Islamasir integracijagrėsmėsKančiaNuo 2001 m. rugsėjo 11 d. kilo gausybė debatų irdiskusijų apie islamo prigimtį: ar musulmonai iš prigimtieslinkę būti priešiški ir agresyvūs kitatikiamsapskritai ir Vakarų visuomenėms konkrečiai. Musulmonaiklausė, ar žiaurumai, įvykdyti Islamo vardu,tėra laikini nukrypimai, ar jie kyla iš jų tikėjimo gelmių.Vakariečiai skausmingai kėlė klausimą, ar žiaurumaibuvo išprovokuoti jų politinės ir ekonominės arogancijos.Dabar iš naujo kyla debatai dėl pasaulyje kilusiųprotestų prieš danų laikraštyje išspausdintas Mohametokarikatūras. Iš tikrųjų nė vienas protestuotojųsavo akimis nematė tų karikatūrų, tad piešiniai negalėjojų įžeisti taip, kaip gali įžeisti atvirai nepadori reklama.Piešinėliai tik išlaisvino pyktį, kuris jau egzistavo.Atrodo, jis buvo nukreiptas ne tiek prieš Vakarųvyriausybes, kiek prieš vakarietišką kultūrą apskritai.Protestai siekia įtvirtinti islamiškas vertybes prieš tariamaisekuliarines Europos ir Amerikos vertybes.Iki šių protestų geografinis debatų tarp Islamo irVakarų centras buvo Artimieji Rytai – istorinė Islamogimtinė. Dabar jis persikėlė į gausias musulmonųbendruomenes Vakarų šalyse. Jose antipatija vietineikultūrai pastebimai didėja ir net peraugo į prievartą(Londono metro sprogdinimai, Paryžiaus priemiesčiųriaušės). Daugumoje Europos šalių, ypač Prancūzijojeir Vokietijoje, dominuojančios etninės mažumosyra iš musulmoniškų kraštų, tad sunku atskirti religinęįtampą nuo rasinės. Britanijoje yra didelė Vest Indijosšalių bendruomenė, jos daugumą sudaro krikščionys,daug induistų ir sikų, gausios ir musulmonų bendruomenės.Pabrėžtina, kad musulmonai kur kas mažiauintegruoti į Britanijos visuomenę negu indai ar sikhaiir dar mažiau negu išeiviai iš Vest Indijos. Be abejo,svarbūs ne tik religiniai faktoriai, musulmonų imigrantaiiš Indijos dažniausiai kilę iš kaimo vietovių ir yramenko išsilavinimo, o induistai dažniausiai gerai išsilavinę.Vis dėlto susidaro įspūdis, kad religija vaidinasvarbiausią vaidmenį musulmonų atsiskyrime.Jei paklaustumėt paprasto baltaodžio brito (GeorgoOrwello žodžiais – žmogaus iš Klebhemo omnibuso)apie religiją, jūs greičiausiai sužinotumėte dudalykus. Pirma, kad religija yra daugelio dabarties irpraeities pasaulinių konfliktų priežastis. Antra, kad jeireligija būtų grynai asmeninis dalykas, pasaulis būtųgerokai laimingesnis ir taikingesnis. Jei pokalbis pakryptųkonkrečiai apie islamą, pajustumėte įtarumą.Dėl paprastos priežasties – žmogus iš omnibuso mano,kad musulmonai nesugeba savo religijos išpažintiprivačiai, atvirkščiai, jie nori visą visuomenę atversti įislamą. Suprantama, kad šis keleivis bijo musulmonųbendruomenių savo visuomenėje ir vertina jas kaipgrėsmę.Pagrindinis kritinis Vakarų visuomenės ateitiesklausimas – ar teisus omnibuso keleivis. Jei taip, kylatolesnis klausimas – ką turėtume daryti. Tai platūsir esminiai klausimai, ir islamas turi būti tyrinėjamas,lyginamas su kitomis religijomis, nes tik taip galimasuprasti tikrąją jo prigimtį. Tik vertindami islamą jopaties sąvokomis, galime suprasti grėsmes, kylančiasEuropos musulmonų bendruomenėms, ir parodyti,kaip jos galėtų pozityviai prisidėti prie Europoskultūros.KnygaIš Ibn Išako rašytos pranašo Mohameto (maždaug100 metų po jo mirties) biografijos sužinome, kaipgiliai jis buvo paveiktas tiek judaizmo, tiek krikščiony-26
ės. Išties stebina tai, kad Ibn Iša-nių ir musulmonų yra visiškai glu-nukariavimas yra pagrindiniai šiokas, kuris rėmėsi daugeliu šaltinių,minantis. Galų gale, sako jis, tikifundamentalizmo vaisiai. Izraeliotaip akcentavo judaizmo ir krikš-jie visi į tą patį Dievą, nors ir vadi-egzistavimo priežastis ir pasekmėčionybės svarbą pranašo Moha-na jį skirtingais vardais, o Dievas– Dievo valia.meto religinėms pažiūroms. Aišku,jiems duoda panašias gėrio ir blo-Daugumai mūsų Vakaruose,ir pačiame Korane daug nuorodųgio sampratas. Kas gi trukdo jiemsgyvenančių už tūkstančių kilo-į žydų pranašus nuo Abraomo ikitaikiai sugyventi? Atsakymas glūdimetrų nuo Artimųjų Rytų, nuožmipat Kristaus ir Marijos. Iš Ibn Iša-klausime – jie negali sutarti būtentmusulmonų neapykanta Izraelioko žinome, kad Mohametas tikė-dėl to, kad tiki tuo pačiu Dievu. Ju-valstybei atrodo neadekvati nei tosjosi Medinos žydų paramos karedaizmo, krikščionybės ir islamovalstybės dydžiui, nei svarbai. Messu Mekos religine aukštuomene.Dievas yra transcendentinis, egzis-suprantam musulmonų simpatijąJis tikėjosi, kad žydai pripažins jįtuoja už visatos ribų. Jo prigimtispalestiniečių vargams, bet neapy-pranašu pagal savo tradiciją ir jamir valia gali atsiskleisti tik apreiški-kanta Izraeliui siekia kur kas toliau.paklus.muose. Šių religijų nelaimė, kadKodėl, pavyzdžiui, Irano – ne arabųTad nieko keista, kad po Moha-jos turi skirtingus ir nesutaikomusvalstybės, lyderis skelbia savo tiks-meto mirties, kai arabų gentys išpožiūrius į tai, kaip ir kada Dievaslu nušluoti Izraelį į jūrą. Atsakymassavo pusiasalio dykumų pasklidoapsireiškė. Visos šios religijos yragrąžina mus prie monoteizmo. Iz-užkariauti pasaulio, jie rodė dera-knygos religijos, Dievo apreiškimairaelio egzistavimas ir jo karinis pra-mą pagarbą tam, ką vadino „kny-jose užrašyti, tačiau jie turi skirtin-našumas atrodo kaip žydų Dievogos religija“. Nors krikščionys ir žy-gas knygas, vartojant šiuolaikinęapreiškimo versijos pergalė priešdai turėjo mokėti specialų mokestįterminologiją, jie gavo skirtingusmusulmonų , Jahvės pergalė priešsavo šeimininkams arabams, jiemspranešimus.Alachą. Kad būtų įgyvendinta mu-taikiai buvo leidžiama praktikuotiPolinkis priešiškumui tampasulmonų versija, reikia sunaikintisavo religiją, ir krikščionybės pro-dar didesnis, kai religijos išgyve-Izraelį. Tad viso pasaulio musul-paguotojai buvo gerbiami. Naujosna atgimimą, atsinaujinimą. Visosmonai (ir tie, kurie gyvena VakarųIslamo religijos išpažinėjams krikš-trys minėtos religijos – kiekvienaEuropoje) neretai išskiria save pa-čionys ir žydai buvo ne priešai, betsavaip – yra atgimimo periodo vi-gal priešiškumą Izraeliui, nes patsne visai musulmonai, nes dar ne-duryje. Monoteistinės religijos at-šios valstybės egzistavimas yra iš-suprato, kad Koranas buvo Biblijosgimsta grįždamos į laikus, kai Die-šūkis jų monoteizmo versijai.apreiškimo išsipildymas. Iš tiesųvas atsiskleisdavo. Jos ryžtingaiJei žydų atgimimas prasidėjomusulmonų požiūris į krikščionisatmeta ištobulintus ritualus, inte-prieš šimtą metų, tai krikščioniųir žydus labai panašus į krikščioniųlektualinį rafinuotumą ir grįžta prie– maždaug prieš penkiasdešimtpožiūrį į žydus – ne neteisūs savorašytinių šaknų.metų. Du labai skirtingi reiškiniaitikėjimu, bet ir ne visai teisingi.Judaizmo atgimimas prasidėjopradėjo ši procesą. Vienas – taiTolerancija truko neilgai. Ly-prieš šimtmetį kartu su sionizmo ju-stulbinantis Bilio Graham‘o (žy-giai taip pat kaip krikščioniškosedėjimu, nors nemažai pirmųjų sio-miausio JAV pamokslininko) kam-Vakarų valstybėse buvo pradėtipersekioti žydai, arabų imperijojeį krikščionis ir žydus pradėta žiūrėtisu vis didesniu įtarumu ir panieka.Kai pirmasis Kryžiaus žygis 1099m. nukariavo Jeruzalę, santykiaitarp krikščionių ir musulmonų nugrimzdoį tamsą, kurioje daugeliuatveju tebėra ir dabar.Žmogui iš omnibuso savitarpiopriešiškumas tarp žydų, krikščio-nistų buvo gana sekuliarių pažiūrų.Judėjimas tapo daugiau biblinis,kai iškėlė sau tikslą susigrąžintižemę, kurią Dievas, pagal Bibliją,pažadėjo žydams. Judaizmas nuopat pradžių buvo su konkrečia teritorijasusieta religija, tad modernųžydų atgimimą galima pavadintigeografiniu fundamentalizmu. Izraeliovalstybės įkūrimas 1948 m.,po to 1967-ųjų karinė ekspansija irpanijų populiarumas, kitas – AntrasisVatikano Susirinkimas. Jodvasia tarsi viesulas praūžė per katalikųBažnyčią pradėdama savotiškąkatalikų reformaciją. Tačiaukrikščioniškojo atgimimo poveikisbuvo kitoks, nei tikėjosi ar planavojo protagonistai. Europoje, kuripusantro tūkstantmečio buvokrikščionybės centras, atgimimasvisiškai nesustabdė bažnyčią lan-K A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )27