KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Lietuvos atsargoskarininkų sąjungosveiklos štrichaiir perspektyvosvisuomeninės organizacijosLietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS) rengiasiataskaitinei konferencijai. Joje, be kitų klausimų, buskeičiama programa ir įstatai, kad labiau atitiktų asociacijųįstatymus. Sąjungos skyriuose vyksta diskusijosdėl įvairių nuostatų ir formuluočių.Aš, kaip buvęs LAKS atkūrimo iniciatyvinės grupėsnarys, Centro valdybos vicepirmininkas (1991–1995) irVilniaus LAKS skyriaus pirmininkas (1990–1995), manauturįs teisę ir pareigą pareikšti savo nuomonę kaikuriais LAKS veiklos klausimais. Geriausia tam vietayra žurnalas „Kardas“.Pirmiausiai keletas žodžių apie prieškarinę Atsargoskarininkų sąjungą, jos veiklą ir apie tai, kuo ji skiriasinuo 1989 metais atkurtos Lietuvos atsargos karininkųsąjungos.1918 m. atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę ir joskariuomenę, Nepriklausomybės frontuose dalyvavodaug buvusių carinės kariuomenės karininkų ir puskarininkių.Aktyviems Nepriklausomybės frontų dalyviams,pasižymėjusiems kare, buvo teikiami karininkųlaipsniai. Nuo Lietuvos kariuomenės įkūrimo 1918 metaiskarininkų kursai, o vėliau Karo mokykla parengėdaug jaunų ir gabių karininkų, gebančių vadovauti padaliniamsir daliniams.Pasibaigus Nepriklausomybės karams, daug karininkųdėl amžiaus, sužeidimų, ligų ir kitų priežasčiųbuvo paleista į atsargą. Susidarius pakankamam jųskaičiui kilo būtinybė juos panaudoti nepriklausomybėsidėjoms įgyvendinti. Reikėjo suvienyti šį potencialą.Tam 1925 m. ir buvo įkurta Lietuvos kariuomenėsatsargos karininkų sąjunga. Taigi prieškarinė Lietuvosatsargos karininkų sąjunga buvo įkurta kaip kariuomenėspagalbininkė ir padėjėja. Tačiau tai jau buvo visuomeninė,o ne karinė organizacija, turinti savo programą,įstatus, vėliavą, struktūrą. Pagrindiniai sąjungostikslai buvo kariuomenės stiprinimas, ginklų rinkimas,karinis patriotinis auklėjimas ir švietimas, Nepriklausomybėsdidvyrių ir dalyvių atminimo išsaugojimas irpagerbimas, tarpininkavimas sprendžiant atsargoskarininkų socialinius klausimus ir kt.Manau, kad prieškarinės, o ir atkurtos Lietuvos atsargoskarininkų veikla dar laukia istorikų ir tyrinėtojų.Deja, 1940 m. Lietuvos atsargos karininkų veiklabuvo nutraukta.1988 m. kartu su Sąjūdžio Nepriklausomybės idėjaiškilo idėja atkurti Lietuvos kariuomenę, nes kokia būtųvalstybė be savo kariuomenės. Sąjūdžio vadovybeipritarus buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri turėjodirbti šį darbą. Lietuva dar buvo okupuota, joje buvodaugiatūkstantinė Rusijos armija, veikė tarybiniai kariniaikomisariatai, galiojo okupaciniai įstatymai. Todėlbuvo nutarta pradėti nuo visuomeninės organizacijos,veikusios prieš netenkant nepriklausomybės,– Lietuvosatsargos karininkų sąjungos atkūrimo. Tuo metubuvo atkuriama daug visuomeninių organizacijų.Iniciatyvinę grupę sudarė buvę prieškarinės Lietuvoskariuomenės karininkai, patriotiškai nusiteikętarybinės kariuomenės atsargos karininkai, baigę tarybinesaukštąsias mokyklas ir įgiję karinius laipsniusatsargos karininkai. Į iniciatyvinę grupę, be šių eilučiųautoriaus, įėjo S. Kairys, J. Paužolis, A. Maslauskas,A. Keblikas, P. Narinkevičius, A. Malijonis, J. Krakauskas,C. Norkus – iš viso apie 20 narių (tikiuosi, manatleis buvę bendražygiai, jei nepaminėjau visų vardųir pavardžių, juk praėjo beveik 20 metų, o archyvo poranka neturiu). Vėliau prie iniciatyvinės grupės prisidėjodaugiau dalyvių, kurie aktyviai dalyvavo atkuriantLietuvos kariuomenę. Tai A. Bajoras, A. Stankevičius,S. Valaitis, D. Lapė, A. Balaišis, R. Malinauskas, A.Pakalka ir kiti.Vyko daug diskusijų, buvo įvairių nuomonių ir pa-36