Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Senieji lekëtiðkiai -<br />
kraðto ðviesuoliai (ið<br />
kairës): Jonas Blaþys<br />
(vyresnysis) ið Ðëtijø,<br />
Vincas Tamulaitis-<br />
Kerapla, buvæs<br />
knygneðys Vincas<br />
Tamulaitis-Barzdukas<br />
ið Kuro, ûkininkas<br />
Jonas Mauruða,<br />
buvæs knygneðys<br />
Antanas Rinkus-<br />
Rinkevièius ir kalvis<br />
Baltrus Bertulis ið<br />
Lekëèiø<br />
gëju buvo paskirtas kun. Justinas Staugaitis,<br />
vëliau tapæs Telðiø vyskupu. Jis rûpinosi<br />
ne tik sielovados, bet ir kultûros reikalais.<br />
Atvykæs á Lekëèiø kaimà, ásteigë<br />
„Þiburio“ draugijos skyriø, o kiek vëliau ir<br />
bibliotekà, pastatë priestatà prie senosios<br />
koplyèios ir jà pavertë parapine baþnyèia.<br />
Palyginti gana anksti, jau 1823-iaisiais,<br />
Rûdelës palivarke veikë valdinë pradinë<br />
mokykla. Ji egzistavo keletà deðimtmeèiø.<br />
Joje XIX a. antrojoje pusëje yra mokæsis<br />
V.Kudirkos bendraþygis, „Varpo“ ir<br />
„Ûkininko“ redaktorius Jonas Kriauèiûnas.<br />
Nepriklausomos Lietuvos metais<br />
baþnytkaimyje veikë lietuviðka pradinë<br />
mokykla, o po karo 1946-aisiais ji buvo<br />
pertvarkyta á progimnazijà.<br />
Per Pirmàjá pasauliná karà 1915 m.,<br />
prieð vokieèiams uþimant Lekëèius, dalis<br />
gyventojø pasitraukë á Rusijos gilumà.<br />
Vokieèiø okupacinë valdþia ëmë kirsti to<br />
kraðto brandþius giriø medþius. Tam tikslui<br />
1917 m. per Lekëèiø girias nuo Kazlø<br />
Rûdos iki Nemuno buvo nutiesta siaurojo<br />
geleþinkelio linija. Tuo geleþinkeliu<br />
mediena buvo gabenama á Pavilkijá, o ið<br />
ten Nemunu plukdoma á Vokietijà. Siaurasis<br />
geleþinkelis egzistavo apie 25 metus<br />
ir tik pokario metais buvo nurinkti jo<br />
bëgiai ir pabëgiai. Iki mûsø dienø iðliko<br />
tik geleþinkelio pylimas.<br />
Po Pirmojo pasaulinio karo ásteigus<br />
lietuviðkà valsèiaus administracijà, baþnytkaimyje<br />
suklestëjo kultûrinë ir ekonominë<br />
veikla. Ið Lekëèiø apylinkiø daug jaunø<br />
vyrø iðëjo savanoriais ginti Lietuvos<br />
laisvës ir nepriklausomybës. Bernardo<br />
Aleknavièiaus knygoje paskelbtoje fotografijoje<br />
matome visà bûrá Lekëèiø kraðto<br />
savanoriø. Atkûrus nepriklausomybæ<br />
lekëtiðkiai vieni pirmøjø Lietuvoje jau 1918<br />
metø gruodá atidengë paminklà nepriklausomybei<br />
áprasminti ir atminti. Baþnytkaimyje<br />
pradëjo veikti lietuviðka pradinë mokykla,<br />
ásteigta vaistinë, ákurtas þemës ûkio<br />
kooperatyvas, kurio skyriai veikë Þemojoje<br />
Panemunëje ir net kitoje Nemuno pusëje<br />
Vilkijoje bei Seredþiuje. Baþnytkaimyje<br />
buvo rengiami turgûs, net jomarkai. Buvo<br />
atidaryta paðto agentûra, ákurta miðkø<br />
urëdija, veikë elektros stotis. 1928 m. buvo<br />
pastatytas ir atidengtas áspûdingas paminklas<br />
Nepriklausomybës deðimtmeèiui<br />
paþymëti. Buvo suburtas dûdø orkestras,<br />
gyvavæs ištisus 65 metus.<br />
Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui,<br />
Lekëèiai, kaip ir kiti Sûduvos miesteliai,<br />
prarado daug savo gyventojø. Per pirmàjà<br />
sovietinæ okupacijà 1940–1941 m.<br />
deðimtys þmoniø buvo areðtuoti, du ið jø –<br />
Zenonas Astrauskas ir Vincas Urmulevièius<br />
buvo suðaudyti. Pokario metais net<br />
19 to kraðto jaunø vyrø dalyvavo pasiprieðinimo<br />
kovose. Visi jie þuvo. Prie pat miestelio,<br />
Rûdðilio miðke, yra iðlikusios partizanø<br />
þeminës, kuriose 1951 m. geguþæ<br />
þuvo þymûs pasiprieðinimo kovotojai Petras<br />
Jurkðaitis ir þurnalistas Julius Bûtënas,<br />
uþaugæs aukðtaièiø þemëje. Þûties vietoje<br />
Atgimimo metais pastatyti keli kuklûs paminklai.<br />
Miestelio centre 1992 m. rugpjûèio<br />
2 d. atidengtas paminklas „Þalgirio“<br />
rinktinës kovotojams. Jame suraðytos visø<br />
pokariu þuvusiø partizanø pavardës.<br />
Lekëèiuose 1908 m. liepos 20 d. yra<br />
gimusi þymi lietuviø poetë Graþina Tulauskaitë,<br />
daþnai vadinama “Lekëèiø lakðtingala”.<br />
Baigusi Kauno Vytauto Didþiojo universitetà,<br />
mokytojavo Vilkijoje ir Kaune. Lietuvoje<br />
buvo iðleidusi du poezijos rinkinius<br />
“Paklydæ þodþiai” (1934) ir „Vëjo smuikas“<br />
(1944). Baigiantis karui pasitraukusi ið Lietuvos,<br />
gyveno Vokietijoje, o vëliau JAV. Iðeivijoje<br />
buvo iðleistos dar trys jos eilëraðèiø<br />
knygos „Po svetimu dangumi“ (1951),<br />
„Rugsëjo þvaigþdës“ (1957) ir „Vakarë<br />
banga“ (1968). Poetë mirë Èikagoje 1990<br />
metais. Ten ir palaidota.<br />
Ið Lekëèiø valsèiaus yra kilæ dar du þymûs<br />
mûsø kraðto spaudos ir meno darbuotojai<br />
– prozininkas, dramaturgas ir poetas<br />
Kazys Puida (1883–1945) ir dailininkas, pedagogas<br />
Jonas Šileika (1883–1960).<br />
Lekëèiø miestelis, ásikûræs Sûduvos<br />
giriose, garsëja þymiais Lietuvos miðkininkais.<br />
Net 18 ðio kraðto sûnø ir dukrø<br />
pasirinko miðkininkø specialybes, dauguma<br />
jø dirbo ir dirba girininkais ávairiose<br />
Lietuvos vietose. Savo darbais garsëja to<br />
kraðto paukðèiø tyrinëtojas, keleto knygø<br />
ir 20-ies mokslo publikacijø autorius<br />
Antanas Aleknonis, Ðakiø miðkø urëdijos<br />
ilgametis urëdas, miðko kultûrø ugdytojas<br />
Ksaveras Vaièiûnas, dabartinis Sudervës<br />
girininkijos darbuotojas Skirmantas<br />
Arkuðauskas, jau apie 45-erius metus triûsiantis<br />
giriø ugdymo srityje, bei nuoðirdþiai<br />
gimtojo kraðto girininkijos vadovu<br />
besidarbuojantis Putinas Lebedþinskas.<br />
Lekëèiuose prieð keletà metø girininkijos<br />
pastate vietoje maþo muziejëlio buvo<br />
árengtas naujas ðiuolaikiðkas gamtos<br />
muziejus. Jam daugelá metø eksponatus<br />
kaupë ir dabar vadovauja buvæs ilgametis<br />
Lekëèiø girininkas Stanislovas Ruseckas.<br />
Ðis muziejus yra tapæs miðkininkystës<br />
istorijos informaciniu centru. Jis daþnai<br />
lankomas ávairiø ekskursantø, turistø<br />
ir gamtos mylëtojø. Praëjusiøjø metø vasarà<br />
minint miestelio vardo paminëjimo<br />
500-àsias metines netoli muziejaus iðkilmingai<br />
buvo atidengtas gamtos paþinimo<br />
takas ir iðleista Bernardo Aleknavièiaus<br />
650 p. apybraiþø knyga „Lekëèiø<br />
sakmës“. Leidinyje skaitytojas gali iðsamiai<br />
susipaþinti su Lekëèiø miestelio ir jo<br />
apylinkiø gamta, praeitimi, etnokultûra,<br />
áþymiais to kraðto þmonëmis, jø darbais<br />
gimtojo kraðto labui.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 11
Change language