Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Kritikuoti lengviau nei keisti Ðá pavasará Londone ávyko eilinë Britanijos sociologø asociacijos (BSA) konferencija „Socialinës jungtys: identitetai, technologijos, santykiai“. Autorë ir lordas Anthony Giddensas Nina Barbora EVANS Britanijos sociologø asociacijos tikroji narë, sociologijos magistrë Pernai, vaþiuodama iš 2006 BSA konferencijos Harrogate, dvejojau: ar vyksiu kitàmet. Kodël Nors konferencija, skirta „Tvarkos ir netvarkos“ klausimams, buvo ádomi, gráþusi namo (á Londonà) suskaièiavau iðlaidas ir nutariau, kad ðá kartà finansiniø ištekliø limitas buvo akivaizdþiai virðytas: dalyvavimas konferencijoje kartu su nakvyne vieðbutyje bei kelione autobusu pirmyn ir atgal atsiëjo apie 480 svarø. Atrodytø, yra realios naudos: dar syká pristaèiau britams afiðà, skirtà kokybiniø struktûrø metodui, pabendravau su keliomis deðimtimis dalyviø ið Europos ir Amerikos, eiliná kartà pasiklausiau kà tik apsigynusiø socialiniø mokslø daktarø iðpaþinèiø. Gavau vertingø patarimø dël savo disertacijos teziø. Taèiau susidûriau su ta paèia realybe: norom nenorom tampu scenarijø analitike, nes vis daþniau operuoju nesuprantamais net patyrusiam sociologui transakcinës analizës pradininko Eriko Berne ávestais psichoterapijos terminais. Dvejodama pradëjau vartyti 2007 metø preliminarià renginiø programà ir supratau, kad vis dëlto reiks vykti, nes konferencija numatoma Londone, o diskusijos anaiptol nebus nuobodþios. Trys dienos Londono šiaurës rytuose, netoli sparèia verslo plëtra ir gyvenamøjø objektø statyba pagarsëjusio Docklands rajono, pralëkë lyg karuselëje. University of East London modernûs, uþapvalintø formø ryðkiai nudaþyti korpusai skelbë daugybæ vienu metu vykstanèiø prezentacijø. Nedidelëse kamerinëse grupelëse lektoriai vienas po kito pristatë trumpus pranešimus, skubëdami atsakyti á keblius auditorijos klausimus. Konferencijos programoje, apimanèioje 200 p. informaciná leidiná, pasirinkau tik svarbiausius BSA renginius. Keturiems ðimtams konferencijos 42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 dalyviø rûpëjo toks platus problemø spektras, kad, nepaisant sociologø pasaulëþiûros universalumo, në vienam nebuvo ámanoma aprëpti visø iðkeltø diskusijai pozicijø. Na, kad ir tokie sekcijø pavadinimai: Gyvûnø ir þmoniø sàsajos; ÞIV medicininës technologijos tarptautiniu kontekstu; Ekonominë transformacija ir socialinis ádarbinimas; Kartos ir malonumas; Globalûs miestai, lokalûs gyvenimai; Sveikata ir technologija; Metodologinës inovacijos: garsas ir vaizdas kokybiniø tyrimø praktikose; Atmintis ir pasakojimas; Teoriniai debatai; Atvira srovë; Darbas, santykiai ir identitetas; Globaliniai tinklai, migracija ir diaspora; Menai, dizainas ir architektûra; Tikëjimai ir nusivylimai; Mityba; Atvira srovë ir kt. Kaip visuomet, besirengianèiø disertacijos gynimui dëmesiui buvo skirtos trys forumo sesijos. Jø metu buvo aiðkinama, kaip išvengti nereikalingø stresø bei neiðvengiamø triumfø (dr. Davidas Melloras, Cardiffo universitetas), kaip pradëti sëkmingà dëstytojo karjerà (prof. Robas Mearsas, Batho universitetas). Apie tai, kokie iðbandymai laukia, siekiant pasiraðyti kontraktà bûsimiems tyrimams atlikti, kalbëjo dr.Andrewas Smithas iš Glasgowo Caledonijos universiteto. O dr. Markas Freestone‘as prisipaþino nesijauèiàs sociologu tikràja šio þodþio prasme, nes, uþimdamas Socialiniø tyrimø laboratorijos vyrausiojo vadovo pareigas, Westgate DSPD kalëjime dirba labiau psichologo darbà. Svarbus buvo prof. Elizabeth Ettorre iš Liverpoolio universiteto praneðimas pristatant darbo kitose ðalyse patirtá, kuriame ji akcentavo „bûtinumà iðvengti sienø tarp paèiø sociologø“. Be abejo, didesni BSA renginiai, atspindintys atskirø tyrinëjimø kryptis, pritraukia daugiau dalyviø. Paprastai juose dalyvauja 20–30 þmoniø. Darbas organizuojamas neformaliose grupëse. Autobiografiniø studijø grupë, viena seniausiai susikûrusiø BSA (1992), yra vadovaujama „Authobiography“ þurnalo redaktoriaus Michaelio Erbeno. Susitikimas konferencijoje buvo skirtas ateities planams aptarti. Media-studijø grupëje netikëtai nuskambëjo lietuviðka praneðëjos pavardë. Taèiau „stalinistinës sovietinës vyriausybës diktuojamos kultûros“ tema ne itin sudomino klausytojus. Religijos, sporto, teorijos, moterø diskriminacijos, vizualinës sociologijos, jaunimo studijø grupës gvildeno aiðkiai suprantamus socialinës realybës aspektus, todël kaip visuomet jose dalyvau- ta plaèiai ir ðnekëta ádomiai. Netrafaretiniø minèiø paþerta ið to paties universiteto Verslo mokyklos Paskaitø teatro tribûnø. Plenariniai praneðimai kasdien stebino paprastumu ir nebanalumu. Profesorë Saskia Sassen, detalizuodama nûdienà, kaip „nei globalumà, nei nacionalumà“, vertino pasikeitimø dinamikà dràsiai per teritorinæ, organizacinæ bei teisinæ prizmæ. Prof. Bruno Latouras, socialinës Gabrielio Tarde‘o teorijos pasekëjas, „nuo sociologijos kaip asociacijø mokslo“ perkëlë klausytojus á paraleliø paieðkas teisëje bei ekonomikoje. O prof. Elspethas Probynas, pristatydamas temà „Jaunimo valgymo kultûros: intymumas, jaunystë ir draugystë“ sukritikavo sàvokas: apytikriai, kûno apimtys, geografinë padëtis (urban versus rural), sakydamas, kad „tiek, kiek kiekvienas turëtø uþimti erdvës, yra nusakoma etninës prigimties bei lyties“. Taèiau tikroji kulminacija buvo paskutinës dienos plenarinis posëdis, kuriame vienu metu dalyvavo trys praneðëjai. Lordas Anthony Giddensas – sociologijos legenda ir buvæs LSE (London School of Economics) ilgametis direktorius, Sue Duncan – vyriausybës socialiniø tyrimø vadovë bei profesorius Michaelis Rustinas ið Londono East University nagrinëjo sociologijos, politikos bei visuomeniniø judëjimø perspektyvinæ raidà bei tendencijas XXI a. Britanijoje. – Globalizacija – tai ne kapitalizmas, – teigë pakildamas tribûnon lordas Giddensas. – Kodël Britanijoje vis dar nëra sociologijos bestseleriø – retoriðkai klausë jis. – Juk jø yra Amerikoje, Prancûzijoje ir Vokietijoje – Kalbëtis su vyriausybe reikia apie tai, kas rûpi mums, sociologams, – sakë Sue Duncan. – Mums reikalingi tyrimai, uþsakyti vyriausybës, kuriø metu bus plaèiai inicijuotos politinës-intelektinës diskusijos. – O kodël visiðkai nekalbame apie karà, apie Vidurio Rytus – neapsikentæs prabilo kaþkas ið salës. Ir auditorija kuriam laikui pasinërë á amþino karo ir taikos klausimo vandenynà. Lordas Anthony Giddensas, pasakodamas apie neribotà „sociologo atsakomybæ“, rëmësi savo asmenine mokslo institucijos vadovo patirtimi ir akcentavo „tvarkos ávedimo svarbà ir su tuo susijusá sunkumà“. Smagu stebëti gyvà sociologijos mokslo korifëjø diskusijà, kurioje tiesa ne deklaruojama, bet uþgimsta kanèiose ir negreitai. Kaip pasakë finale Lordas Anthony Giddensas, kritikuoti yra daug lengviau nei keisti. Nuomoniø nesutapimas demonstruoja nuoðirdø sieká surasti geriausius sprendimus.
RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius Supykdavo ir prof. Balèikonis Kartà vienas studentas, labai gerai iðlaikæs egzaminà pas prof. J.Balèikoná, atsiimdamas ið jo studijø knygutæ, dþiaugsmingai tarstelëjo: – Dëkoju, profesoriau. Ir skubu ant traukinio, kad nepavëluoèiau. Profesorius papraðë dar studijø knygelës ir, iðbraukæs áraðà, gràþindamas knygutæ, piktai pasakë: – Kai gráþæs nulipsi nuo traukinio, ateisi perlaikyti egzamino. Vyresniojo brolio teisëmis 1807 m. Andrius Sniadeckis, sveikdamas po sunkios ligos, papraðë kolegà profesoriø Frankà pasiskaitymui kokios nors linksmos knygos. Tas atsiuntë labai lengvo turinio italø noveliø. Andrius ánikæs skaitë, kai jo aplankyti uþsuko vyresnysis brolis Jonas, tuometis Vilniaus universiteto rektorius. Pamatæs, kà ligonis skaito, piktai iðplëðë knygà jam ið rankø. Tuo metu Andrius Sniadeckis turëjo jau 39 metus ir buvo deðimt metø profesoriavæs. Paþástamas veidas Kartà profesorius Krajus ëjo gatve. Prieðais já, garsiai verkdamas, bëgo berniukas. – Ko verki, berniuk – paklausë geraðirdis profesorius. – Aš paklydau… – O kur tu gyveni – Universiteto gatvë, numeris aðtuntas, – atsakë berniukas. – A, tai tu mano sûnus! – suðuko profesorius. – Að pats ten gyvenu. Sakau, ið kur man taip paþástamas veidas… Na, eime, nuvesiu tave pas mamà. Taip grûdinama valia Vienà rytà pas profesoriø Jakðtà uþëjo studentas. Profesorius dar tebegulëjo lovoje. – Gal nesveikuojate, profesoriau – Ne. Èia að taip valià grûdinu. Þinau, kad reikia keltis, bet guliu – nesikeliu – valià grûdinu. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 43
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?