Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
augalija pasiþymi spygliuoèiø ávairove.<br />
Parke auga skirtingø formø pocûgës ir dygiosios<br />
eglës, suktaspyglës bei lanksèiosios<br />
puðys, Engelmano eglë. Ið lapuoèiø<br />
ðiame areale galima rasti uosialapius klevus,<br />
raudonþiedæ robinijà, amorfas, sedulas,<br />
jazminus.<br />
Pietrytinës parko dalies nuoþulniame<br />
šlaite, atgræþtame pietø pusën ir á uþtvenktos<br />
upës platumas, dviejø hektarø plote<br />
Skinderiškio dendroparko ákûrëjas<br />
Kæstutis Kaltenis (deðinëje) ir straipsnio<br />
autorius Jonas Ðoðas<br />
auga Atgimimo àþuolynas, pradëtas sodinti<br />
1989 m. pavasará, o dabar turtingas<br />
bent deðimties rûðiø ir formø àþuolëliø.<br />
Kalbant apie introdukuotø augalø kolekcijà,<br />
bûtina paminëti ir parko kûrëjo sodybà.<br />
Dirbamos þemës K.Kaltenio nuosavybëje<br />
likæ nedaug. Plati egliø juosta gina<br />
sodybà, medelynà, o trijø hektarø plotas<br />
paskirtas introdukuotiems bei retiems Lietuvoje<br />
medþiams, krûmams, vijokliniams.<br />
Kone visuose minëtuosiuose regionuose<br />
daugelis augalø rûðiø turi auganèius greta<br />
vienas kito savo atstovus. Èia, regis, gerai<br />
jauèiasi tikros retenybës Lietuvoje: iš<br />
Tolimøjø Rytø kilæs aralinis eleuterokokas<br />
(miško pipiras) arba, pavyzdþiui, sodinis<br />
hamamelis (miško uoga), sidabrinë ðeferdija,<br />
Tunbergo raugerðkis ir daug kitø. Japonijos<br />
augalams tvenkinëlio krante su<br />
árengtu alpinarijumi paskirta atskira vieta.<br />
Èia, ðalia ávairiø rûðiø magnolijø, jau beveik<br />
6 metrø aukðtá yra pasiekæs subtropikø<br />
medis – japoninë kriptomerija, bene vienintelë<br />
mûsø kraðte.<br />
*<br />
Parko kûrëjas Kæstutis Kaltenis gimë<br />
1935 m. didelëje eigulio ðeimoje. Pasirinko,<br />
kaip ir dar du broliai, tëvo specialybæ.<br />
Ágijæs viduriná miðkininko iðsilavinimà ir atitarnavæs<br />
kariuomenëje, pradëjo dirbti eiguliu<br />
Raseiniø rajono girininkijoje. Èia dirbant<br />
jam ir kilo idëja ákurti retø ir Lietuvoje<br />
iðvis nematytø medþiø, krûmø, kitø augalø<br />
parkà. Iðkilo nemaþi rûpesèiai gaunant<br />
sëklø, bet 1963 m. pirmosios jø jau buvo<br />
pasëtos individualiame daigyne, prie namø.<br />
Tai buvo paranku kasdienei daigø, o<br />
Skinderiškio dendroparke gerai veša<br />
kryþminë mikrobiota (Microbiota decussata)<br />
(bendras vaizdas ir ðakelë ið arti)<br />
ilgainiui ir sodinukø prieþiûrai. Prasidëjo<br />
vietos parkui paieðkos. Ir tik po septyneriø<br />
metø jas palydëjo sekmë – susitiko su<br />
Vaclovu Vitu, tuometiniu Këdainiø r. Pajieslio<br />
kolûkio pirmininku, kuriam sumanymas<br />
kurti parkà patiko. Jis negalëjo sutikti tik<br />
su Kæstuèio nuostata, iðlikusia, beje, iki šiol,<br />
jog ðis parkas turëtø tarnauti gamtosauginiams<br />
tikslams. Teko nusileisti iki kompromisinës<br />
„ramaus poilsio parko” koncepcijos.<br />
K.Kaltenis perëjo dirbti eiguliu á kolûká.<br />
V.Vito dëka buvo áveikti organizaciniai<br />
ir, svarbiausia, to meto ideologiniai barjerai.<br />
Štai, be dykvietës ir potencialiai dirbamos<br />
þemës paskyrimo parkui, o dar ir atskiros<br />
sodybos statyba toli nuo gyvenvietës<br />
valdþiai atrodë kaip „nusiþengimas generalinei<br />
linijai”. V.Vitas ir toliau noriai padëdavo<br />
skirdamas kolûkio technikà, darbo<br />
jëgà, pritardamas neretai tolimoms<br />
K.Kaltenio kelionëms á botanikos sodus,<br />
senus parkus ar ekskursijas, iš kur visada<br />
buvo gráþtama su naujomis sëklomis ir augalëliais.<br />
K.Kaltenis sakosi visada liks dëkingas<br />
melioratoriui A.Antanaièiui, ádëjusiam<br />
daug pastangø iðkasant tvenkinius, V.Vità<br />
pakeitusiam G.Graþulevièiui, miðkininkams<br />
A.Þiaukai, A.Serþentui ir daugeliui<br />
kitø. Taigi K.Kaltenio entuziazmui pritarë<br />
ir pagelbëdavo tuo metu nemaþai Lietuvos<br />
gamtos mylëtojø. Jau neskaitant daugelio<br />
kaimo þmoniø, mokiniø ir atvykusiøjø<br />
ið tolëliau ávairiomis progomis organizuojamø<br />
talkø parkui tvarkyti.<br />
Persikëlus á kolûká su ðeima, ilgokai<br />
teko talpintis paskubomis suræstoje gryèiutëje.<br />
Galiausiai, pagal savo projektà<br />
K.Kaltenis pasistatë erdvø ir modernø tuo<br />
metu (netgi su oranþerija) gyvenamàjá namà<br />
ir kitus ûkio pastatus. Na, o po to namø<br />
rûpesèiø naðtà vis daþniau palikdavo<br />
Þydi paprastoji<br />
karagana (Caragana<br />
arborescens)<br />
Dyglialapës mahonijos (Mahonia<br />
aquifolia) þiedai geltoni virðûninëse<br />
sutelktose kekëse<br />
þmonai Irenai. Jai padëdavo sûnus Vilmantas<br />
ir dukra Irma, dar paaugliai bûdami<br />
abu iðmokæ visø namø ir þemës<br />
ûkio darbø, valdyti traktoriø ir padargus.<br />
Pagelbëdavo ir tëvui parke. Vëliau abu<br />
taip pat ágijo miškininkø specialybes.<br />
O Kæstutis visiðkai atsidëjo savo augalø<br />
dauginimui ir prieþiûrai. Në vienas<br />
22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Change language