Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

vartus pro juos pirmiausia iðeidavo grandinëmis sukaustyti nuteistieji katorgon. Katorgininkus á Sibirà varydavo sukaustytus: ant jø kojø ir rankø buvo geleþiniai þiedai, sujungti grandinëmis. Ypaè pavojingiems katorgininkams geleþiniais þiedais sukaustydavo kaklà ir grandinëmis juos prikaustydavo vienà prie kito. Kitas bûdas – keleto katorgininkø grandines prirakindavo prie metalinio strypo. Jeigu kelyje vienas jø susirgdavo arba numirdavo, kiti já iki etapo ar pusetapio kalëjimo turëjo vilkti, nes apsaugos kareiviai jo negalëjo atrakinti – raktà turëjo tik partijos virðininkas. Sunkios geleþinës grandinës einanèius katorgininkus labai vargino. Vasarà apkaustai smarkiai ákaisdavo nuo saulës ir degino, o þiemà, esant keliasdeðimèiai laipsniø ðalèio, jie tiesiog ,,lipdavo” prie odos. Katorgininkai po geleþiniais þiedais vyniodavo ávairius skudurus, kad jie ne taip smarkiai trintø. Prie etapo kalëjimo vartø stovëdavo kalvis ir tikrindavo katorgininkø apkaustus – þiedus ir grandines, o radæs padilusias èia pat dëdavo ant priekalo ir kaustë ið naujo. Nuteistieji katorgon buvo apsirengæ ðiurkðèiais drobiniais marðkiniais ir kelnëmis, moterys – sijonais. Tik tai juos ir skyrë. Pasiekus Sibirà, tremiamøjø rûbai ir apavas jau bûdavo suplyðæ, trûkdavo maisto. Kiekvienà rytà iðvaryti pro kalëjimo vartus tremiamieji kartojo savo pavardæ, ið partijos virðininko gaudavo maistui skirtas 5–6 kapeikas ir stodavo á rikiuotæ. Rankose jie laikë ryðulius su skurdþia manta. Pasigirsdavo komanda: ,,Nusiimti kepures!” – sargyba tikrino, ar nukirpti plaukai varomiems á rekrutus, ar nuskusta pusë galvos katorgininkams. Rytais prie etapo ar pusetapio kalëjimo vartø rinkosi artimiausiø kaimø moterys su pintinëmis maisto, skirto parduoti tremiamiesiems. Tremtiniai uþ gautas kapeikas ið susirinkusiø moterø pirkosi maisto. Tuo metu nebepaeinanèius kareiviai sodino á veþimus – tuoj vël prasidës eilinis dienos þygis. Kolonai iðsirikiavus, priekyje ir gale stojo ðautuvais ginkluoti kareiviai. Tremiamøjø partijos sargybos virðininkas sëdo á jam skirtà veþimà ir kolona pajudëdavo. Straipsnio autorius ekspedicijoje Jakutijoje, Èerskio kalnagûbryje. 1968 m. Á Sibirà varomø tremtiniø partija keliasi per upæ. Fotoreprodukcija ið Omsko muziejaus fondø Pradëjus dienos þygá, vasarà nuo keliø ðimtø kojø kildavo dulkiø debesys, lydëjæ kolonà visà dienà. Dulkëmis buvo persisunkæ ir tremtiniø, ir sargybiniø rûbai, jos ëdë akis ir ypaè vargino paskui pësèiøjø kolonà veþamus ligonius. Tremtiniai þygiavo pro didelius akmeninius keturkampius kelio þenklus, þyminèius varstus. Ant kai kuriø buvo iðkalta pastatymo data, staèiatikiø kryþius. Vilkstinë keletà kartø per dienà stodavo poilsio. Stoti stengdavosi daþniausiai kaimuose, jeigu tokiø pasitaikydavo, èia tremtiniai ið vietiniø gyventojø pirkdavosi maisto. Vakare tremtiniø partija prieidavo kità etapo ar pusetapio kalëjimà. Atidarius vartus á kalëjimo vidø su didþiausiu triukðmu puldavo kriminaliniai nusikaltëliai. Jie stengësi uþsiimti vietà ant gultø, kuriø visiems nepakakdavo. Etapø kalëjimai daþniausiai buvo statomi 150-èiai þmoniø, o á juos atvarydavo tremiamøjø partijas net 300–400. Daugumai tekdavo miegoti ant purvinø grindø po gultais. Nelaimingieji uþimdavo visus ámanomus kampus. Silpnesnieji dël vietos stokos miegoti krisdavo tiesiog ties iðmatø rëèkomis, kurios neretai bûdavo kiauros. Sargybos kareiviai, tremiamuosius suvaræ á jiems skirtà pastatà, já uþdarydavo, pastatydavo sargybà ir eidavo ilsëtis á kità, jiems skirtà pastatà. Kai kuriuose didesniuose etapø kalëjimuose tremiamieji uþtrukdavo ilgiau. Èia jie rasdavo kitas partijas arba jiems bûnant atþygiuodavo naujos. Tremtiniø partijos, perëjusios Niþnij Novgorodo gubernijà, toliau ëjo Permës gubernijos þeme. Dienà kità pailsëjæ Permës kalëjime, tremiamieji þygiavo tolyn, link Uralo kalnø. Uþ Kunguro miesto Maskvos–Sibiro traktas pradëjo kilti á Uralo priekalnes. Tremtiniai, þinantys ðias vietas, Uralo kalnus vadino ,,Didþiuoju akmeniu”, o apie Sibirà sakë: ,,Ten, uþ Didþiojo akmens…” Pasiekusi Uralo kalnus, vingiuojanèiu keliu tremtiniø kolona kildavo aukðtyn, kol vienà dienà pasiekdavo aukðèiausià Uralo kalnus kertanèio Maskvos–Sibiro trakto vietà. Èia buvo geografinë Europos ir Azijos riba. Ji nesutapo su administracine Rusijos ir Sibiro riba, skirianèia Permës ir Tobolsko gubernijas. Uralo kalnai priklausë dar Permës gubernijai. Perëjos virðuje tremtiniø kolonos sustodavo poilsio. Po keliø dienø tremiamøjø partijos pasiekdavo apskrities centrà Jekaterinburgà. Ðiai apskrièiai priklausë Uralo kalnai ir èia esanèios metalurgijos ámonës, kuriose dirbo nemaþa tremtiniø. Perëjæ Permës gubernijà ir Kamyðlovo miestà, tremiamieji tarp Pervuðino (Permës gubernija) ir Tugulymo (Tobolsko gubernija) kaimø iðvysdavo neiðvaizdø 12 pëdø (3,66 m) aukðèio plytiná stulpà. Ant vieno jo ðono buvo Permës, ant kito – Tobolsko gubernijø herbai. Tai administracinë Rusijos ir Sibiro riba. Stulpas iðtisai priraðinëtas vardø ir pavardþiø, linkëjimø ir keiksmaþodþiø. ,,Joks kitas stulpas nuo Peterburgo iki Didþiojo vandenyno, turbût joks kitas stulpas visoje Þemëje nesukelia keliautojui slogesniø minèiø, negu šis. Në vienas stulpas nematë daugiau kanèiø ir në pro vienà nepraëjo daugiau þmoniø su taip suþlugdytu gyvenimu ir iðniekinta ðirdimi” 14 . Pro èia praëjo tûkstanèiai tûkstanèiø vyrø ir moterø: baudþiauninkø, laisvøjø þmoniø, bajorø ir net kunigaikðèiø. Per pirmàjà XIX a. pusæ pro ðá stulpà á Sibirà praëjo daugiau kaip pusë milijono þmoniø, taip pat ir deðimtys tûkstanèiø lietuviø. Tremiamøjø partijos, praeinanèios pro ðá stulpà, sustodavo poilsio. Tremtiniams tai buvo atsisveikinimas su Rusija. Vieni garsiai meldësi, kaþkas keikësi. Vyrai ið po kojø sëmë þiupsnelá ,,motinëlës Rusijos” þemës (Sibiro Rusija jie nelaikë) ir riðosi á mazgelá. Kiti, parklupæ ant þemës, jà buèiavo, á tà pabuèiavimà sudëdami 14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
visà savo gëlà ir ilgesá, visà amþino iðsiskyrimo sunkumà. Pirmas Tobolsko gubernijos, tai yra administracinio Sibiro, didokas miestas kelyje buvo Tiumenë. Èia buvo svarbus tremtiniø paskirstymo punktas, didelis etapo ir persiuntimo kalëjimas, per kurá pereidavo visi á Sibirà tremiami þmonës. Èia 1863 m. sukilimo tremtiniai rado dar buvusiø iðtremtø 1831 m. sukilëliø. Karta sekë kartà… Prie tremties trakto Sibiro kaimuose pagal valdþios ávestà tvarkà buvo ,,kaimo sargybø” postai. Vakare sibirieèiai prie trobos visada iðneðdavo ir palikdavo nakèiai maisto tam atvejui, jeigu pasirodytø koks bëglys, kad nereiktø su juo susidurti. Susidûrimas abiem pusëm buvo nepageidaujamas ir galëjo negerai baigtis… Pabëgti ið Sibiro pavykdavo tik labai labai retam, gal vienam kitam politiniui. Bëglius, dar nepasiekus Uralo kalnø, daþniausiai sugaudavo ir gràþindavo atgal. Daugelis bëgliø nuo bado, ligø, laukiniø þvëriø þûdavo taigoje. Rudená prasidëjus darganoms ir þiemos ðalèiams, likæ gyvi bëgliai, siekdami iðvengti mirties taigoje, savanoriðkai ateidavo á etapø kalëjimus ir, átraukti á kokià nors tremiamøjø partijà, þygiuodavo vël á rytus iki kito pavasario… Þinant, kad, pavyzdþiui, nuo Nerèinsko katorgos rûdynø Rytø Sibire iki Uralo apie penki tûkstanèiai kilometrø, reikia stebëtis nepaprasta ðiø þmoniø iðtverme ir ryþtu. Bëgliai kalëjimà, kuriame praleisdavo þiemà, savo þargonu vadino ,,tëveliu”, o taigà, á kurià bëgdavo pavasará, – ,,motinële”. Taip ir keliavo nuo vieno ,,gimdytojo” pas kità, pakol jø nepakirsdavo sargybinio kulka ar þiaurios bëglio sàlygos. Kaimuose tremtiniai, sargybos viršininkui leidus, stodavo praðyti iðmaldos. Tai buvo savotiðkas tremiamøjø partijos ritualas. Prie pirmø kaimo trobø katorgininkai, nusiëmæ kepures ir atidengæ pusiau skustas galvas, þemais, graudþiais balsais uþtraukdavo vadinamàjà ,,mielaðirdingàjà” – iðmaldos praðymo lyg ir raudà, lyg ir giesmæ. Prie keleto pradëjusiøjø greitai prisijungdavo kiti, daugiausia katorgininkai. Kiekvienas jø savaip, monotoniðkai, pratisai, progiesmiu sakë iðmaldos praðymo þodþius. Tie þodþiai, pilni nuovargio, begalinës kanèios ir nusivylimo, palydimi grandiniø þvangëjimo, susiliedavo á vieningà, ðiurpø ir be galo slegiantá ,,chorà”. ,,Mielaðirdingieji mûsø tëveliai ir motinëlës, – raudojo jie, – pasigailëkite mûsø, nelaimingøjø pakeleiviø, vargðø kaliniø! Pamaitinkite mus, palengvinkite mûsø vargelá…” ir taip toliau, kiekvienas savaip iðreikðdamas savàjà nuoskaudà. Iðgirdæ ,,mielaðirdingàjà” moterys, vaikai pasipildavo ið kaimo trobø neðini duona, mësa, kiauðiniu ar kitokiu maistu. Tremiamieji priimdami maistà þemai lenkësi ir dëkodami ëjo tolyn, vël ið naujo pradëdami savo ,,mielaðirdingàjà”. Perëjusi kaimà tremiamøjø partija sustodavo ir gautà maistà iðsidalydavo visiems po lygiai. Toks buvo neraðytas ðio pasaulio ástatymas. Á Sibirà varomiems pasiekti tremties ar kalinimo vietà buvo labai sunku. Vienas liudininkas, Sibire matæs tremiamus 1863 m. sukilëlius, A.Gerceno redaguojamame ,,Kolokole” raðë: ,,Nesugebu perduoti jums to uþ ðirdies griebianèio tremiamø sukilëliø vaizdo, kurá maèiau kiekviename didþio kelio þingsnyje Kelyje ið Irbito á Maskvà sutikau 26 politinius kalinius. Daugelis jø buvo apðalæ veidus, rankas ir kojas, apsirengæ tik menkais puskailiniais” 24 . Neþmoniðkomis tremiamøjø sàlygas pripaþino ir Tobolsko gubernatorius A.Despot-Zenovièius, 1864 m. ataskaitoje apie etapø kalëjimus jis raðë, kad tremiamieji sugulæ, drebëdami nuo ðalèio glaudësi prie vienas kito, tikëdamiesi, kad ðlapi ar apledëjæ rûbai ant jø iðkankintø kûnø iki ryto pradþius. ,,Suprantama, kokiais slogiais, dusinanèiais kvapais per naktá prisipildo etapo kalëjimo kameros oras. Jokie þmogaus plauèiai negali iðtverti tokios atmosferos, platinanèios ávairias ligas” 15 . ,,Nuo Niþnyj Novgorodo iki Tiumenës daugelis grandinëmis sukaustytø tremiamøjø ëjo tris su puse mënesio. Tiumenës, Tobolsko ir kitø jø kelyje pasitaikanèiø miestø ligoninës buvo perpildytos” 16 . Sibire kurá laikà þygiavæ Tûros upës krantu, tremiamieji vienà dienà prieidavo didesnæ Tobolo upæ. Tremiamøjø partijos, plaustais persikëlusios per Tobolà, upës pakraðèiu þygiavo á Tobolskà. Pagaliau po visus iðvarginusios kelionës tremiamieji ir jø sargybiniai prieidavo didingà Irtyðiaus upæ, o uþ jos Tobolo ir Irtyðiaus santakoje Vakarø Sibiro gubernijos centrà Tobolskà. Èia buvo Sibiro tremties valdyba, kuri tremiamiesiems paskirdavo konkreèià tremties vietà Vakarø Sibire arba siuntë toliau, á Rytø Sibirà. Tremiami á Sibirà 1863 m. sukilëliai iki 1865 m. paprastai nebuvo paliekami Tobolsko gubernijoje, o varomi toliau á rytus, á Tomsko arba Jenisejaus gubernijas. Tremtiniai daugiausia (81 proc.) buvo apgyvendinami kaimo vietovëse 17 . Tiumenës valdþios ástaigø duomenimis, nuo 1863 m. sukilimo iki 1872 m. á Sibirà iðtremta 146 380 þmoniø 18 . Visi nuteisti katorgos darbams, iðskiriant 11 þmoniø, iðvaryti á Irkutsko gubernijà ir Uþbaikalës sritá. Tobolsko srityje laikinai likdavo tik tie, kurie buvo visai nusilpæ ar susirgæ ir toliau eiti nepajëgë. Tobolske buvo ir katorgos kalëjimas, kuriame kaliniai buvo ne tik sukaustyti grandinëmis, bet kai kurie net grandinëmis prikaustyti prie sienos. Apie tai raðoma ir caro kalëjimø istorijoje: ,,Kaliniai galëjo judëti tik tris þingsnius nuo sienos iki kameros slenksèio. Prie jø kojø buvo pritvirtinta sunki grandinë, kurios kitas galas kameros kampe buvo prirakintas prie sienos” 19 . Nelaimingieji taip prirakinti ir mirdavo. Iki 1867 m. Maskvos–Sibiro traktas Buvæs katorgos kalëjimas Rytø Sibiro Aleksandrovskojës kaime. 1984 m. ëjo per Tobolskà, toliau á Tomskà ir Aèinskà. Vakarø Sibiro generalgubernatorius Diugamelis pasiûlë sutrumpinti toliau á rytus varomø tremtiniø kelià, neuþsukant á Tobolskà. Nuo tø metø tremtiniø traktas ið Tiumenës ëjo per Jalutorovskà, Iðimà, Tiukalinskà, 50 kilometrø ðiauriau Omsko ir toliau á rytus iki Rytø Sibiro sostinës Irkutsko. Netoli Irkutsko, Aleksandrovskojës kaime, buvo garsûs katorgos ir persiuntimo kalëjimai. ,,Aleksandrovsko centralas buvo savotiðkas kalëjimo miestelis, stovintis dviejø neaukðtø kalvø slënyje Aleksandrovskojës kaimo centre” 20 . Netoli katorgos kalëjimo pastato stovëjo kareivinës, cerkvë, administracijos pastatai ir barakas katorgininkams, gyvenantiems uþ kalëjimo tvoros. Persiuntimo kalëjimas buvo kaip tremties á Rytø Sibirà pagrindinis paskirstymo punktas, kurá perëjo ir daugelis lietuviø. Katorgos kalëjimas buvo mûrinis, o persiuntimo kalëjimo didþiuliai barakai buvo statyti ið storø medþio ràstø, visas kalëjimas aptvertas staèiø, virðuje nusmailintø ràstø tvora. Aleksandrovskojës katorgoje buvo ir lietuviø, bausmæ katorgos darbuose èia atliko nuteisti 1831, 1863 m. sukilëliai. Ið katorgos kalëjimo kaliniai ne kartà mëgino bëgti. 1868 m. balandþio 2 d. pabëgo deðimt buvusiø 1863 m. sukilëliø. Kareiviams pradëjus persekioti, vienà bëglá nuðovë, ðeðis suëmë, o trims pavyko pabëgti. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 15
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?