KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

kArinė ekipuotė56Panašiai elgėsi ir sąjungininkai.Trečias svarbus įvykis, kuris pranašavo svarbiuspokyčius modernaus šalmo evoliucijoje, – naujo pavyzdžioaprangos ir ekipuotės įvedimas JAV kariuomenėje1941 m. pabaigoje. Vietoj britiškojo šalmotipo amerikietis Patterson suprojektavo ir pagaminosavąjį šalmo modelį M1 (10 pav.), kuris su nežymiaispakitimais JAV kariuomenėje ištarnavo daugiau neitris dešimtmečius. Be to, šis šalmo tipas tapo etaloniniudaugeliui valstybių, kurių kariuomenėse taip patprigijo M1 analogai. Pagrindines priežastis nesunkuįžvelgti: šalmo forma patogi, gerai apsauganti galvą,bet be nereikalingų atsikišusių detalių. Gamybosprocesas nėra perkrautas: per trumpą laiką įmanomaišleisti nemažą tokio tipo šalmų partiją. Tačiau svarbiausiadetalė yra originalus konstrukcinis sprendimas:M1 susideda iš metalinio šalmo ir elastingo bakelitiniopošalmio (vėliau pereita prie plastiko), kurisgali būti naudojamas atskirai. Išvardyti tokios naujovėsprivalumus sunku: kariai greitai sugalvojo daugjos pritaikymo būdų, bet svarbiausia, kad M1 šalmotipas liudijo, kad į plieninę karo pramonę pradėjoskverbtis sintetinės medžiagos. Vystantis chemijospramonei, pradėjo ryškėti tendencija, jog įmanomasukurti sintetinius pluoštus, kurie savo savybėmisgali konkuruoti su metalu. Šeštojo ir septintojo dešimtmečiųsandūra buvo konkrečių projektų vykdymometas, kur lyderiavo amerikiečiai. Vykdydamaskarinius užsakymus koncernas „DuPont“ tuo metusukūrė keletą dirbtinių pluoštų, tarp kurių buvo didelioatsparumo aramidinis pluoštas, gavęs komercinįplačiai žinomą pavadinimą „kevlaras“. Jo gamybostechnologijos nebuvo viešinamos iki pat šaltojo karopabaigos. Šalmai ir kiti taktinės ekipuotės elementaiiš kevlaro pralenkė metalinius daugeliu parametrų: jiene tik lengvesni, bet atsparesni ne tik mechaniniamsmūgiui, bet ir terminiam bei cheminiam poveikiui.Antibalistinės kevlaro savybės daug pranašesnėsuž plieno: atsimušęs į kevlarinį paviršių kūnas tarsiskęsta jame, o jo kinetinė energija paskirstoma tolygiaipo visą paviršiaus plotą. Pirmieji amerikietiškikevlariniai šalmai (modelis PASGT, kurio forma, beje,labai panaši į vokiškojo tipo šalmą, 11 pav.) buvokone revoliucinė karo pramonės naujovė. Pirmuosiuspavyzdžius gavo tuo metu daug „karšto darbo“ turėjęspecialieji kontrteroristiniai padaliniai, kurių atsiliepimaipo neilgai trukusios aprobacijos buvo teigiami.Neilgai trukus kevlarinius šalmus pradėjo gaminti irJAV sąjungininkai: pvz., vokiški, daniški ir neseniaiLietuvoje pradėti gaminti šalmai iš esmės kopijuojaamerikietiškąjį (pirmuosiuose dviejuose moderniaupadaryta nebent jų vidinė pusė); kitos šalys ieškojosavų originalių sprendimų. Buvusi JAV priešininkėSSRS (vėliau NVS) dėl susiklosčiusios ekonominėssituacijos ir karinio-pramoninio komplekso inertiškumoilgai atsiliko, kurdama savąjį sintetinį analogą. Ikitol buvo vykdomi bandymai: kuriami įvairūs perspektyviniaišalmų modeliai, naudojant alternatyvius plienuimetalus ir lydinius (pvz., titano pagrindu). Reikiapažymėti, kad panašūs modeliai, kuriais pakankamairezervuotai buvo aprūpinami pirmiausia specialiejikariuomenės ir vidaus kariuomenės padaliniai, buvopakankamai originalūs ir atitiko savo funkcijas (SŠ-81, „Sfera“, „Orech“ ir pan., kurie daugiausia pritaikytispecialiųjų tarnybų padaliniams), bet savos konstrukcijosšalmu iš kevlarui analogiškos medžiagos Rusijoskariuomenė pradėta aprūpinti pakankamai neseniai,ir šis procesas gali tęstis labai ilgai. Imtis spręsti, arnetolimoje ateityje karinio šalmo vėl laukia kokie norsprincipiniai pokyčiai, labai sunku. Remiantis šalmoraida, galima daryti išvadą, kad kas nors naujo šiojesrityje vyksta kas 30-40 metų. Logiška manyti, kadnaujovių gali vėl pasiūlyti JAV ar kita išsivysčiusi šalis.Įvykiai Irake jau inicijavo kai kurias eksperimentinesnaujoves: prie šalmo pradėta tvirtinti veidą apsaugantikaukė (sukurti keli eksperimentiniai modeliai; gamintojas– kompanija „MTek Weapon Systems“, 12 pav.).Prognozuoti, kuo dar galima nustebinti, modifikuojanttokią iš pirmo žvilgsnio paprastą kariškos ekipuotėsdetalę, taip pat nelengva, tačiau pirmenybę reikėtųteikti aukštosioms ir nanotechnologijoms, kurių dėkašalmas taptų ne tik apsaugine, bet ir interaktyvia karinėsekipuotės dalimi, dar labiau padidinančia šansusišgyventi ir įvykdyti numatytą užduotį.D a r i u s S u t k u s