KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

pranešta, kad atsitiktinai – „dėl trumpojo elektros jungimo“sprogo du vagonai su paraku (ar trotilu), kuris buvonaudojamas statybos darbams. Versija apie pasikėsinimąbuvo griežtai paneigta. Kas ten vyko iš tikrųjų, varguar kada sužinosime. Šiaurės Korėjoje kaip niekur kiturmoka saugoti paslaptis. Po šio incidento Šiaurės Korėjoslyderio vizitai tapo dar labiau įslaptinti, o programa irmaršrutai nuolat keičiami.24publicisto skiltisKim’as juokauja2000 metų vasarą Kim Čen Ir’as pakvietė į svečius V.Putiną. Rusijos prezidentas nutarė užsukti į Pchenjanąpakeliui į didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimą Okinavoje.Tai buvo Putino debiutas šiame „samite“, ir jo apsilankymasuždaroje zonoje galėjo kilstelėti jo autoritetą pasauliogaliūnų akyse. Iš pradžių taip ir buvo. Pabendravęs suKim’u tet-a-tet, Putinas atvežė gerą žinią: Šiaurės Korėjauž tam tikrą paramą atsisako savo branduolinės programos.Tačiau fanfaros grojo neilgai. Po keleto savaičiųKim’as, bendraudamas su Pietų Korėjos žurnalistais irgurkšnodamas raudonąjį prancūzišką vyną, pareiškė,kad tada, kalbėdamas su Putinu, jis... pajuokavo. Pasaulisbuvo šokiruotas. Labiausiai, žinoma, Putinas. Kiekvėliau juokdarys Kim’as pasitaisė: atseit buvo netikslusvertimas. Tačiau tikslas buvo pasiektas: Šiaurės Korėjaatsidūrė pasaulio dėmesio centre. O pats Kim’as įgijo darir pokštininko reputaciją.Kim Čen Ir’o benefisą šiek tiek atšaldė JAV prezidentasDž. Bušas, priskyręs Šiaurės Korėją „pasaulio blogioašiai“, kartu su Iranu ir Iraku, ir apkaltino ją slaptu uranosodrinimu, branduolinės programos reanimavimu ir plėtojimu.Atsakydamas į tai, Kim Čen Ir’as paskelbė apiebranduolinio reaktoriaus Ionbene rekonservaciją, išstojimąiš branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, apieplutonio gamybos atnaujinimą „savigynos tikslais“. Prasidėjosunkus, varginantis derybų maratonas, kuris tebesitęsiaiki šiol. Tiksliau pasakius, šis maratonas prasidėjožymiai anksčiau. Paminėsiu tik keletą jo gairių.Dosjė1985 m. – Šiaurės Korėja prisijungia prie branduoliniųginklų neplatinimo sutarties.1986 m. – Šiaurės Korėja apkaltina JAV Pietų Korėjosmilitarizavimu ir siūlo Korėjos pusiasalį paskelbti nebranduolinezona.1989 m. – JAV, Japonija ir kitos šalys, sunerimusiosdėl slaptosios Šiaurės Korėjos branduolinės programos,siūlo Pchenjanui įsileisti tarptautinę inspekciją.1991 m. gruodžio 23 d. – Šiaurės Korėjos atstovas pareiškia,kad jo šalis sutinka atnaujinti branduolinių ginklųneplatinimo sutartį, jei bus pasirašyta sutartis, užtikrinantiKLDR saugumą.1993 m. kovo 12 d. – Šiaurės Korėja pareiškia, kad jisustabdo savo įsipareigojimus branduolinių ginklų neplatinimosutartyje.1994 m. spalio 12 d. – Ženevoje pasirašoma JAV irŠiaurės Korėjos dvišalė sutartis, kurioje Pchenjanas sutinkaatsisakyti branduolinės programos, jeigu JAV ir kitosšalys suteiks KLDR atitinkamą paramą vystant atominęenergetiką ir tieks reikiamą skysto kuro kiekį.1995 m. sausio 28 d. – Šiaurės Korėja pasižada užkonservuoti5 branduolinius objektus, sustabdyti dviejųnaujų reaktorių statybą, tačiau pažadų nevykdo.2002 m. sausio 30 d. – JAV prezidentas Dž. Bušaspavadino Šiaurės Korėją blogio ašies sudėtine dalimi,sugretindamas ją su Iranu ir Iraku.2002 m. spalio 3–5 d. – Pchenjanas, atsakydamas įDž. Bušo pareiškimą, praneša, kad KLDR toliau vykdysbranduolinę programą.2002 m. gruodžio 31 d. – tarptautiniai inspektoriai paliekaŠiaurės Korėją.2003 m. sausio 10 d. – Šiaurės Korėja vėl paskelbiapasitraukianti iš branduolinių ginklų neplatinimo sutarties.Kim Jong-il Šiaurės Korėjos problemas sprendžia branduoliniųginklų pagalba.2003 m. balandžio 12 d. – Šiaurės Korėja vėl sutinkapradėti derybas už tam tikrą paramą ir saugumo garantijas.2003 m. balandžio 23 d. – pradedamos daugiašalės(6 šalių) derybos su Šiaurės Korėja, kurios su pertraukomistebevyksta iki šiol.Ypač įsimintina data – 2002 m. sausio 30 d. Būtentpo šio kieto Dž. Bušo pareiškimo dar labiau suįžūlėjo