vadinami pokario laisvės kovotojai.Daugelis to laikotarpio įvykių iki šiollieka paslaptis. Daugelio gyventojųpalaikomų, o priešo nekenčiamųžaliukų veiksmai daugeliu atvejusugebėjo pranokti partizanines taktikas.Susipažinus su jų buitį ir kovąaprašančiomis nuotrupomis, tampaaišku, kad nesibaigiančios kovossąlygomis daugelis žaliukų naudotųmetodų nebūtų padarę gėdos irelitiškiausiais vadinamiems šiuolaikiniamspadaliniams, autonomiškaiveikiantiems priešo teritorijoje. Kogero, esama ir tiesioginės pokariopasipriešinimo įtakos moderniemsspecialiesiems padaliniams. Šiąmintį galima pagrįsti: Lietuvos partizanaiplačiai naudojo kovos rikiuotes,be kurių neįsivaizduojamasšiuolaikinis patruliavimas. Dar įdospecialiųjųpajėgų pristatymai politikams, parodomosiosprogramos kariuomenės ir visuomenės suartėjimorenginiuose, plakatai. Palyginti su užsienio situacija, pasmus trūksta tik specialiųjų pajėgų veteranų memuarų...Bendravimas su analogiškomis užsienio struktūromis,daug dėmesio skiriančiomis savęs pateikimo visuomeneitechnologijoms, leido sukurti vientisesnį ir gyvesnįspecialiųjų pajėgų įvaizdį. Bet negalima ignoruoti ir nacionaliniokomponento reikšmės, be kurio šis įvaizdisbūtų neišsamus.Lietuviai dažnai apibūdinami kaip lyriška, senas tradicijasišlaikiusi tauta. Karyba dažnam mūsų tautos atstovuiasocijuojasi su romantizuotais senaisiais laikais.Todėl mūsų specialiųjų operacijų junginiui duotas pavadinimas„Aitvaras“ yra itin vykęs. Tą liudija ir tai, kaipsparčiai šį pavadinimą nusitvėrė žiniasklaida ir jos vartotojai,iš kurių toli gražu ne visi yra lietuvių mitologijosžinovai. Tačiau vardas prigijo, ir galima tvirtinti, kad jisišliks ilgam. Viena iš priežasčių slypi tokiose prasminiošio žodžio krūvio detalėse, kurios siejasi su paslaptingumuir neapibrėžtumu, kuris labai vykusiai rezonuojasu specialiuosius padalinius gaubiančia aura. Paradoksas,bet net ir diplomuoti etnologai iš gausybės surinktosetnografinės medžiagos negali atkurti detalesnio šiosmitinės būtybės vaizdo. Daugiau žinoma ne apie pačiąaitvaro išvaizdą (dažnai ji nusakoma tik netikėtai pasirodančioarba labai retai matomo ugninio pagaikščiosu liepsnojančia uodega, lekiančio medžių viršūnėmisapibūdinimais), bet apie jo veiklą: pabrėžiama, kad aitvaras,priklausomai nuo aplinkybių, gali nešti sėkmę, okartais ir bausti.Belieka pridurti, jog šis pavadinimas visais parametraisišsiskiria ir iš banalių plėšrūnų ir egzotinių pabaisųpavadinimų serijos, nepiršdamas adresatui įkyriossuperherojų klišės. Beje, mes nesame technokratai, omūsų kraštui neteko pasiekti industrinių aukštumų, todėlnenuostabu, kad mūsų kariuomenės padaliniams kažinar kada teks vadintis ir abreviatūromis ar numeriais, kaip,pavyzdžiui, pedantiškai vokiškam GSG-9...Šiuo atveju SOJ pasirinktas originalus pavadinimasne tik įsimenantis, bet ir pabrėžiantis mūsų baltiškąjį savitumą.Beje, panašiu keliu ėjo ir latvių kolegos, kuriųspecialiųjų užduočių padalinys (SUV) pasirinko kodinįpavadinimą „vilkatai“, o simbolikoje panaudojo apsisiautusiovilko kailiu kario motyvą...Vertinant insignijas, sukurtas plėtojant aitvaro temą,reikia pastebėti, jog iliustratyvioji dalis šiek tiek atsiliekanuo prasminės. Pastebėtina, kad liepsnojančio kalavi-reformosSpecialiųjų operacijų junginio ženklas.jo motyvas turi jau šiek tiek kitokiąsemantiką, labiau nutolusią nuobaltiškos mitologijos, be to, emblemakopijuoja bent porą jau esančiųkarinių ženklų. Antra vertus, jei josautoriaus tikslas buvo rūstus kariškaslakoniškumas, manykime, kadesmei nebuvo nusižengta.Taigi etiketės – ypač tos, kuriosparinktos sėkmingai – nėra dėmesioneverta sritis. Įdomu stebėti procesą,kai mitinio personažo vardaspasitarnauja kuriant naują mitologiją,be kurios specialiosios pajėgosnebūtų tas, kas yra.Kitas terminas, kuris nėra taipeskaluojamas spaudoje – vienos išį SOJ sudėtį įeinančios Ypatingosiospaskirties tarnybos (YPT) kario pavadinimas„žaliukas“. Taip kai kuriuoseLietuvos regionuose buvo slapčia
Simbolinio paminklo žuvusiems žaliukams atidengimo akimirka.mesnė kai kur minima smulkmena– naktinio žygio sąlygomis rikiuotėjepartizanai pritvirtindavo prie savoaprangos... jonvabalius, kad būtųlengviau sekti savo porininką. Ar tainėra dabartinių fosforencuojančiųatšvaitų prototipas?„Žaliuko“ vardas, oficialiai pradėtasvartoti apie 1996 metus, ne tikatidavė duoklę daugiau nei dešimtįmetų trukusiam antisovietiniam pasipriešinimui.Jis nusakė savanoriškumą,ryžtą ir net ne per daugiausiaiapibrėžtą tuometinių būsimų specialiųjųpajėgų statusą. Jame buvoužšifruotas ryžtas pasitelkti išradingumąprieš, atrodytų, nepalankiasaplinkybes, siekiant užsibrėžtų tikslų.Atkaklaus darbo ir palankių aplinkybiųdėka šiuolaikiniai žaliukai,vaizdžiai tariant, išėjo iš pogrindžio.Sekant dešimties metų įvykių virtinę,matomas procesas, kai kitų daliniųšešėlyje esantis padalinukas iš autsaideriųtampa lyderiais – savarankiškudaliniu, turinčiu ambicijų sujungtiesamus resursus, juos reorganizuotiir siekti atskirų kariuomenės pajėgųvardo. „Žaliuko“ vardo prasmė šiųįvykių fone nebuvo užmiršta, ji įprasminamakonkrečiais darbais. Priešpusantrų metų vykusios simbolinėsakcijos, kurios metu Specialiųjų operacijųjunginio mokymo centre buvoiškilmingai atidengtas paminklasžuvusiems žaliukams, tą patvirtinotuometinis krašto <strong>apsaugos</strong> ministrasG. Kirkilas ir kariuomenės vadasgen. mjr. V. Tutkus. Jie akcentavo,jog pokario rezistencijos kovotojųorganizuotumas, drausmė, ryžtasir pasiaukojimas buvo ir bus puikuspavyzdys ir motyvacijos šaltinis šiuolaikiniamsžaliukams, siekiantiemstęsti garbingas tradicijas.Negalima neprisiminti LLKS statuteišsakytų minčių:„...Priešas kovoja dėl siekių, kuriestovi prieš įgimtą žmoniškumą, teisęir teisėtumą.[...]Mes šioje kovoje esame pranašesnėsdvasios. Ne tas nugalėtasyra, kas daugiau nustojo, o tas, kuriodvasia buvo pirmiausia palaužta.[...]Kilnūs darbai atliekami, tik atkakliaikovojant ir kantriai pašalinant kelyjeį tikslą sutiktas kliūtis.“To neturi užmiršti net ir moderniausiaįranga aprūpintas specialiųjųpadalinių karys...K A R D A S 2 0 0 6 r u g p j u t i s n r . 4 ( 4 2 1 )