Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo akvarelëms
bûdingi ðilti gelsvi tonai. Kraðto
vaizdai iðkyla tarsi per miglas ið istorinës
praeities; jie puikûs savo nostalgiðka
nuotaika. Tarsi nuspalvinti Oskaro
Milašiaus poetine eilute:
„Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus á sveèià
kraðtà, ûkanotà, gûdø, ðnarantá. Suvasnokime
sparnais – aure, jau skrendame
per ðalá, kur kiekvienas daiktas
turi blausià atminimø spalvà...“
Dailininkas neabejotinai labai mylëjo
gamtà; jo visi darbai peizaþiniai. O
gal tai ir visos lietuviø padermës prigimtinis
poþymis Juk senoji urbanistika
taip harmoningai bûdavo susiejama
su gamtine aplinka; dailininkas tai
mato ir pabrëþia. Savo kelionëse N.Orda
fiksuodavo ir kraðtotyrines þinias.
O litografuoti pieðiniai atskirose serijose,
kurias jis pradëjo leisti nuo 1873
metø, pateikti su komentarais ir paaiðkinimais.
Dabartinës Lietuvos teritorijos
architektûriniø peizaþø N.Orda sukûrë
per ðimtà. Ypaè ilgai, net penkis
mënesius, Vilniaus ir Kauno gubernijose
jis darbavosi 1875 metais.
Dailininko gyvenimo kelias baigësi
1883-iaisiais; jis palaidotas Janove (dabar
Ivanovas), ðeimos kape. Gyvam
esant jam pavyko iðleisti 8 serijas litografuotø
pieðiniø – iš viso 260 vaizdø.
Likusius pieðinius iðsaugojo ir vëliau
padovanojo Nacionaliniam muziejui
Krokuvoje jo giminaitë Konstancija
Skirmuntaitë (beje, Pajautos slapyvardþiu
paraðiusi trumpà Lietuvos istorijà,
iðverstà ir á lietuviø kalbà). N.Ordos
litografijos buvo populiarios visuomenëje,
jos puoðë ne vienos bajorø ðeimos
buveinæ. Taèiau per XX amþiaus
audringus ávykius bei sumaiðtis maþai
kam berûpëjo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës
kultûros paveldas; tad ir
Napoleono Ordos vardas pasidengë
uþmarðties dulkëmis. Gaila, kad nesumojome
sureikðminti tokios graþios sukakties,
plaèiau jà paþymëti visuomenëje.
Nors prieð porà metø ir iðleista
solidi monografija „Napoleonas Orda:
senosios Lietuvos architektûros peizaþai“.
Jos autoriai – prof. Vytautas Levandauskas
ir Renata Vaièekonytë-Kepeþinskienë.
Yra iðleistas ir N.Ordos
pieðiniø albumëlis. Tad daþnas lokalinës
kraðtotyros darbas ðiandien pradedamas
bûtent jo pieðiniu.
Naujasbiotechnologijos
studijø ir tyrimø etapas
Atkelta ið 3 p.
Ji paþymëjo, kad I studijø pakopos studentai
iðklauso atskirus kursus: genetikos
ir biotechnologijos, taikomosios biotechnologijos,
genetiðkai modifikuotø organizmø
(GMO) ir kt. II studijø pakopos studentai
rengiami kryptingiau: susipaþásta su
molekuline genetika, augalø selekcija in
vitro , GMO naudojimu ir aplinka. Dabar
rengiama nauja magistrantûros studijø
programa „Agrobiotechnologija“ plataus
akiraèio, aukðtos kvalifikacijos augalø biotechnologijos
specialistams rengti. LÞÛU
ásteigta agrobiotechnologijos laboratorija,
kuri tiria somatinæ embriogenezæ, augalø
morfogenezæ, organogenezæ, regeneracijà
ir kt. Daug dëmesio skiria rapsø, sëmeniniø
linø ir kitoms augalø kultûroms.
Kitose aukštosiose mokyklose (LVA,
KMU) daug katedrø ir laboratorijø naudoja
naujas biologines technologijas ir metodus,
taèiau tiesiogiai studentø nerengia.
Pavyzdþiui, LVA biotechnologiniai tyrimai
atliekami Virðkinimo fiziologijos ir patologijos
moksliniame centre, Gyvulininkystës
katedroje, Paukðtininkystës lesalø ir produktø,
Gyvuliø reprodukcijos, K. Januðausko
gyvûnø genetikos laboratorijose.
Gauti ádomûs rezultatai tiriant probiotikø,
fermentø, polisacharidø savybes bei jø pasisavinimà
gyvûnø ir paukðèiø organizme
– apie tai daug kalbëjo prof. Romas Gruþauskas,
pristatydamas praneðimà apie
taikomosios biotechnologijos reikðmæ gyvulininkystei
ir veterinarijai.
KMU Gastroenterologijos klinikos vadovas
prof. Limas Kupèinskas kalbëjo tik
apie biotechnologijø taikymo galimybes
medicinoje. Jis praneðë apie H. pylori sukeltø
ligø, lëtiniø kepenø ligø ir uþdegiminiø
þarnyno sukeltø ligø tyrimus, pristatë
Nobelio premijø autorius ir kt. Klinikoje
gauti ádomûs rezultatai tiriant H. pylori kamienus,
jø genetines savybes, atsparumà
antibiotikams. Pristatë Lietuvos, Latvijos,
Taivano projektà, skirtà skrandþio
prieðvëþiniø bûkliø genetiniø ir biocheminiø
þymenø studijai. Kalbëjo apie Vilsono,
Krono ligas, pateikë ðiø ligø Kauno
regione registrà.
Apie biotechnologijos, tiek eksperimentinës,
tiek vykdomos gamybinëmis sàlygomis,
plëtojimà kalbëjo doc. dr. Jolanta Sereikaitë,
kuri atstovavo VGTU. Ji kalbëjo apie
bioinþinerijos studentø, kuriø pirmoji laida
buvo išleista 1994 metais, programas, 2001
m. ákurtà Bioinformatikos laboratorijà. Tyrimuose
naudojama schema, labai artima Sicor
Biotech/TEVA gamybiniam procesui,
t.y. á E. coli làstelæ ásodinamas genas, kuris
gamina rekombinantinius baltymus. Ðie vëliau
gryninami ir po ilgalaikiø tyrimø (ikiklinikiniai,
klinikiniai stebëjimai) naudojami farmacijoje
ar veterinarijoje. Daþniausiai tiriamas
augimo hormonas. Šiuo metu sukonstruota
nemaþai E. coli producentø: audinës,
arklio, lapës, jauèio, kiaulës, viðtos
augimo hormonai. Kad doc. J.Sereikaitë yra
gerai pasirengusi specialistë, rodo jos (su
kolegomis) publikacijos, dalyvavimas konferencijose,
bendradarbiavimas su Milano,
Ankono universitetais, Paryþiaus polimerø
tyrimo laboratorija.
Po moksliniø praneðimø diskusijose
kalbëjo dr. Jonas Juðkevièius (M. Romerio
universitetas), prof. Valdas Laurinavièius
(Biochemijos institutas), prof. Kæstutis
Sasnauskas, prof. Algimantas Pauliukonis
(Biotechnologijos institutas), dr.
V.Naktinis (biotechnologijos konsultantas),
dauguma praneðëjø ir kiti konferencijos
dalyviai.
Prieð mokslinæ konferencijà ávyko
spaudos konferencija apie ðiuolaikinës
biotechnologijos bûklæ Lietuvoje.
Plaèiau su Sicor Biotech/TEVA moksline
eksperimentine plëtra bei gamyba susipaþino
Lietuvos mokslø akademijos delegacija
(vadovas akad. Zenonas Rokus Rudzikas).
Sicor Biotech/TEVA generalinis direktorius
prof. V.Bumelis supaþindino ne tik
su naujais tyrimais, bet ir su gamybiniais
procesais. Sicor Biotech/TEVA šiuo metu
– vienintelë vaistø (pagrásta rekombinantinë
DNR) gamintoja Centrinëje ir Rytø Europoje.
Ji išaugo iš Taikomosios enzimologijos
instituto (vëliau Biotechnologijos institutas,
1992 m.) kartu su UAB „Fermentas“,
„Biok“, „Biocentras“. Technologijai imli (110
magistrø, 13 mokslo daktarø, 2 Lietuvos
mokslo premijos laureatai, 1 prof., narys korespondentas)
gamykla iðleidþia α-interferonà
(hepatitai, onkologijos ligos), þmogaus
augimo hormonà (augimo sutrikimai), kolonijas
stimuliuojantá faktoriø (ávairios kilmës
neutrofilø sumaþëjimas). Daug rekombinantiniø
biotechnologiniø produktø numatyta
gaminti ateityje.
Sicor Biotech/TEVA iniciatyva 1994 m.
ákurta Bioinþinerijos katedra, laboratorija.
Studentai baigiamuosius darbus rengia
naudodamiesi Sicor Biotech/TEVA baze.
Tyrimai atliekami ne tik Eksperimentinës
plëtros centre, bet ir su Lietuvos universitetais
ir institutais. Todël artimiausioje ateityje
bus iðklausyti moksliniø institutø
praneðimai ir siûlymai.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 29