KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

vienos, tiek iš kitos pusės. Rusijojebuvo labai aktyviai stiprinamasVaršuvos-Modlino įtvirtintas rajonas(tolesnis Modlino (Novogeorgijevsko)stiprinimas, Serockoįtvirtinimai, Varšuvos tvirtovės statyba),Bugo–Narevo linija (Osovecotvirtovė ir įtvirtinimai Pultuske, Rožanuose,Ostrolenkoje, Lomžoje),Nemuno linijoje (nauja Kauno tvirtovėir įtvirtinimai Alytuje ir Gardine),įtvirtinimai Dubne ir Lucke. Taip patbuvo stiprinamos ir seniau statytostvirtovės Lietuvos Breste ir Ivangorode.Darbai prasidėjo beveikvienu metu – 1882–1883 m., baigti1888 m. Vokietijos pusėje taip patvirė statybos: buvo stiprinamos Karaliaučiaus,Torūnės, Poznanės irKiustrino (dab. Kostrzyn Lenkijoje)tvirtovės. Vokietijos ir Prancūzijostvirtovėms rusų ir turkų karas didelėsįtakos nepadarė. Tik prancūzųfortai-užkardos buvo pradėti statytipagal izoliuoto forto projektą: toksfortas turėjo visiškai vienodas gynybosgalimybes tiek iš fronto ir flankų,tiek iš užnugario – goržos. Tokssavarankiškas fortas su dviem pylimais(apatiniu artilerijai, aukštutiniupėstininkams) turėjo daug privalumų,jame buvo daug vietos ūkinėspaskirties kazematams, aukštutinispylimas gerai dengė žemutinį nuoišilginio šaudymo, buvo patogusperdislokuojant gynėjus. Tokiameforte galėjo būti iki 30 pabūklųir 1500 gynėjų, didesnis dėmesysskirtas pridengtajam keliui ir kitomspriemonėms, ginančioms tolimesnestvirtovės prieigas.Kaip tik tuo metu naujos technologijostobulėjo taip greitai,kad valstybės nespėdavo pastatytitvirtovių – jos jau neatitikdavosvarbiausių reikalavimų ir „pasendavo“.Jau Rusijos tipinis 1879 m.Plytinių kazematų modernizavimo būdas Rusijos tvirtovėse, pritaikytas parako sandėliui: A.Pirminis plytinis parako sandėlis; B. Betonine kepure sustiprintas parako sandėlis.Šaltinis: Perzyk B. Twierdza Osowiec 1882–1915. Warszawa, 2004.fortas turėjo keletą trūkumų: fortostatiniai buvo matomi iš toli ir buvopuikus taikinys priešo baterijoms,pėstininkams trūko vietos šaudyti,silpnai buvo ginamas griovys tieskaponieriais. Vyko diskusija, ar išviso artilerija turi būti dislokuojamafortuose, buvo siūloma visuspabūklus perkelti į specialias stacionariasir laikino pobūdžio baterijastarpuose tarp fortų ir priešjuos (nuo forto-baterijos prie forto-reduto),pakeisti tipinius planus,didesnį dėmesį skirti maskuotei irpėstininkų pozicijoms. Tačiau didžiausiasfortifikacijos permainaslėmė fugasinių bombų išradimas.Fugasinių bombų išradimasir jų įtaka tvirtoviųstatybaiJau seniau buvo ieškoma būdųsviedinių sprogstamosiomssavybėms sustiprinti, užtikrinant,kad sviediniai savaime nesprogs.Iš pradžių daug dirbta su skystupiroksilinu, tačiau tai buvo jautrismūgiams medžiaga ir netikopraktiniams poreikiams, vėliau(1876–1879) pradėta dirbti sumažiau smūgiui jautriu piroksilinu,tačiau ir tai nedavė laukiamųrezultatų. 1880 m. buvo atrasti kaikurie techniniai sviedinių gamybosbūdai, kurie leido panaudoti naująsiasmedžiagas. Naujieji sviediniai(Vokietijoje 1883 m. pavyzdžio) išrausdavodvigubai gilesnes duobes,o žemės išmesdavo 8 kartusdaugiau nei anksčiau. Naujosiosbombos pradėtos vadinti sviediniais-torpedomis,vėliau jiems prigijofugasinių sviedinių pavadinimas.Naujos sviedinių charakteristikosreikalavo peržiūrėti tiek fortųkonstrukcijų technines charakteristikas,tiek tvirtovės planus.Vokietijoje 1883 m. bandymųmetu šie naujo tipo sviediniai lengvaipramušdavo 75 cm betonoir 1 m plytų skliautą, tačiau kitaismetais buvo rastas antipodas: 1 mplytinį skliautą užpylus 5 m smėlėtogrunto sluoksniu, konstrukcijaatlaikė. Buvo nutarta, kad užpylusskliautus 7,35 metro smėlėtoK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )49