiškos nuomone, visuomenė,išlaikydama kariuomenę, gali ir turi reikalauti,kad karinė tarnyba auklėtų jaunuoliussąmoningais piliečiais. Taikosmetu kariuomenė turi tapti gera pilietiškumomokykla, nes tam yra visosgalimybės.Karinės ir bendrosiospedagogikos sąsajosKarinė pedagogika, kaip atskiramokslo šaka, daugelio Europos šaliųkaro mokyklose nebuvo dėstoma,tik kai kurios karinio ugdymo idėjosar metodai buvo integruoti į karybosmokslus. Kauno karo mokyklos vadovybėįtraukė karinę pedagogiką į karininkųrengimo planus ir pakvietė kpt.V. Biržišką šį kursą dėstyti.XX a. pr. užsienio ir lietuvių pedagogųidėjas apie psichologijos moksloįtaką pedagogikai, mokyklos ir gyvenimoryšį, suaugusiųjų pedagogikosdėsnius, pilietinį ir tautinį ugdymą, atitinkantįkrašto tradicijas, kultūrinius,ekonominius ir socialinius poreikius,kpt. V. Biržiška kūrybiškai panaudojopaskaitose ir studijoje „Karo pedagogikosbruožai“, moksliškai pagrindėkarinės pedagogikos discipliną. V.Biržiška pirmasis Lietuvoje karinėspedagogikos mokslą praktikams irPagarba Lietuvos karo akademijos vėliavai. Kęstučio Dijoko nuotr.K A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )33