ATEITIES VIZIJAIR PROBLEMOSMokslas reformos – gynybaiSpecialiųjų operacijų junginio ar net specialiųjųoperacijų pajėgų koncepcija laikytina naujausiu ypatingospaskirties padalinių raidos etapu. Pati idėja,kaip matėme, nėra itin nauja, tačiau tarp idėjos ir josįgyvendinimo visada iškyla daugiau ar mažiau kliūčių.Šiuo metu jau nieko nestebina, kad konfliktų teorijair jų sprendimų metodai (įskaitant jėgą) tampa ne vienkariškių reikalu. Kai Dž. F. Kenedžio ir jo administracijos(jų dėka JAV šiandien turi tokius padalinius, kaip„Special forces“ ir „Navy SEALS“) nurodymu Pentagoneėmė dirbti įvairių sričių profesūra, generolaikurį laiką piktinosi „civilių intervencija“. Dabar tai jaunebešokiruoja: generolas savo rašomoje knygoje galioperuoti tokiais apibrėžimais, kaip „karyba yra menoir mokslo sintezė“ taip pat lengvai, kaip kultūrologasvartoti terminą „postmodernus karinis konfliktas“.Daugelio ekspertų nuomone, dabartiniai konfliktaibe fronto linijos (ir net be aiškaus priešo!) reikalaujapreciziškos ypač gerai parengtų skirtingų specializacijųpadalinių bendrų pastangų, kad būtų pasiektinumatyti tikslai. Vadovaujantis tokiu modeliu, persitvarkoir seni specialiųjų pajėgų asai, ir palygintinaujos struktūros. Reikia pasakyti, kad net nežinia,kam reikia labiau persiorientuoti įgyvendinant siektinątikslą: patyrusiems Vakarams ar pradedančiai RytųEuropai. Tokį požiūrį galima argumentuoti.Sekant viešai publikuotus faktus ir juos analizuojant,galima susidaryti tam tikrą problemų, kurios kylakuriant šiuolaikines specialiąsias operacijas galinčiusvykdyti junginius, vaizdą. Svarbiausia jų priežastis– ne tiek lėšų trūkumas (prioritetams jų paprastainegailima), o inertiškumas. Jis gali pasireikšti labaiįvairiai.Kai kada, siekiant pasiekti numatytų pajėgumų,reikia struktūriškai pakeisti vieną ar kitą SOP komponentąar net prijungti naują. Pavyzdžiui, panašiaipasielgė net tradicionalistais laikomi britai, savo specialiųjųpajėgų direktorato pavaldumui priskirdamispecialiosios žvalgybos pulką, reorganizuotą iš I orodesanto pulko (pagal dabartinius planus šis padalinysturi užtikrinti paramą specialiųjų operacijų metu).Lenkijos GROM tapo žinomas tik po to, kai iš VRMperėjo į kariuomenės pavaldumą. Vokietijos GSG-916
SOJ kariai vykdo taktinę užduotį.Tarptautinės pratybos „Shamrock Key“ 2006 m.formaliai buvo pasienio apsaugai pavaldus padalinys,todėl norėdami vykdyti plataus spektro operacijasužsienyje, vokiečiai turėjo kurti Bundesveruipriklausančias pajėgas KSK. Žinoma, tokių reformųnegali nelydėti vienokio ar kitokio pobūdžio šalutiniaiprocesai, tačiau nė vienas jų iš esmės nepakeitė siekiamorezultato.Dar visai neseniai atskiras spec. padalinys, gavęsužduotį, vaizdžiai tariant, išnykdavo džiunglėseir vykdydavo ją savarankiškai. Šiuolaikinėje operacijojeveiksmas ir užduotys vienu metu vykdomi keliaislygiais, vyksta interaktyvus bendradarbiavimas tarpskirtingos paskirties padalinių. Būna atvejų, kai reikiaperžengti per nesveikas ambicijas ir asmeniškumusir ieškoti naujų tarpusavio adaptacijos ir bendradarbiavimometodų.Spaudoje pasirodo pranešimų, kad po Afganistanoir Irako kampanijų paliekančių specialiuosius padaliniuskarių skaičius viršijo vidurkį (konkrečiai buvominimi KJP pavaldžių JAV Navy SEALS ir britų SBSnariai). Žinant šiems padaliniams būdingą aukštąmotyvaciją ir sąmoningumo lygį, nesinori teigti, kadtokio sprendimo priežastimi būtų galima laikyti padidėjusįoperacijų skaičių ir intensyvumą. Greičiausiai kaltaspsichologinis prisirišimas, kuris priešpastato senusgerus laikus naujoms tendencijoms ir perspektyvoms.Žinoma, specialiųjų padalinių kariams nesvetima viskas,kas žmogiška, o atsakomybės už priimtus sprendimusjausmas dažnai didesnis už statistinio kario. Karinės pajėgosnėra suinteresuotos prarasti specialistus, kuriemsišugdyti reikia daug laiko ir pinigų. Tačiau, kaip minėta,net ir privatų sektorių pasirinkę buvę nariai dažnai nėravisiškai nurašomi.Kai kur nepakankamą efektyvumą lemia ne tiek psichologiniai,kiek dar netobulai sutvarkyti administraciniaiir organizaciniai veiksniai. Pavyzdžiui, pagal galiojančiątvarką užsienio X padalinyje ypač gerai parengtų profesionalųvadu gali būti skiriamas visiškai kitose kariuomenėsrūšyse tarnavęs karininkas, į dalinį paskirtas dėlnatūralios rotacijos. Iki šiol daugelio šalių profesionalaiatviruose šaltiniuose mini, kad kartais lengviau įvykdytikovinę operaciją, negu gauti reikalingą finansavimą arįrangą.Beje, itin sparti įvykių dinamika labai greitai daro nevertingąar tiesiog netikslingą naudoti dar visai nesenąįrangą. Tai lemia ne tik spartus technologijų progresas,bet ir politinės situacijos pokyčiai. Tarkim, priešporą dešimtmečių specialieji padaliniai plėtojo efektyviąinfiltracijos techniką, desantuojantis iš oro lainerio,skrendančio iki peniasdešimties kilometrų atstumu nuooperacijos objekto, į kurį intervencijos grupė atsklęsdavovaldomais paraplano tipo parašiutais ir nusileisdavokeliolikos metrų tikslumu (vadinamoji HAHO šuoliųtechnika). Tačiau šiuo metu ji jau nebėra tokia aktuali– slaptai infiltruoti savo specialistus šiuo metu tikslingiauir paprasčiau ne kariniais, o agentūriniais būdais.Trintis tarp inertiškumo ir pokyčių išliks visada. Tačiaudaugelio šalių praktika ir pirmosios dar visai neseniaiiškovotos sėkmės parodė, kad nauja SP vystymokryptis yra perspektyvi. Žinoma, tie idealistai, kuriepuoselėja miglotą utopiją, kad ateities konfliktai tapsvirtualiai strerilūs, yra toli iki tiesos. Karas, deja, niekadaneapsieis be kraujo; tačiau specialiųjų padalinių nuopelnastas, kad jų profesionalumo dėka jo bus pralietamažiau.ParengėD a r i u s S u t k u sK A R D A S 2 0 0 6 r u g p j u t i s n r . 4 ( 4 2 1 )17