KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Atsikuriančioskarinės organizacijosBaigiame publikuoti Vytauto Didžiojo universiteto diplomantės darbą „TarpukarioLietuvos karininkija“, kurio objektas – Lietuvos tarpukario karininkų patirtis emigracijoje.Pradžia – 2005 m. „Karde“ Nr. 6.Šiame poskyryje trumpai apžvelgsiuemigravusios karininkijosveiklą, kurios pradžia JAV, vėliau jiplito Kanadoje, Australijoje, DidžiojeBritanijoje, kur telkėsi daugumaemigravusių karininkų. Taip jau atsitiko,kad daugiausia aktyviausių irautoritetingiausių karininkų gyvenoČikagoje, vadinamojoje „lietuviųsostinėje“, kur buvo daugiausia irlietuvių emigrantų. Šiame lietuviųmieste ir galime matyti atsikuriančioskarininkijos veiklos užuomazgą.JAV atsikūrė bene dvi svarbiausiostarpukariu egzistavusios karinės organizacijos,subūrusios ir suvienijusiospo visą pasaulį išsisklaidžiusiąkarininkiją. Pirmoji – Lietuvių veteranųsąjunga „Ramovė“ (toliau – LVS„Ramovė“) – tapo karių organizacija,aktyviai veikusia Lietuvos laisvinimodarbe. Antroji – Lietuvos šaulių sąjungatremtyje (vėliau žodis „tremtyje“buvo pakeistas „išeivijoje“, toliau– LŠSI arba LŠST) – deklaravo tarpukariošauliškos veiklos tęstinumąir vienijo buvusius šaulius bei pritariančiusšauliškai ideologijai.1948 m. įkurta Lietuvos laisvėskovotojų sąjunga buvo per daugplati, apimanti ne tik karininkus, betvisus kovotojus, taigi didžiąją dalįlietuviškosios išeivijos. KarininkamsČikagoje vėl pradėjus jaustis vieningagrupe, susigrąžinus prarastąjį tapatybėssu grupe jausmą, atsiradobūtinybė steigti organizaciją, jungiančiąbuvusius karius ir karininkus.Taip 1950 m. vasario 26 d. Čikagoje„Margučio“ patalpose sušaukuspasitarimą vienbalsiai buvo nutartasteigti atskirą Lietuvių karininkų sąjungą(toliau – Sąjunga). Vėliau šiosSąjungos nariais galėjo tapti ne tikkarininkai, bet ir puskarininkiai, VietinėsRinktinės kariai.LVS „Ramovės“ įsteigimas 1950m. balandžio 2 d. priartina mus priemūsų tyrimo chronologinės pabaigosdatos, bet kartu įvardija karininkųdarbo ir veiklos pradžią JAV,Australijoje, Kanadoje. Šios Sąjungosįsteigimas buvo labai svarbus,bene pirmasis žingsnis po išvykimoiš tėvynės ir bandymų organizuotisDP stovyklose. Sąjungą suvienijoįvairiose šalyse gyvenančią karininkijąir padėjo šiai socialinei grupei vėlatgauti pasitikėjimą savo jėgomis,pasijusti stipria jėga, galinčia pakiltitėvynės laisvinimo darbui. Žvelgiant įLVS „Ramovę“, svarbu užfiksuoti karininkųveiklos kryptis, darbus, kuriemus supažindins su jų tikslais, idėjomis,tėvynės laisvinimo vizijomis.Minėtos organizacijos „faktų iratliktų darbų vaizdas“ geriausiai išryškėjaaktyvaus ramovėno gen. št.plk. Antano Rėklaičio redaguotojeknygoje, skirtoje pirmajam LVS „Ramovės“dešimtmečiui: „Istorikams,mūsų jaunimui ir priaugančiomskartoms ši knyga bylos apie lietuviųkarių išeivijoje darbą, siekimusir troškimus tuo metu, kada tėvynėLietuva kentėjo žiaurią rusų komunistųokupaciją ir desperatiškai kovojodėl savo gyvybės ir laisvės“.Pirmuosiuose puslapiuose puikuojasiLVS „Ramovės“ centro valdybospirmininkų nuotraukos. Ats.brg. gen. P. Plechavičius, pirmasisLVS „Ramovės“ pirmininkas, savoeinamomis pareigomis dar kartą patvirtinotarp emigravusiųjų karininkųturėtą autoritetą, jam, o ne kamnors kitam buvo patikėtas pirmosiosatkurtos organizacijos vairas,parodytas didžiulis pasitikėjimas irpagarba. Generolas knygos puslapiuoseklausė: „Ko buvo siekiamatokią knygą išleidžiant?“ ir tuoj patatsakė: „Palikti dokumentą mūsų visuomenei,būsimoms kartoms ir istorikamsapie lietuvių karių veteranųveiklą išeivijoje. Knygos skaitytojaspamatys, kad mūsų kariai nepalūžoišeivijoje. Susiorganizavo ir kibo įdarbą“. Karininkai nuolat akcentavosavo nepalūžimą, savo karinės dvasiosišlaikymą ir tolesnį darbą tėvynėslabui. Be to, dažnai jų (karininkųK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )39