KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Islamasir integracijagrėsmėsKančiaNuo 2001 m. rugsėjo 11 d. kilo gausybė debatų irdiskusijų apie islamo prigimtį: ar musulmonai iš prigimtieslinkę būti priešiški ir agresyvūs kitatikiamsapskritai ir Vakarų visuomenėms konkrečiai. Musulmonaiklausė, ar žiaurumai, įvykdyti Islamo vardu,tėra laikini nukrypimai, ar jie kyla iš jų tikėjimo gelmių.Vakariečiai skausmingai kėlė klausimą, ar žiaurumaibuvo išprovokuoti jų politinės ir ekonominės arogancijos.Dabar iš naujo kyla debatai dėl pasaulyje kilusiųprotestų prieš danų laikraštyje išspausdintas Mohametokarikatūras. Iš tikrųjų nė vienas protestuotojųsavo akimis nematė tų karikatūrų, tad piešiniai negalėjojų įžeisti taip, kaip gali įžeisti atvirai nepadori reklama.Piešinėliai tik išlaisvino pyktį, kuris jau egzistavo.Atrodo, jis buvo nukreiptas ne tiek prieš Vakarųvyriausybes, kiek prieš vakarietišką kultūrą apskritai.Protestai siekia įtvirtinti islamiškas vertybes prieš tariamaisekuliarines Europos ir Amerikos vertybes.Iki šių protestų geografinis debatų tarp Islamo irVakarų centras buvo Artimieji Rytai – istorinė Islamogimtinė. Dabar jis persikėlė į gausias musulmonųbendruomenes Vakarų šalyse. Jose antipatija vietineikultūrai pastebimai didėja ir net peraugo į prievartą(Londono metro sprogdinimai, Paryžiaus priemiesčiųriaušės). Daugumoje Europos šalių, ypač Prancūzijojeir Vokietijoje, dominuojančios etninės mažumosyra iš musulmoniškų kraštų, tad sunku atskirti religinęįtampą nuo rasinės. Britanijoje yra didelė Vest Indijosšalių bendruomenė, jos daugumą sudaro krikščionys,daug induistų ir sikų, gausios ir musulmonų bendruomenės.Pabrėžtina, kad musulmonai kur kas mažiauintegruoti į Britanijos visuomenę negu indai ar sikhaiir dar mažiau negu išeiviai iš Vest Indijos. Be abejo,svarbūs ne tik religiniai faktoriai, musulmonų imigrantaiiš Indijos dažniausiai kilę iš kaimo vietovių ir yramenko išsilavinimo, o induistai dažniausiai gerai išsilavinę.Vis dėlto susidaro įspūdis, kad religija vaidinasvarbiausią vaidmenį musulmonų atsiskyrime.Jei paklaustumėt paprasto baltaodžio brito (GeorgoOrwello žodžiais – žmogaus iš Klebhemo omnibuso)apie religiją, jūs greičiausiai sužinotumėte dudalykus. Pirma, kad religija yra daugelio dabarties irpraeities pasaulinių konfliktų priežastis. Antra, kad jeireligija būtų grynai asmeninis dalykas, pasaulis būtųgerokai laimingesnis ir taikingesnis. Jei pokalbis pakryptųkonkrečiai apie islamą, pajustumėte įtarumą.Dėl paprastos priežasties – žmogus iš omnibuso mano,kad musulmonai nesugeba savo religijos išpažintiprivačiai, atvirkščiai, jie nori visą visuomenę atversti įislamą. Suprantama, kad šis keleivis bijo musulmonųbendruomenių savo visuomenėje ir vertina jas kaipgrėsmę.Pagrindinis kritinis Vakarų visuomenės ateitiesklausimas – ar teisus omnibuso keleivis. Jei taip, kylatolesnis klausimas – ką turėtume daryti. Tai platūsir esminiai klausimai, ir islamas turi būti tyrinėjamas,lyginamas su kitomis religijomis, nes tik taip galimasuprasti tikrąją jo prigimtį. Tik vertindami islamą jopaties sąvokomis, galime suprasti grėsmes, kylančiasEuropos musulmonų bendruomenėms, ir parodyti,kaip jos galėtų pozityviai prisidėti prie Europoskultūros.KnygaIš Ibn Išako rašytos pranašo Mohameto (maždaug100 metų po jo mirties) biografijos sužinome, kaipgiliai jis buvo paveiktas tiek judaizmo, tiek krikščiony-26