kArinė ekipuotė54Karo trofėjai: sąjungininkų intendantai prie rekvizuotų vokiškų šalmų.šio darbo rezultatas ir buvo 1916 m. pirmojoje pusėjepasirodęs žymusis vokiškas M16 (6 pav.) , kuris tapopripažintas kaip labiausiai nusisekęs to meto šalmomodelis. Kitose jo modifikacijose (M35, M42, neskaitantkitų, pvz., paradams, policijai, oro apsaugai skirtųmodelių) nieko neprireikė keisti. Vokiškojo pavyzdžiošalmas ar jo modifikacijos buvo naudojamos daugelyjepo Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybęatgavusių valstybių kariuomenių: Lietuvos, Suomijos,Austrijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos. Tai,kad pagal šį pavyzdį pagamintus šalmus dar visaineseniai naudojo kai kurių šalių (Turkijos, Čilės) ginkluotosiospajėgos, rodo, kad šio šalmo parametramssunku priešpastatyti ką nors geresnio. Amerikiečiųkevlarinis šalmas, apie kurį dar bus užsiminta, taippat atkartoja vokiškojo šalmo formas.Trys minėti pirmosios kartos šalmų tipai, kurie buvosukurti nepriklausomai vienas nuo kito, sekant būdingaiskultūrinio paveldo bruožais ir juos sumaniaisumoderninant, laikytini baziniais. Vėlesni pokariniaipavyzdžiai, kuriuos buvo bandoma kurti kitose šalyse,yra arba jų išvestiniai variantai, arba savarankiški,bet pernelyg blyškūs konstruktyvūs modeliai.Daugelis jų liudija apie du radikalius sprendimus:šalmo forma itin paprasta, o tai, aišku, daro jų gamybąnesudėtingą, o savikainą nedidelę. Tačiau nuo tosumažėja apsauginė funkcija. Yra ir priešingų bandymųieškoti universalaus varianto, taip perkraunantšalmą nereikalingomis detalėmis ir vis tiek nepasiekiantplanuoto efekto. Tipiškas pavyzdys – iš pirmožvilgsnio visai neblogai atrodantis 1935 m. pavyzdžioRaudonosios armijos šalmas, pačių karių greitai pramintas„chalchingolke“ (7 pav.). Jis turėjo pakeistirusišką Adriano tipo šalmą, kuris, beje, pilietinio karoir sumaišties laikotarpiu ir nebuvo labai reikalingas.„Chalchingolkė“ atsirado įsigalint totalitariniam režimui,kuris drastiškomis priemonėmis diegė industrializaciją,kartu forsavo ir karo pramonę. Kariuomenėbuvo modernizuojama. Bėda tik, kad kai kurie senosukirpimo sovietiniai karvedžiai, kūrę sovietų valdžiąpačioje Rusijoje, nesuprato būsimo karo pobūdžio.Yra išlikęs pasakojimas, kad „chalchingolkė“, kuriojeakivaizdžiai matyti bandymas susieti prancūziško irvokiško šalmų elementus, susilaukė dviejų „ekspertų“
– K. Vorošilovo ir S. Budiono kri-perdažydavo arba apvilkdavo im-naudoja kaip dėmesį nukreipiantįtikos. Pastarasis, būdamas, rusųprovizuota danga: maskuojančiųtaikinį, kaip patogų daiktą pasidė-žargonu tariant, „staryj rubaka“, iš-chalatų, tinklinių bulvių maišų me-ti po galva miegant, indą skalbtibandė naują šalmą kavaleristo kar-džiagos skiautėmis. Nekoviniuo-kojinėms ar net šlapinasi į jį. „Ašdu ir buvo labai nepatenkintas, kadse daliniuose šalmas iš viso buvoniekad nesuvokiau tokio poelgiosmūgis nuslysta ir prakerta mane-nereikalingas, tik formaliai būtinasprasmės ir kai paklausiau vieno jų,keno pečius. Konstruktoriai turėjopriedas, kurio nemokėta (ir nerei-kodėl jie taip daro, atsakymas bu-nusileisti ir dar labiau atlenkė šal-kalauta) net tinkamai dėvėti. Daž-vo toks: „juk taip mandagiau, se-mo kraštines briaunas. Spaudžiantnose fotografijose, kuriose užfik-re“, – su ironija pažymėjo Sleiteris.prisiimtiems įsipareigojimams, lai-suoti sovietinės kariuomenės ka-Tai buvo ne vienintelė nepasiten-ko šalmo išbandymams neliko, irriai, matome tiesiog ant žieminėskinimo pasenusiu šalmu išraiška,nauja ekipuote aprūpinti raudoniejikepurės užmaukšlintą šalmą, kuristačiau britai iki pat karo pabaigospėstininkai šauniai žygiavo Mas-ne tik neapsaugo galvos, bet ir da-nesugebėjo įdiegti adekvatesniokvos gatvėmis per 1935 m. gegu-ro ją geresniu taikiniu...situacijai modelio. Tuo tarpu vokie-žės pirmosios paradą.Minties stagnacija arba inertiš-čius sunku apkaltinti aplaidumu:Vėlesnis kovinis patyrimas aki-kumas – ne vien konstruktorių, betruošdamiesi motorizuotam karui,vaizdžiai parodė skubotumo pa-ir karvedžių silpnoji pusė. Antrasisjie apgalvojo visas smulkmenas.sekmes. Modifikacijos padidinopasaulinis karas daugeliu atvejuVokiečių desantininkai nuo pat to-šalmo svorį maždaug trečdaliuvėl nepateisino kai kurių generali-kių dalinių įkūrimo 1936 m. buvokilogramo, tačiau nuo to jis neta-nių štabų prognozių: tokios savy-aprūpinti ne tik specialia apranga,po nei tvirtesnis, nei patogesnis.bės, kaip greitis, manevringumasbet ir šalmais (galutinis jo variantasAtvirkščiai, šalmo „aerodinamika“dažnai nebuvo planuotos iš anks-buvo patvirtintas 1938 m., 9 pav.),buvo tokia, kad nuo palyginti nesti-to. Naujo karo pobūdžio neatitikokurie buvo daugeliu atvejų prana-praus vėjo gūsio jis nepatogiai nu-nei taktika, nei esamos materiali-šesni už įprastus: lengvesni, geraislysdavo į vieną ar kitą pusę, ypačnės priemonės. Tai pasakytina irapgulė ir saugojo galvą, neslidi-kavaleristams... Todėl šalmas bu-apie šalmą. Šiame kare jis jau ne-nėdami ant jos nuo priešpriešiniovo supaprastintas, iš principo grįž-begalėjo būti vien tranšėjinis atri-vėjo srauto (stabilumą didino ne tiktant prie pirminio sumanymo (mo-butas. Skaudžiausiai tuo įsitikinolakoniškai aptaki šalmo forma, betdelis SŠ-40, 8 pav.), kuris po karokovingiausi britų daliniai, tačiauir dvigubas jo pasmakrės dirželis).tapo šabloniniu pavyzdžiu daugu-galiojantiems nuostatams pakeistiTai buvo naujoji klasika, ir keleta-mai Varšuvos Sutarties šalių. Ori-dažnai neužteko vien vadų chariz-me pokarinių šalmų modelių ne-ginalumu visus pralenkė nebentmos. Britų komandosai reiduose irsunkiai atpažįstame jos įtaką.prosovietiškiausios VDR liaudiesšturmo operacijų metu bevelydavoBekompromisinis karo pobūdiskariuomenės naudotas šalmas.dėvėti beretę arba megztą kepu-buvo dar kelių šalmo pokyčių prie-Dėl ne visai suprantamų priežas-raitę ir ignoravo šalmą ne vien dėlžastis. Nuo šalmų masiškai pradė-čių – ko gero, sovietų karinio-pra-fatalizmo jausmo, žinodami, kadjo dingti valstybiniai ir kariniai sim-moninio komplekso stagnacijos– sovietų naudojamo šalmo formapamažu įgavo ne pusapvalę,o konuso formą (1968 m. modelisbuvo pravardžiuojamas „varpu“).Regresavo ne tik forma, bet ir kitossavybės: pavyzdžiui, gamyklinisšalmo spalvos standartas buvovienintelis (praktiškai – demaskuojantis)šviesiai žalias atspalvis, irdėl to kai kuriuose daliniuose juosdaro nusižengimą. Vienas komandosųvadų – Darnfordas-Sleiteris(Durnford-Slater) bandė atkreiptisavo vadovybės dėmesį susirinkime,apsakydamas situaciją ganadrastiškai: anot jo, šalmas tik trukdąs– atsakingiausiais momentaisjis užslenka ant akių, o šalmą besitaisantiskarys neretai atkreipiapriešų snaiperio dėmesį. Užtatkareiviai šalmus su pasisekimuboliai (dekalės). Kario gyvybė taposvarbesniu prioritetu, nei būtinybėreprezentuoti jį kaip konkrečiosvalstybės atstovą. Maža to, jaumūšio prie Maskvos metu tiesioglauko sąlygomis vokiečiai pradėjodažyti šalmus balta maskuojančiaspalva, šiek tiek vėliau įvairūs(medžiaginiai, tinkliniai, įskaitantir padarytus iš vielos) antšalmiaipradėti gaminti pramoniniu būdu.K A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )55