KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

46FortifikacijaTvirtovės raida: I sienos; II sienos su vartų flankavimo sistema; III sienossu bokštu; IV bokštinė tvirtovė su flankavimo sistema; V bastėjinėtvirtovė; VII žvaigždinė tvirtovė; VIII poligoninė tvirtovė; IX fortinė tvirtovė:centrinis įtvirtinimas, fortas, kliūčių ruožas; X fortinė išskaidyta tvirtovė:a) centrinis įtvirtinimas, b) fortas; c) artilerijos baterija; d) pėstininkųslėptuvė; e) kliūčių ruožas.Šaltinis: Bogdanowski J. Warownie i Zielen twierdzy Krakow. Krakow,1979.signalų perdavimo sistemos, kitos reikalingos patalpos,dažniausiai slepiamos po žeme.Graižtvinės artilerijos atsiradimo įtakatvirtovėmsTolesnį postūmį fortinių tvirtovių tobulėjimui turėjograižtvinė artilerija. Pabūklams graižtvos buvo būtinos,nes tokie pėstininkų ginklai, palyginti su lygiavamzdžiaispabūklais, pasižymėjo didesne toliašauda,taiklumu ir griaunamąja jėga.Nors pirmieji graižtviniai pabūklai buvo panaudotidar Krymo karo metu, tik nuo 1860 metų graižtvinėartilerija tapo tikra jėga, labai pavojinga fortinėms tvirtovėms.Reikėjo keisti tiek bendrą tvirtovės koncepciją,tiek kai kuriuos fortų elementus. Pirmiausia reikėjopadidinti fortų nuotolį nuo tvirtovės branduolio, kadjis būtų apsaugotas nuo apšaudymo: vietoj 1,5–3 reikėjopadidinti iki 4–6 kilometrų, tarpai tarp fortų turėjopadidėti iki 3 km.Belgijoje buvo nuspręsta pastatyti naują tvirtovę-įtvirtintąstovyklą Antverpene. Aplinkui miestą buvopastatytas centrinis įtvirtinimas, turėjęs atlikti branduoliofunkcijas. Jį sudarė vandens griovys, flankuojamaskaponierių, o ten, kur vandens nebuvo, įrengti poligonosistemos įtvirtinimai. Už 3–4,5 kilometrų nuo šio įtvirtinimobuvo pastatyta 11 dviejų kilometrų atstumu vienaskito nutolusių fortų. Fortai buvo panašios konstrukcijosšešiakampės žvaigždės formos, iš fronto ir flangų griovįdengė kaponierinis frontas, užnugarį – tenalinis. Tvirtovėsartilerija buvo išdėstyta goržoje esančiame redute irpagrindiniame frontaliniame pylime esančiuose kazematuose.Forte tilpo kuopa kareivių ir dvi artilerijos baterijos,iš viso forte buvo 100 pabūklų. Tvirtovė buvo baigta1864 metais, viename iš fortų buvo įrengtas šarvuotasbokštas. Tuo metu tai buvo stipriausia tvirtovė Europoje,tapusi pavyzdžiu kitoms.1859–1866 m. vykę karai (Italijos suvienijimo karas(1859–1870), Prūsijos ir Austrijos karas su Danija (1864),Prūsijos ir Austrijos karas (1866)) neturėjo didelės įtakospatvariosios fortifikacijos vystymuisi, nes daugiausiai buvokovojama su lauko tipo įtvirtinimais, o didelių tvirtoviųkaro veiksmų zonoje nebuvo arba jos buvo apeinamos.Tos aplinkybės neskatino valstybių rūpintis naujų tvirtoviųstatyba, o daug senų tvirtovių buvo panaikinta. TikPrancūzija liko ištikima pasenusių tvirtovių sistemai, ir taiatsiliepė 1870–1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos kare.Rusijos imperija, kuriai po padalijimų priklausė buvusiosLDK teritorijos vakariniame pasienyje, dar pirmojojeamžiaus pusėje buvo įrengusi tvirtoves Lietuvos Breste,(Ivangorodas), Modline (Novogeorgijevskas), Varšuvoje(Aleksandro citadelė) ir Daugpilyje, kurios vis dar atitikoto meto madas, nors ir nebuvo pritaikytos graižtvinėsartilerijos poveikiui. Didžiausią dėmesį tuo laikotarpiuRusija skyrė jūrinėms tvirtovėms, nes būtent ten buvolaukiama didžiausio pavojaus, o sausumos tvirtovėsetik atliekami kai kurie patobulinimai, nekeičiant tvirtoviųkoncepcijos iš esmės.Prancūzų ir prūsų karo metu tvirtovės turėjo išlaikytirimtą egzaminą. Net 28 prancūzų tvirtovės dalyvavo šiamekare, o Stasburgas, Mecas prikaustė ištisų vokiečiųarmijų dėmesį ir atliko savo strateginę užduotį, tačiaupačių tvirtovių pasirengimas buvo nepakankamas, kadatlaikytų graižtvinę artileriją. Tik Meco, Paryžiaus ir jaukaro metu sustiprinto Belforo tvirtovės turėjo fortinę sistemą.Be fortifikacinių, prancūzų tvirtovės turėjo įvairiųorganizacinio pobūdžio problemų: vienur trūko atsargų,kitur – tinkamos įgulos. Išimtį sudarė Belforo tvirtovė, ku-