50Fortifikacijagrunto, skliautas galėtų atlaikyti netgi keletą naujųjųsviedinių. Prancūzijoje dirbta su pikrino bombomis.Atrastas melinitas turėjo dar didesnį poveikį fortifikaciniamsstatiniams nei piroksilinas, be to, sprogimometu išsiskirdavo nuodingųjų dujų, kurios uždusindavogyvus likusius kareivius. Priešnuodžio prieš šiuossviedinius buvo ieškoma keletą metų, kol pagaliau1886–1889 m. Prancūzijoje buvo rastas optimalussprendimas: ant kalkakmenio ar plytinio skliauto, kuriostorį siūlyta padidinti iki 1,5 m, buvo pilamas smėliotarpsluoksnis (1,2 m), ant kurio pilamas betoninisšarvas (1 m), o virš jo – kelių metrų žemių (geriausiaimolio) sluoksnis.Po šių bandymų pasidarė aišku, kad senosios tvirtovėsturi būti perstatytos: reikia perdaryti jų skliautus,o statant naujas, didesnę reikšmę reikėtų skirtibetonui. Kiekvienoje valstybėje naujųjų fortų schemabuvo skirtinga.Naujieji fortai Vokietijoje, kuri lyderiavo to meto Europoskarybos teorijoje, buvo plėtojami šiomis kryptimis:buvo siekiama sumažinti toliašaudės artilerijosskaičių, paliekant daugiau artimos kovos priemonių,perstatyti kazematus pagal naujųjų bandymų rezultatus,didesnį dėmesį skirti maskavimo priemonėms irsustiprinti prieššturmines priemones. Šie darbai buvovykdomi Vokietijos tvirtovėse 1887–1891 m. Toliašaudėartilerija buvo perkeliama į forto flanguose ir užnugaryjepastatytas baterijas, forte paliekama tik keletaspabūklų (fortuose buvo dominuojančios aukščiopožiūriu pozicijos). Skliautai buvo perstatinėjami pagalnaują metodiką. Darbų metu vykdomi bandymaiparodė, kad didžiulį pavojų kelia skeveldros, kuriasatskelia sprogimai vidiniame kazemato skliaute, todėlpoternos buvo papildomai „aprengiamos“ metaliniaisar kitų medžiagų „drabužiais” iš vidaus, tarpas su senuojuskliautu užpilamas dar vienu smėlio sluoksniu.Senųjų tvirtovių statiniai buvo perstatinėjami palaipsniui,pirmiausia perstatant parako sandėlius, kareivinesir pagrindinę poterną. Buvo imtasi priemonių irprieš nuodingąsias dujas – daromos ištisinės durys,nepraleidžiančios dujų, ir tarpiniai kamščiai, sudarytiiš nikelio durų su smėlio maišais. Maskavimosi sumetimaisvokiečių fortų traversai ir kiti išsiskiriantys pylimaibuvo nukasti, paliekant vienodą pylimų aukštį.Siekiant sustiprinti prieššturmines priemones betonosluoksniu buvo sustiprinti kontreskarpai; pridėtosgrotos, kurias nuo priešo slėpė glasis; grioviodugne eskarpo papėdės gynybai palikta senoji siena,kai kur ją pakeitė metalinės grotos. Tolimosiosefortų prieigose, glasio papėdėje, buvo įrengti grioviaisu spygliuota tvora, apšaudoma frontaline ugniminuo pridengtojo kelio, kai kur papildomai ir flangineugnimi. Fosų flankavimo priemonės buvo perstatytostik iš dalies: flangus dengiantys puskapanieriaibuvo palikti, pakeista tik jų skliautų apsauga, o priekiniskaponierius buvo pakeistas kitoje griovio pusėjekontreskarpinėje sienoje įrengtais kazematais, pavadintaisatbuliniais kazematais (Reverskasematten),turėjusiais išėjimą į pridengtąjį kelią.Prancūzai savaip interpretavo fugasinių bombųbandymų rezultatus. Kaip ir vokiečiai, jie stengėsipridengti plytinius skliautus betono kepure, tačiaudarė ją storesnę: vietoj 1 m pylė 1,5–2,5 m betonosluoksnį, kareivinių ir kitas į vidų išeinančias sienasdengė nauja plytine siena, palikdami tarpą, kurį vėliauužpildavo smėlio sluoksniu, o fasadines sienasdengė tik papildoma sienele. Prancūzai, kaip ir vokiečiai,daugiau dėmesio skyrė maskuotei: lyginoišsikišusius traversus, storino brustverus, o vietojkaponierių ir puskopanierių griovio flankavimui statėvadinamuosius kofrus (pranc. coffre – dėžė) kitojegriovio pusėje. Ši paskutinioji modernizacija padarėforto artimos gynybos sistemą sunkiai pažeidžiamą,nes kofrai ne taip aiškiai išsiskyrė forto plane, juossaugojo ne tik specialus šarvas, bet ir visas glasis.Taip buvo stengiamasi išgelbėti didžiules valstybiųinvesticijas statant įtvirtinimus po 1870 m. Naujosiostvirtovės ir atskiri statiniai buvo statomi orientuojantisį naujas idėjas._______________________Terminų paaiškinimai:Gynybiniai fortai. Esminiai fortifikaciniai principai, naudoti XIXa. tvirtovėse:Frontalinis – numatyta tik frontalinė ugnis.Žvaigždinis – numatyta frontalinė ir flanginė ugnis.Bastioninis – numatyta frontalinė ir flanginė ugnis, pagrindinėsugnies priemonės sutelkiamos bastiono formos įtvirtinimuose (bastionuose,redutuose ir kt.).Poligoninis – numatyta frontalinė ir flanginė ugnis, pagrindinėsugnies priemonės sutelkiamos griovyje esančiuose įtvirtinimuose– kapanieriuose ir kofruose.Fortinė tvirtovė. Tvirtovės gynybos sistemą sudaro centrinisįtvirtinimas ir fortų žiedas (žiedai). Centrinis įtvirtinimas supa svarbiausiusginamus objektus: geležinkelio stotis, tiltus, tunelius,miestą ir pačios tvirtovės objektus, nuo kurių priklauso tvirtovėsfunkcionavimas: sandėlius, kareivines, vadavietes ir t. t. Fortų žiedasturi neleisti priešo artilerijai apšaudyti centrinio įtvirtinimo juosiamųobjektų ir trukdyti atakuoti centrinį pylimą, apšaudydamas
Kaponieriaus ambrazūros. Kauno tvirtovė. Šaltinis: Kovno. Ru svetainė.tvirtovės prieigas bei tarpus tarp fortų.Artilerinis fortas. Savarankiškas fortinėstvirtovės elementas, kurio pagrindinė funkcija– dislokuoti ir apsaugoti artileriją prieigomsir tarpams tarp fortų apšaudyti.Pėstininkų fortas. Savarankiškas fortinėstvirtovės elementas, kurio pagrindinėfunkcija – užtikrinti pėstininkų atramą.Tarpinė (stacionari) baterija. Pusiau savarankiškasfortinės tvirtovės elementas, jofunkcija – dislokuoti artileriją prieigoms irtarpams tarp fortų apšaudyti. Nuo artilerinioforto skyrėsi tuo, kad negalėjo gintis nuotiesioginės pėstininkų atakos 360 laipsnių,turėjo būti dengiama šalia esančių fortų irlauko įtvirtinimų.Gynybinis profilis – fortifikacinė kliūtis,sauganti nuo tiesioginio pėstininkų šturmo.Ją sudaro:A. glasis – gynybinio objekto prieigos,nulygintos ir pritaikytos pėstininkų ginklųgynybai nuo pridengtojo kelio ar pylimo,savo ketera dengiantis tvirtovės pylimo(eskarpo) papėdę nuo priešo žvilgsnio arugnies;Forto pylimo pjūvis (gynybinis profilis).Šaltinis: Perzyk B. Twierdza Osowiec 1882-1915. Warszawa, 2004.B. pridengtasis kelias – nedidelis tarpastarp glasio ir gynybinio griovio, skirtaspėstininkams, apšaudantiems glasį, irpuolimui. Nedidelės aikštelės – placdarmai– skirti slapta nuo priešo rinktis kontrpuolimokareiviams;C. gynybinis griovys – skirtas pėstininkųpuolimui atremti. Jį sudaro kontreskarpasCa, fosa Cb, eskarpas Cc. KontreskarpasCa priverčia priešą staigiai leistis žemyn, ojei jis turi mūrinę sieną, šokti nuo jos, rizikuojantsusilaužyti kojas. Fosoje Cb visadabūna kliūčių: grotos, sienelės, vanduo (jeigriovys turi drėgną fosą), frontalinis ar (ir)flanginis apšaudymas. Eskarpas Cc – statusšlaitas, trukdantis pėstininkams greitaipasiekti gynėjų pozicijas, gali būti sustiprintaspapildomomis sienelėmis, mūrine sienaar kliūtimis;D. Pylimas, skirtas gynėjų ugnies priemonėms.Jame dislokuojama artilerija,prieššturminiai pabūklai, šauliai. Ugniespriemonės gali būti suskirstytos, supilantpapildomus pylimus. Pėstininkų pylimas fosebrėjasu pilamas arčiau griovio ir žemiau(gali būti naudojamas ir paprastas apkasas),artilerijos pozicijos visada dislokuojamosaukščiausioje vietoje, nes tai padidinašūvio nuotolį ir pagerina matomumą.Tvirtovės artilerija. Viena svarbiausiųtvirtovės ugnies priemonių. Ji skirstoma įpabūklus, skirtus kovai su priešo artilerija(kontrbaterijos), pasižyminčius dideliušūvio nuotoliu, pabūklus, skirtus priešokariams naikinti (patrankos haubicos irmortyros, galinčios šaudyti skeveldriniaisužtaisais) ir artimos kovos pabūklus – greitašaudeskaponierines patrankas, – skirtasflanginei ugniai iš kazematų, prieššturminiuspabūklus, dislokuojamus ant pylimųfrontalinėms atakoms atremti, prie kurių galimabūtų priskirti ir mitraljezas ar kulkosvaidžius,statomus įtvirtinimų kampuose tiekflanginei, tiek frontalinei ugniai užtikrinti.Goržos kareivinės. Kazematuotas statinysforte, tai kareivių gyvenamoji vieta. Jospritaikytos ir užnugario (goržos) gynybai,poternomis sujungtas su forto kiemu.Slėptuvė. Kazematuotas statinys, skirtaspėstininkų ir prieššturminės artilerijospriedangai priešo artilerijos apšaudymometu. Paprastai turi stebėjimo postus, kadiškilus priešo pėstininkų šturmo pavojuigalėtų greitai užimti ant pylimo esančiasugnies pozicijas.Kaponierius. Kazematuotas įtvirtinimoelementas fosoje, priglaustas prie eskarpo,skirtas flankuoti fosą, poterna sujungtas suįtvirtinimo kiemu arba kareivinėmis.Kofras. Kazematuotas įtvirtinimo elementasfosoje, įrengtas kontreskarpokampuose, skirtas flankuoti fosą, poterna,einančia po fosa, arba arviru perėjimu sujungtassu tvirtovės kiemu arba kareivinėmis.Forto forma. Visi gynybiniai įrengimai,pritaikyti 360 laipsnių žiedinei gynybai, turifasus, flankus ir goržą. Fasas – labiausiai įpriešo pusę atgręžtos forto kraštinės, skirtostolimosioms prieigoms apšaudyti ir saugotinuo frontalinio priešo puolimo. Flankas– į sparnus atgręžtos forto kraštinės, skirtosapšaudyti tarpus tarp fortų, saugo nuoflanginio priešo puolimo. Gorža – į užnugarįatgręžtos forto kraštinės, saugančios nuosupamojo priešo puolimo. Ši forto dalis neturiartilerinių pozicijų, kad priešas negalėtųužimto forto panaudoti savajai artilerijaidislokuoti.Dr. V a l d a s R a ku t i sK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )51