Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

parke augantis medis, krûmas, kitas
smulkus augalëlis neapsiëjo ir lig šiol
neapsieina be jo rankø.
Ieðkodamas norimø augalø ir kvalifikuotø
patarimø, jis kasmet iðsiøsdavo po
keletà ðimtø laiðkø Sovietø Sàjungos þinomø
botanikos sodø, parkø, dendrologø
mëgëjø adresais, suþinotais ið specializuotø
leidiniø. Sakosi, jog atsiliepdavo
apie pusæ adresatø, o sëklø pavykdavo
gauti gal tik ið ketvirtadalio. Bet atkakliai
raðant, per daugelá metø ir tai buvo nemaþai.
Jo knygose uþregistruota, jog iki ðiol
yra gavæs 5549 sëklø pavyzdþius. Galiausiai
ir pats K.Kaltenis jau galëjo mainais
pasiûlyti jo paties iðaugintø retøjø medþiø
ar krûmø sëklø.
Puikiai orientuodamasis pasaulio augalø
ávairovëje, laisvai naudodamasis lotyniškomis
klasifikacijomis, jis kruopðèiai
registruoja savo sodinius, jø aklimatizacijos
ypatybes parke, gerai þinodamas literatûros
duomenis apie natûralias dirvos ir
klimatines jø augimo sàlygas.Yra sukaupæs
ir iki ðiol vis papildo vertingà dendrologinës–botaninës,
informacinës ir groþinës
literatûros bibliotekà, kuriai netelpant
namuose, paskyrë gerokai iðplatintà trobelæ
prie sodo. Tik galutiniam jos árengimui
ðiek tiek laiko tespëja skirti þiemà.
K.Kaltenis yra graþiai apþeldinæs ir Pajieslio
gyvenvietæ. Protestuodamas bei priraðæs
aibæ raðtø, pats priëjæs prie aukðèiausiø
to meto valdþios asmenø Vilniuje,
jis iðgelbëjo nuo beatodairiðkos melioracijos
apylinkëje tebesanèià aukðtapelkæ su
nykstanèiais Lietuvoje augalëliais. O kolûkio
miðko plotas, sodinant ir saugant nuo
savivaliðko iðkirtimo, jau per pirmuosius jo
dvylika darbo metø iðaugo nuo 54 iki 200
hektarø.
Savaip parko kûrëjas rengiasi paþymëti
Lietuvos Tûkstantmeèio jubiliejø. Tai
progai jis uþsibrëþë tikslà: pasodinti parke
1000 ávairiausiø magnolijø. Ir pusë to
kiekio jau pasodinta. Jis taip pat siûlo ir
patá parkà oficialiai pavadinti Lietuvos
Tûkstantmeèio parku.
*
Skinderiðkio parkas anksti susilaukë
gamtosaugininkø dëmesio ir palankiø vertinimø.
Jau po 15 metø já ákûrus (1986 m.),
parkas buvo paskelbtas valstybës saugomu
gamtos paminklu.
Lietuvos dendrologø draugija yra
átraukusi ðá parkà á þymiausiø Lietuvos
parkø deðimtukà. Kaip þinoma, mûsø
kraðte ðiuo metu yra daugiau kaip 200
ávairiø parkø.
1993 m. K.Kalteniui buvo paskirta gamtosauginë
Valdo Adamkaus premija. Tai
antroji premija jà ásteigus Lietuvoje.
Paþymint Këdainiø ákûrimo jubiliejø,
2005 m. K.Kaltenis buvo iðrinktas á pastarojo
ðimtmeèio šio rajono átakingiausiø þmoniø
dvideðimtukà greta tokiø visoje Lietuvoje
þinomø asmenybiø, kaip Mikalojus Katkus,
Èeslovas Miloðas, Tëvas Stanislovas,
Juozas Urbšys, Antanas Bûdvytis ir kiti.
Ðimtus graþiø vertinimø, palinkëjimø
galima rasti parke esanèioje „Sodintojø
knygoje”. Joje nemaþai þinomø gamtininkø,
miðkininkø, visuomenës ir valstybës
Vëlyvoji ieva
(Padus serotina)
Skinderiðkio
dendroparkas ið
paukðèio skrydþio
veikëjø, sveèiø ið uþsienio áraðø. Parke auga
ir daugelio ið jø pasodinti àþuoliukai.
Iki ðiol nenutrûksta emocingi atsiliepimai,
reportaþai rajoninës, regioninës,
centrinës spaudos puslapiuose, specializuotuose
þurnaluose. Pastarojo meto
publikacijose vis daþniau atsispindi didëjantis
susirûpinimas, nerimas dël iðkilusiø
parko problemø.
Moksliškai parko augmenija tirta palyginti
nedaug. Reikšminga iðimtis yra Lietuvos
þemës ûkio universiteto prof. Mindaugo
Navasaièio „Dendrologijos vadovëlis”
(2004 m.). Ðiame plaèiame, daugiau
kaip 850 puslapiø, veikale gausu
nuorodø, o kai kurios jø orientuotos á Skinderiðkio
parko augalus. Vadovëlio pratarmëje
autorius dëkoja parko kûrëjui uþ pagalbà
renkant medþiagà ðiam darbui.
Apibendrinant galima teigti, jog Skinderiškio
dendrologijos parkas ðiuo metu
yra pats jauniausias, pats didþiausias plotu
bei introdukuotø augalø gausa tokio
pobûdþio parkas Lietuvoje. Pagal medþiø,
krûmø kolekcijos turtingumà jis prilygsta
daugeliui þinomø botanikos sodø, o gal
juos ir lenkia.
Nukelta á 32 p.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 23