diskusijosNacionalinės gynybos komiteto pirmininkas VytautasPetkevičius, kariuomenės vyriausiasis kapelionasmonsinjoras A. Svarinskas ir kiti.Lietuvos atsargos karininkų sąjungos veikloje1989–1995 m. aktyviai dalyvavo apie 500 žmonių. Nariųskaičius įvairiais laikotarpiais dėl įvairių priežasčiųsvyravo.Negalima sakyti, kad viskas vyko sklandžiai. Buvoklaidų, nesėkmių. Per laikotarpį nuo 1989 metų iki šiolpasikeitė daug LAKS vadovų. Daug jų, taip pat ir eiliniųLAKS narių, išėjo Anapilin. Daug LAKS narių apdovanotivalstybiniais medaliais ir ordinais. Galbūt daugkas liko nepastebėti. Tačiau tvirtai galima pasakyti,kad atkuriant LAKS 1989 m. ne apie apdovanojimusbuvo galvojama, o apie Lietuvą ir jos ateitį.Šiuo metu ruošiantis eilinei LAKS konferencijaipasigirsta balsų, kad reikia keisti LAKS narystėssąlygas ir struktūros sudėtį. Siūloma apriboti LAKSveiklą skyriuose, t. y. turėti LAKS skyrius apskritysekaip savarankiškus vienetus, be vienijančios Centrovaldybos įtakos. Mano manymu, tai būtų LAKS skaldymas.Asociacijų įstatymas neprieštarauja, kad 1989m. atkurta ir įregistruota Lietuvos atsargos karininkųsąjunga liktų vieninga ir su ta struktūra, kurią numatė1989 m. nuostatai.Dabar siūloma „išgryninti“ LAKS, t. y. siūloma formuluotė,kad LAKS nariu gali būti tik karininkai, tarnavęLietuvos kariuomenėje. Atleiskit, o ką daryti suužsienio lietuvių bendruomenės nariais, kurie gal tarnavoJAV, Anglijos ar kitose kariuomenėse, bet yraaktyvūs LAKS rėmėjai užsienyje? Ką daryti su taisLAKS nariais, kuriems buvo suteikti Lietuvos karininkųlaipsniai, tik jau dėl ligų, amžiaus ar kitų priežasčiųjiems neteko tarnauti kariuomenėje? Ką daryti sutais karininkais, kurie gavo karininkų laipsnius baigęaukštąsias mokyklas anksčiau ar dabar ir kurie aktyviaidalyvavo ir dalyvauja LAKS veikloje? Kas tadapasiliktų LAKS? Prieškariniai karininkai, kuriems dabarjau per 90 metų? O kiek jų liko? O kiek yra karininkų,kurie baigė karinius mokslus po 1990 m. ir jau yra atsargoje?Tai kas tada sudarys LAKS? Negi tik tie, kuriegalbūt taip pat dalyvavo LAKS kūrime ir kuriems pasisekėmėnesį, metus ar keletą metų tarnauti Lietuvoskariuomenėje? Na, ponai karininkai, tokia LAKS narioformuluotė reikštų LAKS likvidavimą.Mano giliu įsitikinimu, turėtų būti į LAKS pataisytusnuostatus įrašyta: „LAKS nariu gali būti visi Lietuvos iružsienio piliečiai, kuriems pagal tuo metu galiojančiusLietuvos įstatymus buvo suteikti karininkų laipsniai,taip pat piliečiai, įstoję į Lietuvos atsargos karininkųsąjungą pagal 1989 m. priimtus nuostatus “.Kviesčiau visus karininkus aktyviai dalyvauti diskusijojeir apgalvotai, šaltai, argumentuotai, be išankstinionusistatymo pareikšti savo nuomonę.Dm. plk. ltn. Česlovas RakauskasNUOŠIRDŽIAUSI LINKĖJIMAILAKS NARIAMS JUBILIATAMSLAKS VILNIAUS APSKRITIES SKYRIUSDm. plk. JERONIMUI NAPRIUIr ugsėjo 1 d. suėjo 65.LAKS KAUNO APSKRITIES SKYRIUSAts. mjr. ALFONSUI BULOTAIspalio 10 d. suėjo 65.LAKS KLAIPĖDOS APSKRITIES SKYRIUSVyr. ltn. KĘSTUČIUI TRAKYMUIr ugsėjo 4 d. suėjo 50.Mjr. EUGENIJUI GABRĖNUIr ugsėjo 24 d. suėjo 50.38
Atsikuriančioskarinės organizacijosBaigiame publikuoti Vytauto Didžiojo universiteto diplomantės darbą „TarpukarioLietuvos karininkija“, kurio objektas – Lietuvos tarpukario karininkų patirtis emigracijoje.Pradžia – 2005 m. „Karde“ Nr. 6.Šiame poskyryje trumpai apžvelgsiuemigravusios karininkijosveiklą, kurios pradžia JAV, vėliau jiplito Kanadoje, Australijoje, DidžiojeBritanijoje, kur telkėsi daugumaemigravusių karininkų. Taip jau atsitiko,kad daugiausia aktyviausių irautoritetingiausių karininkų gyvenoČikagoje, vadinamojoje „lietuviųsostinėje“, kur buvo daugiausia irlietuvių emigrantų. Šiame lietuviųmieste ir galime matyti atsikuriančioskarininkijos veiklos užuomazgą.JAV atsikūrė bene dvi svarbiausiostarpukariu egzistavusios karinės organizacijos,subūrusios ir suvienijusiospo visą pasaulį išsisklaidžiusiąkarininkiją. Pirmoji – Lietuvių veteranųsąjunga „Ramovė“ (toliau – LVS„Ramovė“) – tapo karių organizacija,aktyviai veikusia Lietuvos laisvinimodarbe. Antroji – Lietuvos šaulių sąjungatremtyje (vėliau žodis „tremtyje“buvo pakeistas „išeivijoje“, toliau– LŠSI arba LŠST) – deklaravo tarpukariošauliškos veiklos tęstinumąir vienijo buvusius šaulius bei pritariančiusšauliškai ideologijai.1948 m. įkurta Lietuvos laisvėskovotojų sąjunga buvo per daugplati, apimanti ne tik karininkus, betvisus kovotojus, taigi didžiąją dalįlietuviškosios išeivijos. KarininkamsČikagoje vėl pradėjus jaustis vieningagrupe, susigrąžinus prarastąjį tapatybėssu grupe jausmą, atsiradobūtinybė steigti organizaciją, jungiančiąbuvusius karius ir karininkus.Taip 1950 m. vasario 26 d. Čikagoje„Margučio“ patalpose sušaukuspasitarimą vienbalsiai buvo nutartasteigti atskirą Lietuvių karininkų sąjungą(toliau – Sąjunga). Vėliau šiosSąjungos nariais galėjo tapti ne tikkarininkai, bet ir puskarininkiai, VietinėsRinktinės kariai.LVS „Ramovės“ įsteigimas 1950m. balandžio 2 d. priartina mus priemūsų tyrimo chronologinės pabaigosdatos, bet kartu įvardija karininkųdarbo ir veiklos pradžią JAV,Australijoje, Kanadoje. Šios Sąjungosįsteigimas buvo labai svarbus,bene pirmasis žingsnis po išvykimoiš tėvynės ir bandymų organizuotisDP stovyklose. Sąjungą suvienijoįvairiose šalyse gyvenančią karininkijąir padėjo šiai socialinei grupei vėlatgauti pasitikėjimą savo jėgomis,pasijusti stipria jėga, galinčia pakiltitėvynės laisvinimo darbui. Žvelgiant įLVS „Ramovę“, svarbu užfiksuoti karininkųveiklos kryptis, darbus, kuriemus supažindins su jų tikslais, idėjomis,tėvynės laisvinimo vizijomis.Minėtos organizacijos „faktų iratliktų darbų vaizdas“ geriausiai išryškėjaaktyvaus ramovėno gen. št.plk. Antano Rėklaičio redaguotojeknygoje, skirtoje pirmajam LVS „Ramovės“dešimtmečiui: „Istorikams,mūsų jaunimui ir priaugančiomskartoms ši knyga bylos apie lietuviųkarių išeivijoje darbą, siekimusir troškimus tuo metu, kada tėvynėLietuva kentėjo žiaurią rusų komunistųokupaciją ir desperatiškai kovojodėl savo gyvybės ir laisvės“.Pirmuosiuose puslapiuose puikuojasiLVS „Ramovės“ centro valdybospirmininkų nuotraukos. Ats.brg. gen. P. Plechavičius, pirmasisLVS „Ramovės“ pirmininkas, savoeinamomis pareigomis dar kartą patvirtinotarp emigravusiųjų karininkųturėtą autoritetą, jam, o ne kamnors kitam buvo patikėtas pirmosiosatkurtos organizacijos vairas,parodytas didžiulis pasitikėjimas irpagarba. Generolas knygos puslapiuoseklausė: „Ko buvo siekiamatokią knygą išleidžiant?“ ir tuoj patatsakė: „Palikti dokumentą mūsų visuomenei,būsimoms kartoms ir istorikamsapie lietuvių karių veteranųveiklą išeivijoje. Knygos skaitytojaspamatys, kad mūsų kariai nepalūžoišeivijoje. Susiorganizavo ir kibo įdarbą“. Karininkai nuolat akcentavosavo nepalūžimą, savo karinės dvasiosišlaikymą ir tolesnį darbą tėvynėslabui. Be to, dažnai jų (karininkųK A R D A S 2 0 0 6 s p a l i o n r . 5 ( 4 2 2 )39