Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

à, dvasines galias, egzistencialø ambivalentiðkà prigimtá bei vertybiø ir prasmiø áasmeninimo bûdus, ágalintø suprasti dvasinio pasaulio paslaptis. Kai kurias idëjas, pagrásdamas estetologijos bûtinybæ ir galimybes, jau esu aptaræs monografijoje (Mureika, 2006). Dvasingumo ugdymo galimybës aprëpia tokià didþiulæ problemø erdvæ, kad jai skirti pavieniai tyrinëjimai tëra labai lëtas ir sunkus judëjimas á prieká. Nuobodulys ir teorinë jo analizë èia buvo ið dalies paversti kartu ir pretekstu artikuliuoti daug platesná, nei jie patys, dvasingumo problemø laukà. Be to, nuobodulio fenomenas yra sudëtingesnis nei galëjome èia aprašyti. Viena ið straipsnio iðvadø yra tokia – nuobodulys – þmogaus dvasingumo savastis ir kartu jo prieðingybë. Nuobodulys meno pasaulyje pasireiškia dar ávairiapusiðkiau nei mokymosi, darbo ir laisvalaikio srityse. Nuobodþiø meno kûriniø su schematiðku turiniu, trafaretiðka, monotoniðka arba susidëvëjusia meno kalba dabar yra tiesiog perteklius. Antra vertus, nuobodþiais ir pavirðutiniðkais daþnai virsta naujø iðraiðkos priemoniø ieðkojimai, kurie pasibaigia be atradimø, eilinëmis elementariausiomis banalybëmis. Bet nuobodulio fenomenas meno kûriniuose, meno suvokime arba nuobodulys ir laisvalaikis anaiptol dar ne visa ðio reiðkinio semantinë aplinka. Nuobodulys pasirodo ne tik kaip laisvo laiko pertekliaus arba darbo stygiaus pasekmë, neuþimto laisvalaikio sûnus. Nes laisvalaikis yra ðis tas daugiau nei tuðèias laikas arba dykinëjimas. Todël nuobodulio iðtakos kaime ir mieste, mokykloje ir ðeimoje, moksle ir mene, vyrø ir moterø gyvenime, nuobodulys ir sveikata, nuobodulys ir naujovës arba nuobodulys ir dvasinis atsinaujinimas, nuobodulys kaip apmaudas dël sielos tinginystës ir neveiklumo, nuobodulio fenomenologija ir hermeneutika – tai jau kitokiø, platesniø apmàstymø temos. LITERATÛRA Greimas Algirdas Julius, Apie netobulumà, Vilnius: Baltos lankos, 2004. Konickis Andrius, Pirmiausia nubusti...Filosofiniai etiudai, Vilnius: <strong>Naujoji</strong> Romuva, 2006. Mureika Juozas, Pajaustos mintys. Estetikos virsmas estetologija, Vilnius: Iðleido Juozas Mureika ir AB spaustuvë „Spindulys“, 2006. Schopenhauer Arthur, Pasaulis kaip valia ir vaizdinys, Vilnius: Pradai, 1995. Schopenhauer Arthur, Parerga ir paralipomena, Vilnius: Pradai, 2001. Sezemanas Vosylius, „Kentëjimo problema“ – Raðtai. Filosofijos istorija. Kultûra, Vilnius: Mintis, 1997, 450–509 p. Skinderiðkio dendrologijos Atkelta ið 23 p. parkas Gamtosauginæ, kultûrinæ ðio parko reikðmæ bûtø sunku pervertinti. Pagaliau tai gyvas paminklas þmogui, visà gyvenimà paskyrusiam savo kraðtui ne kaþkada, o dabartiniu laikotarpiu. * Labai svarbios Skinderiðkio parko problemos susikaupë per pastaràjá deðimtmetá. Jau galima kategoriðkai tvirtinti, jog parkui yra iðkilusi grësmë pradëti nykti. Susikaupusiø problemø ir toliau nesprendþiant, parkas gali bûti pasmerktas sunaikinimui. Esminës parko problemos, nuo kuriø priklauso visa kita, yra parko masto bei reikšmës neatitinkantys jo tiesioginis priklausomumas, administravimas ir praktinis finansavimo nebuvimas jau nemaþai metø. Laimingai iðvengæs reprivatizacijos, parkas yra valstybës nuosavybë. Kurá laikà tiesiogiai priklausæs Krakiø seniûnijai, ðiuo metu parkas valdomas Këdainiø urëdijos kaip jos miðko medelyno padalinys. Gausûs literatûros duomenys rodo, kad tuose regionuose, kur þmonës maitinasi daugiau augaliniu maistu, reèiau sergama hipertenzija, ðirdies ir kraujagysliø ligomis, jø amþiaus trukmë ilgesnë. Þmogaus organizmui yra bûtinos visos maisto medþiagos, nuo jø tarpusavio santykio priklauso normali organizmo funkcijø veikla. Todël laikytis rekomendaciniø mitybos normø itin svarbu þmogaus sveikatai. Pastaraisiais dešimtmeèiais labai Visiems darbams atlikti parkui paskirti du nuolatiniø darbuotojø etatai – administratoriaus ir darbininko. Koks skirtumas tarp ðiø pareigybiø, nëra labai aiðku. Atlyginamos abi ðios pareigybës beveik vienodu minimaliu darbo uþmokesèiu (be atskaitymø apie 450 Lt). Taèiau, matyt, dël amþiaus cenzo reikalavimø raidës aklo paisymo parko kûrëjas K.Kaltenis gavo darbininko etatà ir kartu visiðkai neteko formalios teisës dalyvauti sprendþiant su parku susijusius klausimus. Liûdna aplinkybë ir ta, kad K.Kaltenis šiuo metu yra ne tik vienintelis þmogus, þinantis viskà apie parko augalus, bet taip pat tiksliausiai galintis ávardyti visas parko bëdas bei reikmes. Administratoriumi dirbanti jo dukra I.Kaltenytë neturi jokiø realiø galimybiø paveikti iðkylanèiø situacijø ir yra nutolusi nuo parko problemø. Kaltenis jauèia dëkingumà urëdui J.Girinui, pastaruoju metu paskyrusiam parkui papildomà darbininkà, ir Krakiø seniûnijai, per darbo birþà atsiunèianèiai sezoniniam Augaliniø steroliø reikðmë Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË daug pasiekta tiriant ne tik augaliniame maiste esanèius antioksidantus, bet ir augalinius sterolius. Augaliniai steroliai – tai augalinës kilmës maisto làsteliø membranø sudedamoji dalis. Chemine struktûra jie labai panaðûs á þmogaus organizme esanèio cholesterolio struktûrà. Taèiau manoma, kad kaip tik tokia augaliniø steroliø struktûrinë savybë jiems leidþia þmogaus organizme „konkuruoti“ su cholesterolio pertekliumi ir sumaþinti ðio pertekliaus neigiamà veikimà. Kartu tai yra ir profilaktinë, ir gydomoji priemonë nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø, kurios ypaè paplitusios iðsivysèiusiose ðalyse, kur gausiai vartojamas gyvulinës kilmës maistas. Augaliniai steroliai maþina cholesterolio rezorbcijà þmogaus þarnyne, taip jo maþiau patenka á vidinæ organizmo terpæ. Augaliniø steroliø yra visuose augalinës kilmës maisto produktuose, kuriuose gausu ir maistiniø skaidulø. Taigi augaliniai steroliai ir maistinës skaidulos drauge padeda koreguoti ir cholestero- 32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
darbui dar porà þmoniø. Visi jie gali atlikti tik nekvalifikuotus rankø darbus, kuriø parke, tiesa, taip pat netrûksta. Bet tuo ir pasibaigia visa materialioji pagalba parkui. Jokios kitos išlaidos parkui nenumatytos.Tuo tarpu daugelis parko prieþiûros darbø tokiame plote neámanomi be technikos naudojimo. Taèiau jau daugelá metø jokios technikos, netgi elementariø árankiø parkas negauna. Todël K.Kaltenis naudojasi traktoriumi, ásigytu savo lëðomis, t.y. iðleidæs gautàjà premijà. Nestovi be darbo ir dar pora jø, pritaikytø veþioti kroviniams, nuraðytø dar kolûkiø laikais, bet atkakliai Kæstuèio remontuojamø, kaip ir sena tik parkui pritaikyta motorinë ðienapjovë, kiti paties sukonstruoti padargai. Išlaidos nuolat brangstantiems degalams, atsarginëms dalims dengiamos ið to paties minimalaus atlyginimo... Parkui neskiriama jokiø lëðø sëkloms, naujiems sodinukams ásigyti. Ásitvirtinus ðioje srityje komerciniams santykiams, labai sunkiai tapo ámanomi visi kiti jø ásigijimo bûdai. Tad vien mainai sëklomis ar sodinukais menkai gali padëti tolesnei augalø introdukcijai parke. Ar savos lëðos ir èia gali bûti iðeitis Tuo tarpu ðià vasarà urëdijos iniciatyva parke pastatyta net keletas simboliniø naujø mediniø skulptûrø, kuriø viena kainuoja, regis, ne vienà tûkstantá litø. Vargu ar tai galima bûtø pavadinti pagalba parkui ir bûtina investicija jo plëtrai. * Daugëja problemø dël parko lankytojø. Lankytojø èia bûna ávairiø ir kelianèiø anaiptol nevienodø rûpesèiø ir nuostoliø parkui. Nuoširdþiai besidomintiems parko augalais K.Kaltenis asmeniškai vadovauja ekskursijoms ir teikia paaiðkinimus, nes ið tiesø jis iki ðiol vienintelis, kuris tà kvalifikuotai gali daryti. Tai atima nemaþai laiko, nëra apmokama, bet jis visada tà daro noriai. Sakosi, jog jam dalyvaujant saugiau parko augalams. Traukos centras yra parko dalis apie estradà. Ðiltuoju metø laiku èia nuolatos savaitgaliais vyksta ávairiø organizacijø, draugijø sambûriai, susitikimai. Tapo tradicija viso rajono vestuvininkams èia uþsukti ir pasilinksminti, ðvenèiamos ðeimyninës ðventës. Þinoma, be vaiðiø daþniausiai neapsieinama. Vyksta èia ir gan kultûringø renginiø, nekelianèiø niekam átampos. Visiems èia suvaþiuojantiems patogu – nieko nereikia mokëti. O dalyviams iðvykus, lieka netelpanèios á ðiukðliadëþes maisto atliekos, pakrûmëse iðmëtyta stiklinë ir sintetinë tara ir t.t. Visa tai kaskart reikia sutvarkyti, kaþkur išveþti. Parko teritorija neaptverta, tik galimuose ávaþiavimuose, sudarant uþtvaras, ákasti rieduliai. Energingi iðkylautojai, kuriems maþai rûpi parko krûmai ir medþiai, visokiais bûdais braunasi su automobiliais per parkà arèiau vandenø. O agresyviai nusiteikæs ir neblaivus jaunimëlis, atvykstantis ir šiokiadieniais, kai kitø lankytojø maþai, pratæsti lëbavimø, kelia nusiaubimo, padegimo pavojø ne tik parkui, bet ir jo saugotojams. Sudrausminti tokius, kaip rodo liûdna patirtis, galimybës menkos. Prieš kurá laikà buvo sumuðtas Kaltenio sûnus, o neseniai ir parko kûrëjas, bandæs neleisti pro savo sodybà pravaþiuoti á parkà iðsipusèiusiø banditëliø su panomis. Dël gautos traumos dabar jo laukia operacija. Prieð deðimtmetá palaidojæs þmonà, iðsikëlus su ðeima sûnui, K.Kaltenis liko savo sodyboje tik su dukra. Parko kûrëjas dabar susirûpinæs ne tiek savo buitimi, sveikata ar menka nuosavos þemës valda, kuri jau seniai nëra pragyvenimo ðaltinis, bet išgyvena dël parko ateities. O blogai yra ne tik tai, kad apie artimiausius ir tolesnius dabartiniø valdytojø planus nieko neþino. Grësmë ir ta, kad apie Skinderiškio parko tolesnio ugdymo perspektyvas nieko neþino ir Lietuvos visuomenë. Ypaè suvokiant dabarties realijas ir tendencijas ávairioms restruktûrizacijoms ir beatodairiðkam pelno siekimui. Gal rajoninë urëdija ir yra ganëtinai solidi ástaiga, turinti kompetentingø dendrologø, gamtosaugininkø, puikiai suvokianèiø ðio parko reikðmæ visai Lietuvai. Taèiau to nei tikrovëje, nei ketinimuose nematyti ir negirdëti. Todël nëra kitos iðeities kaip tik siekti ir prašyti, kad ðio parko likimu tiesiogiai susirûpintø aukðèiausios mûsø valstybës institucijos. þmogaus mitybai lio, ir tulþies rûgðèiø apykaità, kadangi jos yra gaminamos ið cholesterolio þmogaus kepenyse. Kartu tai padeda iðvengti ir tulþies akmenø susidarymo. Pastarøjø metø literatûros duomenys rodo, kad, sumaþinus þmogaus mityboje soèiøjø riebalø rûgðèiø ir padidinus mono ir polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø, taip pat pakankamai vartojant augaliniø steroliø ir maistiniø skaidulø, laikantis normatyvø, rezultatai yra daug geresni. Augaliniø steroliø yra ávairiuose vaisiuose, darþovëse, rieðutuose, ávairiuose grûdiniuose produktuose, ypaè ið stambesnio malimo miltø. Lietuvos gyventojai bent gali dþiaugtis savo juodos duonos gaminiais. Steroliø gausu visuose augaliniuose aliejuose. Augaliniø aliejø sudëtis skiriasi ne tik riebalø rûgðèiø tarpusavio sudëtimi, bet ir steroliø kiekiu. Todël ir aliejai þmogui reikalingi ávairûs. Bene daugiausia augaliniø steroliø bûna grûdø ir rapsø aliejuose. Labai vertingas savo sudëtimi ir veikliosiomis medþiagomis alyvø aliejus turi maþiau augaliniø steroliø uþ rapsø aliejø. Taèiau reikia turëti omenyje, kad cholesterolio rezorbcijà maþinantis steroliø kiekis priklauso nuo to, kiek ið viso su maistu gaunama augaliniø steroliø. Ðiuo metu yra intensyviai tiriama augalinio maisto steroliø sudëtis. Tai, matyt, padës patvirtinti jø poreikius bei pritaikymà, taip pat ir ðirdies bei kraujagysliø ligø ir tulþies akmenligës profilaktikai. Augaliniø steroliø reikðmë kraujo plazmos cholesterolio koncentracijai maþinti yra daug didesnë uþ maistiniø skaidulø. Ðvedijos mokslininkø tyrimai parodë, kad augaliniai steroliai priklausomai nuo individualiø savybiø sumaþina cholesterolio rezorbcijà vidutiniðkai 50 proc. (nuo 30 iki 80 proc.). Kraujo plazmoje augaliniai steroliai maþina maþo tankio lipoproteinø cholesterolio kieká ir neturi átakos didelio tankio lipoproteinø cholesteroliui. Paèiø augaliniø steroliø rezorbcija yra palyginti silpna – 0,1–5 procentai. Dabar svarstoma, kaip padidinti steroliø tirpumà ir panaudoti juos funkcinio maisto gamybai ar maisto priedams ne tik profilaktikos tikslais, bet ir gydymui. Kai kuriose ðalyse, ypaè Skandinavijos, gana plaèiai vartojamas margarinas, kuriame gausu augaliniø steroliø. Taèiau, sprendþiant praktinius klausimus, visø pirma turëtø bûti tikslinami suvartojimo normatyvai ir rekomendacinës dienos normos pagal amþiaus grupes. Ði taisyklë galioja visoms maisto medþiagoms, nes kenkia ir trûkumas, ir perteklius. Cholesterolis irgi yra bûtina þmogui maisto medþiaga, taèiau svarbu laikytis jo normø. Steroliø yra identifikuota jau gana daug, vien nesoèiøjø per 40. Taèiau þmogaus mityboje kol kas labiausiai paþinti trys – sitosterolis, stigmasterolis ir kampesterolis. Maisto produktuose jie randami laisvi ir esterifikuoti – junginyje su riebalø rûgðtimis. Vakarø kraðtuose tyrimø duomenimis augaliniø steroliø vidutiniðkai per dienà suvartojama tik 200–400 mg. Apie jø suvartojimà Lietuvoje kol kas tikslesniø duomenø nëra. Nors visuose aliejuose gausu augaliniø steroliø, taèiau jø kieká labai sumaþina (net 10–70 proc.) pramoninës gamybos metu naudojami bûdai aliejø realizacijos terminams pailginti. Temperatûros poveikiui augaliniai steroliai yra gana atsparûs ir gerai iðsilaiko ávairiuose maisto produktuose. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 33
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?