Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Daugiau nei Prof. Jonas GRIGAS klaidinga Groþinëje literatûroje sàmojinga literatûrinë pajuoka praëjusá šimtmetá išsiplëtojo á stiliø, kuriame maloni paðaipa verta tûkstanèio áþeidimø. Tai patvirtina aukðtosios kultûros atstovai. Markas Tvenas kartà pasakë: „Að nebuvau laidotuvëse, bet pasiunèiau graþø laiðkà, kad að pritariu joms”. Didþiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Èerèilis apie vienà politikà pasakë: „Jis turi visas dorybes, kuriø að nemëgstu, ir jokiø ydø, kuriomis að þaviuosi”. Mokslininkai neatsilieka ðioje srityje, norëdami paðiepti savo kolegas. Ypaè tuo pasiþymëjo fizikas teoretikas Volfgangas Paulis, kuris, recenzuodamas kolegø mokslinius straipsnius, daþnai taip apibendrindavo: „Tai ne klaidinga. Tai daugiau nei klaidinga“. Ši frazë þinoma kaip Paulio prieþodis. Prasèiokø kalba jis reikðtø – tai ne kvaila, tai kvailumo ásikûnijimas. Yra ir Lietuvoje aðtrialieþuviø mokslininkø, bet tik genialûs þmonës gali sau leisti tokius apibendrinimus. Kolumbijos universiteto (JAV) matematikas Peteris Voitas V.Paulio prieþodá neseniai panaudojo savo knygoje, kritikuojanèioje dabar ma- dingà visatos sandarà aiðkinanèià stygø teorijà. Knyga pavadinta Netgi ne klaidinga (Not Even Wrong, 2006). Anot Voito, stygø teorija ne tik paremta neárodomomis hipotezëmis, bet ir pernelyg priklauso nuo matematinës estetikos ir jos propaguotojø padëties. Moksle jeigu idëja nëra falsifikuota, tai negalima teigti, kad ji klaidinga, nes to daþniausiai negalima árodyti. Todël ji netgi ne klaidinga. Kas gali bûti blogiau nei „netgi ne klaidinga“ Daugiau nei klaidinga vadinama Asimovo aksioma, gerai apibûdinta knygoje Klaidingumo reliatyvumas (The Relativity of Wrong, 1988): „Kai þmonës galvojo, kad þemë yra plokðèia, jie klydo. Kai þmonës galvojo, kad þemë yra sferinë, jie taipogi klydo. Bet jei manote, kad galvoti, jog þemë sferinë, yra klaidinga, kaip ir galvoti, kad þemë yra plokðèia, tai jûsø poþiûris yra daugiau nei klaidingas”. Asimovo aksioma reiðkia, kad mokslo þinios yra nuolat kaupiamos ir gilëja, kad mokslo rûmas statomas ant praeities klaidø ir mokslininkai taipogi daþnai klysta, jø klaidos silpnëja didëjant naujø duomenø skaièiui ir kuriant naujas teorijas. Pavyzdþiui, matavimai ið Þemës palydovø parodë, kad Þemës forma skiriasi nuo sferos. Mokslas bet kurioje srityje skverbiasi vis gilyn. Kas prieð deðimt ar daugiau metø atrodë tiesa, dabar jau atrodo netiesa, nes apie tai þinome daugiau ir tiksliau. Vienoje tarptautinëje konferencijoje kanadietis fizikas pasakë, kad 95 proc. moksliniuose þurnaluose skelbiamø eksperimentiniø rezultatø yra klaidingi. Tai tik reiðkia, kad po kurio laiko tie rezultatai pasirodo buvæ netikslûs, kad jie vëliau patikslinami tobulesne aparatûra, kad laikui bëgant pasaulio reiðkinius suprantame vis giliau. Kai prieð kelis deðimtmeèius pradëjau tyrinëti feroelektrà sukelianèius fazinius virsmus kristaluose, buvo labai aiðkios dvi jø rûðys – jonø poslinkis arba atomø dipoliniø grupiø susitvarkymas. Dabar paaiðkëjo, kad beveik visada vyksta abu ðie reiðkiniai, o mano ilgai tyrinëti ir laikyti labai tobulais kristalai, kuriuose veikia grieþti simetrijos dësniai, susideda ið nanodomenø – labai maþø elektrinës poliarizacijos srièiø. Nors daugelis mano, kad galima girdëti tik garso bangas, dabar paaiðkëjo, kad galima girdëti ir elektromagnetines bangas, jomis galima perduoti komandas, ásakymus tiesiog á þmogaus pasàmonæ. Þmonës, kuriø du ar daugiau jutimø (girdëjimo, matymo ar skonio) susimaiðæ, girdi spalvas arba rankomis jauèia skoná. Teorijos irgi kartais pasirodo klaidingos. Atrodæ universalûs Niutono dësniai negalioja, judant kûnams labai dideliais greièiais arba kai jø matmenys labai maþi. Kyla abejoniø, ar jie tinka visai visatai. Manymas, kad visos klaidingos teorijos yra vienodos, reiškia, kad viena ne geresnë uþ kità. Tai jau teorija stiprios mokslo socialinës interpretacijos, kuri teigia, kad mokslas yra neatskiriamai susijæs su socialiniais, politiniais, ekonominiais, religiniais ir ideologiniais kultûros reiðkiniais, o ypaè su visuomenei didelës galios turinèiø þmoniø átaka. Mokslininkai yra þiniø kapitalistai. Jie kuria mokslo þinias, raðo mokslinius straipsnius, kuriuose pateikia sudëtingiausiø eksperimentø ar skaièiavimø rezultatus, daþniausiai siekdami patvirtinti vyraujanèias teorijas, sustiprinanèias pasaulio supratimà ir visuomenës faktinæ padëtá. Kai kurie atvejai, kai visuomenës kultûra nulëmë mokslo kryptá, pasiteisino. XIX a. viduryje gydytojai nustatë, kad vergai serga drapetomanija, t.y. nevaldomu noru iðsilaisvinti ið vergijos ir bûti nepaklusnûs. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje ávairiø rasiø protiniø gabumø tyrimai rodë, kad juodaodþiø sugebëjimai yra maþesni nei baltaodþiø. XX a. viduryje psichiatrai nu- Mokslininkai aptarë augalø naudojimo aplinkosaugoje problemas Vanda ZUBELYTË VGTU þiniasklaidos ir renginiø direktoriaus pavaduotoja jimà ir gerinti maisto saugumà”. Joje mokslininkai aptarë augalø naudojimo ðalinant terðalus ið dirvoþemio galimybes ir problemas. – Ðios programos dalyviø susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmà kartà. Taèiau VGTU mokslininkai, dirbantys aplinkosaugos srityje, aktyviai dalyvauja programoje ir nuolat vyksta á kitose ðalyse rengiamus pasitarimus, seminarus, Geguþës 30–birþelio 1 d. VGTU Aplinkos apsaugos institutas ir Aplinkos apsaugos katedra, vykdydami Europos Sàjungos mokslinæ programà COST 859, surengë konferencijà „Fitotechnologijos siekiant plëtoti darnø þemëse naudokonferencijas, kuriuose aptariami augalø naudojimo aplinkosaugoje klausimai, – sakë VGTU prof. habil. dr. Pranas Baltrënas. Universiteto Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas á ðià mokslinæ programà ásijungë 2005 metais. Du universiteto mokslininkai – prof. habil. dr. Pranas Baltrënas ir doc. dr. Vaidotas Vaiðis atstovauja Lietuvai ðios programos valdymo komitete. Dirvoþemio uþterštumo problemos aktualios visoms ðalims, todël tokias konferencijas jau yra surengusios Ispanija, Italija, Prancûzija, Èekija, o ðiais metais spalio mënesá aplinkosaugininkus ketina pakviesti Izraelis. Konferencijoje Vilniuje dalyvavo apie 115 dalyviø ið 32 pasaulio ðaliø. Jie skaitë þodinius ir pristatë stendinius praneðimus apie augalø naudojimà valant dirvoþemá nuo ávairiø terðalø. Geriausiems stendiniø praneðimø autoriams áteikti VGTU 34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
statë, kad homoseksualumas yra liga. Ir beveik iki ðiol moterys yra laikomos maþiau tinkamos mokslui ir verslui. Taèiau tokie nepaprasti ir keisti pavyzdþiai nepaneigia mokslo ypatingø sugebëjimø paaiðkinti gamtos ir socialinius reiðkinius. Mokslas yra geriausias árankis suprasti ir paaiðkinti egzistuojanèià objektyvià pasaulio realybæ. Evoliucijos teorija, nors ir yra energingø ginèø dël gyvybës istorijos objektas, pranaðesnë uþ pasaulio sutvërimo teorijà, kuri, anot Paulio prieþodþio, yra netgi ne klaidinga. Kai susitinka du prieðingi poþiûriai arba dvi prieðtaringos teorijos, tiesa nebûtinai yra per vidurá. Viena teorija gali bûti paprasèiausiai klaidinga. Keista mintis – paprasèiausiai klaidinga. Kai kas, ypaè Lietuvoje, iki ðiol mokslà atskiria nuo kultûros. Kiti mano, kad neturintys mokslo þiniø terðia ir kultûrà. Kai þmonës manë, kad mokslas kultûros neveikiamas ir nesusijæs su kultûra, tai buvo paprasèiausiai klaidinga. Antra vertus, kai þmonës manë, kad mokslas buvo visiðkai socialiai sukonstruotas, tai buvo taipogi paprasèiausiai klaidinga. Bet jei jûs tikite, kad manymas, jog mokslas yra socialiai neveikiamas yra toks pat klaidingas kaip ir manymas, kad mokslas yra socialiai sukonstruotas, tai jûsø poþiûris, anot Paulio, ðvelniai tariant yra daugiau nei klaidingas. Studentø atstovybës ásteigti prizai. Renginio dalyviai susitiko ir bendravo su UAB „Fermentas“ darbuotojais. Konferencijà rëmë Europos Sàjungos COST agentûra, UAB „Fermentas“, UAB „GPS partneris“. PATIKSLINIMAS Ð.m. MG Nr.5, G.Gustaitës str. „Nekrologai pasakoja apie Jurgio Matulaièio asmenybæ“, 29 p. paskutinës pastraipos pirmàsias dvi eilutes skaityti: „Kai Varðuvoje (lenkø k.) iðëjo „Lietuviø kultûros leksikonas“ be J.Matulaièio...“ Mokslo jaunystë: nuo krepðinio iki fizikos studijø Juozas SKOMSKIS <strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universiteto Fizikos ir technologijos fakulteto II kurso magistrantas Marius Franckevièius Rygoje vykusioje Pasaulinëje studentø optikos ir komunikaciniø technologijø konferencijoje, kurià surengë Europos socialinis fondas, Amerikos optikø bei pasaulinë optinës inþinerijos asociacijos, pristatë praneðimà „Skystakristaliniø dendrimerø taikymas nanofotonikoje“. Pranešimas buvo pripaþintas geriausiu. Autorius apdovanotas diplomu ir vertingu prizu. Tai pirmasis pretendento á mokslininkus didelis ir paèiam magistrantui netikëtas laimëjimas. <strong>Vilniaus</strong> Þemynos gimnazijos absolventas Marius Franckevièius sako, kad ið pradþiø já, kaip aukðtaûgá moksleivá, domino krepšinis; galva buvo pramušta muzikos; taèiau, perskaitæs keletà profesoriaus Romualdo Karazijos populiariø knygø apie fizikà, nusprendë pasukti jos keliu. Tà pasirinkimà bakalauro studijø metais galutinai átvirtino kitas profesorius – FTF Skystøjø kristalø laboratorijos vadovas, jau apie 10 m. dirbantis nanofotonikos srityje mokslininkas, taip pat keturis kartus pasaulio krepðinio veteranø èempionas Rimas Vaiðnoras, kuris ir iðsiuntë savo magistrantà á konferencijà. Tema ir jos perspektyvos Pašnekovas pasakoja, kad jo tema susijusi su visiškai naujomis medþiagomis. Tai dendrimerai – nauja polimeriniø makromolekuliø klasë, daugeliu savybiø pranokstanti mums áprastas polimerines medþiagas. Tiriamøjø skystakristaliniø dendrimerø makromolekulës yra sintetinës – gyvojoje gamtoje neaptinkamos. Sintezës metu gaunamos kontroliuojamo dydþio sferiðkos makromolekulës. Praktiškai jas naudoti galima daugelyje gyvenimo srièiø, pavyzdþiui, medicinoje á dendrimero tuðtumas „áterptos“ arba sintezës metu prie iðorës prijungtos paðalinës molekulës gali „pernešti“ vaistus; katalizëje – dalyvauti sintetinant ávairias metalo nanodaleles, informacinëse technologijose – fiksuodamos nanodaleliø pasiskirstymà gali bûti taikomos informacijai saugoti ir daugelyje kitø srièiø. Pasaulyje šios ypatingos makromolekulës jau naudojamos daugiausiai chemijoje ir medicinoje. Lietuvoje tai – dar ateities uþdavinys. Ðiuo metu laboratorijoje yra tiriamos skystakristaliniø dendrimerø su áterptomis feromagnetinëmis Co nanodalelëmis fizikinës savybës. Þiûrima, kaip kobaltas reaguoja á magnetinius, elektrinius laukus. Ateityje panaðûs eksperimentai bus atliekami ir su áterptomis aukso bei sidabro nanodalelëmis. Anot pašnekovo, po keleriø metø tema dar susiaurës, bus kryptingesnë, susieta su kitais eksperimentais. Dendrimerus bus galima jungti su fotoniniais kristalais, kurie taip pat tiriami laboratorijoje. Mokslas turi jungti, vienyti atskiras gyvenimo sritis. Tik taip bus galima pasiekti naudos þmogui. Ið pasaulio – á namus Tik pradëjæs magistrantûros studijas, Marius Franckevièius þengë kità svarbø þingsná – nutarë pasidairyti po kitus universitetus, pasisemti naujoviø. Pirmoji ir kol kas vienintelë jo staþuotë buvo Ispanijos Saragosos universitete. Èia dirba prityræ nanofotonikos srities chemikai. Jie ir sintetina organines dendritines molekules. Tyrimø lygis aukðtas, finansavimas garantuotas, darbas sistemingas. Marius Franckevièius ðio vizito svarbiausiu nuopelnu laiko tai, kad ið Saragosos pavyko parsiveþti dendrimerø – labai brangios ir naudingos medþiagos, todël ðiuo metu toliau tyrinëja jø fizikines savybes. Marius parsiveþë ir graþiø prisiminimø, kaip krepðinio aikðtelëje lietuviai magistrantas ir vadovas ne kartà áveikë Saragosos universiteto studentus ir dëstytojus. Magistrantas sako, jog dabar fizika yra jo gyvenimo tikslas. Tikisi tæsti studijas doktorantûroje, toliau eksperimentuoti. Moksle be galo ádomu, – sako jis. Kuo toliau, tuo gilyn á mokslo erdvæ, kaip á vandenynø gelmes. Tokia tad mokslo jaunystës preliudija, krepðiná ir muzikà savo mokslinio vadovo profesoriaus Rimo Vaišnoro pavyzdþiu palikusi tik kaip mielus pomëgius. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 35
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?