KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Fortinės tvirtovėsGoržos kareivinės. Kauno tvirtovės VII fortas. Šaltinis: Kovno.ru svetainė.XVI–XVIII a. Vakarų Europos erdvėje viduramžių pilis išstūmė bastioninės tvirtovės, kurių pagrindiniselementas – ištisinis pylimas su prieigas flankuojančiais išsikišančiais statiniais – bastionais. Po Prancūzijosdidžiosios revoliucijos padidėjusios kariuomenės labai išplėtė tvirtovių perimetrą, todėl reikėjo labaidaug karių vien bastioniniam perimetrui saugoti, labai išaugo tvirtovių kaštai, todėl reikėjo rasti naują inžinerinįsprendimą. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo bandoma bastioninį frontą keisti poligoniniu,artileriją bazuoti artileriniuose bokštuose, tačiau tai tik dalinai sprendė problemas. Nauju sprendimu tapofortinės tvirtovės.FortifikacijaFortai kaip savarankiški gynybos objektai buvožinomi dar antikoje, o ir vėlesniais laikais kai kuriosesvarbiose vietose jie buvo statomi gynybai sustiprinti,tačiau tvirtovės, paremtos fortų žiedo principu, pradėtosstatyti XIX a. 30-aisiais metais, atsiradus tvirtovės-įtvirtintosstovyklos idėjai. Ši idėja, priskiriamaprancūzų inžinieriui Jozefui Ronja (Joseph Rogniat),atsirado išaugus kariuomenių skaičiui ir atsiradus poreikiuiturėti saugos zoną kariuomenei komplektuotismobilizacijos atveju ar sustiprėti po patirtų nuostolių.Tokiose tvirtovėse-įtvirtintose stovyklose turėjo tilptilabai didelės armijos karo metu ir santykinai kuklios– taikos metais. Pagrindines funkcijas vis dar vykdėištisiniu pylimu apjuostas tvirtovės branduolys, o fortaitik neleido priešui jo apšaudyti. Fortai buvo nutolęnuo branduolio per 1,5–3 km, kad apsaugotų tvirtovėsbranduolį nuo sugriovimų: branduolyje buvoamunicijos, maisto ir pašaro sandėliai, juose įgulagalėjo pailsėti. Tarpai tarp fortų buvo neįtvirtinti, jiesudarė 1–2 km, t. y. buvo tokio dydžio, kad fortuoseesanti artilerija galėtų apšaudyti tarpus. Tarpai tarpfortų buvo reikalingi tam, kad lauko kariuomenė galėtųlaisvai manevruoti ar gintis fortų sustiprintoje pozicijoje.Fortinės tvirtovės tapo tolesniu bastioniniofronto plėtros etapu.Fortinių tvirtovių plėtojimas lygiavamzdėsartilerijos dominavimo laikaisTolesnė tokių tvirtovių plėtra parodė, kad tvirtovėsbranduolys negali būti pagrindinė gynybos linija, nesnėra pajėgus atlaikyti atakų kritus fortams, todėl fortųžiedas tapo pagrindine priešinimosi pozicija. Patysfortai išaugo iš senųjų bastionų ir ravelinų, tačiau,skirtingai nuo jų, fortai turėjo būti ginami ne tik iš frontoir flangų, bet ir iš užnugario. Kai kurie naujieji fortaiišlaikė savarankiškos bastioninės tvirtovėlės formą:pirmųjų fortų įvairovę lėmė skirtingos šalių tradicijos.Tokiame forte turėjo gintis 2–4 kuopos su 20–50 pabūklų.Kaip gi funkcionavo fortinė tvirtovė? Pirmiausia44