Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

ne tik viso Turino, bet ir visos ðiaurinës Italijos vaikai, smalsiai vartæ pasakø ir apsakymëliø knygas. Beje, mugës dienomis á Parodø centrà kursavo specialûs nemokami autobusai. Su lietuviø literatûra ir kultûra tomis dienomis supaþindino ir ávairûs Italijos laikraðèiai. Mugës pirmos dienos ryte kairiøjø komunistø laikraðtis „Il Manifesto“ iðspausdino prof. Guido Michelini apþvalginá straipsná apie lietuviø literatûros klasikus. Tà paèià dienà „La Stampa“ paskelbë Rolando Kvietkausko straipsná „Sena lietuviø kalba“, graþiai iliustruotà <strong>Vilniaus</strong> vaizdais. Kità dienà ðiame laikraðtyje pasirodë ir Tiziana Lango publikacija apie Nekroðiaus teatrà. Spaudos dëmesys Lietuvai nesumaþëjo ir kitomis dienomis. Tai, be abejo, padidino ir lankytojø dëmesá Lietuvos stendui, kuriuo subtiliai rûpinosi Lietuvos leidëjø asociacija. Beje, ðioje knygø mugëje daug knygø buvo ir apie Lietuvos istorijà, partizaniná karà prieð sovietinius okupantus, lietuviø deportacijas á Sibirà, Lietuvos gyventojø genocidà. Dëmesá atkreipë ir tai, kad labai daug leidyklø yra išleidæ mokslo populiarinimo knygø. Lietuva èia atrodë kukliai. Vienintelë Mokslo ir enciklopedijø instituto leidykla, be „Visuotinës lietuviø enciklopedijos“ ir „Technikos enciklopedijos“, pristatë ir dvi knygas ið jaunimui skirtos enciklopedinës serijos “Lietuva“. Tai á italø kalbà iðverstos, spalvingai iliustruotos ir informatyvios knygos: Z.Zinkevièiaus, A.Luchtano ir G.Èesnio „Ið kur mes atsiradome“ (Da dove veniamo) ir S.Vaitekûno „Lietuvos gyventojai“ (Gli abitanti della Lithuania). Pastaràjà pristatë pats autorius ir knygos vertëjas prof. Guido Michelini. Pristatyme dalyvavo ir Lietuvos garbës konsulas Guido Levera, specialiai atvykæs ið Milano. Jo nuomone, mokslo populiarinimas yra ne tik reikalingas, bet ir gana sudëtingas – nëra paprasta mokslinæ kalbà „iðversti“ á nespecialistui ar vaikams suprantamà. Be to, jis paminëjo, kad tokiai literatûrai lëðø skiria ne tik Italijos valdþia bei miestø savivaldybës. Nemaþai jø gaunama ið Europos Sàjungos. Nëra abejonës, kad þiniø visuomenæ ugdo ne tik universitetai, kitos aukðtesniojo tipo mokyklos. Þiniø visuomenës ugdymo pradþia – tai patraukliai paraðytos mokslo populiarinimo knygos, þurnalai, kita spauda, skirta vaikams ir jaunimui. Tam negalima gailëti nei lëðø, nei darbo. Regis, tà geriausiai supranta Vokietijos, Prancûzijos ir ypaè Italijos leidyklos ir valdþios ástaigos. Vaikai – valstybës ateitis, bet ji bus graþesnë, jei vaikai augs skaitantys, màstantys, þinantys knygos ir joje glûdinèios iðminties vertæ. tromagnetinio lauko sàveika su tam tikrø cheminiø elementø branduoliais. Absoliuèia dauguma atvejø tyrimo procese naudojami vandenilio branduoliai. Vandenilio branduolá sudaro vienintelis protonas. Ásivaizduokime, kad protonas yra maþas magnetas, greitai besisukantis aplink savo magnetinæ aðá. Magnetiniame lauke protonø magnetinës aðys priverstos suktis iðilgai jas veikianèios jëgos (z aðis, kuri yra lygiagreti paciento ilgiui). Kuo stipresnis iðorinis magnetinis laukas, tuo daugiau protonø orientuojami magnetinio lauko linijø kryptimi. MR aparatuose gali bûti naudojami nuolatiniai magnetai, elektromagnetai ir superlaidûs magnetai. Protonai, veikiami magnetinio lauko, sukasi þaislinio vilkelio principu – rotuoja apie savo ir vertikaliàjà ašis. Tai dar vadi- Radiologiniai tyrimo metodai: Asist. Saulius RUTKAUSKAS Kauno medicinos universiteto Anatomijos instituto Radiologijos klinika MR tyrimo áranga ir fizikiniai principai MR aparatà sudaro kelios pagrindinës dalys: magnetas, radijo daþnio impulsø siøstuvas ir imtuvas, ritës, maitinimo ir aušinimo sistemos, kompiuteris. Daugelis ðiø daliø, áskaitant pagrindinæ aparato dalá – magnetà, sumontuotos nejudriame didelio cilindro formos rëme – gentryje (1 pav.). Gentrio viduje tyrimo metu guli pacientas. Daþnai magnetinio rezonanso sistema siejama su koordinaèiø sistema. Koordinaèiø sistemos z aðis visada sutampa su magnetinio lauko linijø kryptimi, o plokðtuma, einanti per x ir y koordinates, yra jai statmena. Pavyzdþiui, jei tyrimo metu pacientas guli cilindrinio magneto viduje ir z aðis bûna nukreipta iðilgai paciento, tai y aðis bus vertikali, o x aðis – horizontali. MR tyrimas yra pagrástas elek- Magnetinis rezonansas – tai radiologinis tyrimas, kuriuo gaunami aiðkûs ir detalûs bet kurios kûno dalies vaizdai. Ið kitø radiologiniø tyrimo metodø (pvz., rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinë tomografija) magnetinis rezonansas (MR) iðsiskiria tuo, jog èia nëra jonizuojanèiosios spinduliuotës, todël MR tyrimas yra visai nepavojingas sveikatai. Ðiuo metu MR yra ne tik vienas informatyviausiø, bet ir vienas sudëtingiausiø metodø, naudojamø diagnostikoje. magnetinis rezonansas nama precesija. Precesijos daþnis yra proporcingas magnetinio lauko stiprumui. Kol pacientà veikia tik iðorinis nuolatinis magnetinis laukas, suminës visø protonø magnetizacijos kryptis bûna nukreipta iðilgai jo kûno aðies ir sutampa su jëgø linijø kryptimi. Pradëjus tyrimà pacientas 1 pav. Magnetinio rezonanso aparatas (esantis KMUK Radiologijos klinikoje) paveikiamas trumpu (pulsiniu) rezonansinio daþnio elektromagnetiniu impulsu, kuris bûna nukreiptas statmenai z aðiai. Ðis impulsas iðmuða protonus ið pradinës padëties ir pakreipia jø magnetines aðis, kartu ir suminës magnetizacijos vektoriø tam tikru kampu. Tai ir yra magnetinio rezonanso fenomenas. Kad ðis fenomenas pasireikðtø, bûtina, kad protonø precesijos daþnis ir radijo bangø daþnis sutaptø. Kintantis magnetinis laukas indukuoja elektros srovæ. Ði elektros srovë vadinama MR signalu. Kuo stipresnë audiniø magnetizacija, tuo stipresnis signalas bus generuojamas, tuo bus gaunamas didesnis vaizdo intensyvumas, t.y. tuo šviesesnis vaizdas. 8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Vaizdas, kuris gaunamas atliekant MR tomografijà, priklauso tiek nuo paties tiriamojo objekto fizikiniø savybiø, tiek ir nuo parametrø, kuriuos parenka tyrëjas, bei MR aparato charakteristikø. Protonø tankis yra vienas svarbiausiø veiksniø, nulemianèiø MR tomografijos metu gaunamà audiniø vaizdà. Kiti labai svarbûs veiksniai yra T1 ir T2 relaksacijos laikai, kurie apibûdina protonø magnetinës orientacijos kitimo greitá tyrimo metu. T1 ir T2 laikai, kaip ir protonø tankis, yra paèiø audiniø charakteristika. Kiekvienas audinys turi jam bûdingus protonø tanká, T1 ir T2 laikus, kurie keièiasi, kai audinys yra paþeidþiamas patologinio proceso. Audiniai, kuriuose yra maþai vandenilio branduoliø, beveik visada atrodys tamsûs, pvz., þievinis kaulo sluoksnis (1 lentelë). Ir atvirkðèiai, audiniuose, kuriø sudëtyje yra daug vandens, T1 ir T2 laikai ilgëja ir vaizdas atrodo ðviesesnis. Jeigu yra paramagnetiniø daleliø, pvz., esant geleþies apykaitos sutrikimams kepenyse, – T1 ir T2 laikai maþëja. MR tyrimo metu gaunama organø informacija yra vaizduojama kaip audiniø maþø tûriø matrica (vokseliai), sukelianti individualø signalà. Paciento pjûvis yra nuskaitomas ir apdorojus ðià informacijà galima gauti vaizdus bet kokioje plokðtumoje. Paciento paruoðimas MR tyrimo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas, kuris gali sutrikdyti implantuoto medicininio prietaiso veiklà. Todël negalima atlikti tyrimo, jeigu pacientas turi ðirdies stimuliatoriø ar dirbtiná voþtuvà, dirbtinæ galûnæ, aneurizmos spaustukà, spiralæ gimdoje ar bet kokiø kitokiø metaliniø segtukø, varþtø, plokðteliø ar pooperaciniø chirurginiø kabiø. Daþniausiai ortopedinëje chirurgijoje naudojami metaliniai implantai yra saugûs atliekant MR. Taip pat prieð tyrimà pacientas turi nusiimti visus metalinius daiktus (papuoðalus, laikrodá, plaukø segtukus). Jei yra tikimybë, kad pacientë laukiasi, bûtina praneðti apie tai MR kabineto personalui. Kadangi atliekant MR tyrimà kai kuriais atvejais naudojamos geriamosios ar intraveninës kontrastinës medþiagos, pacientas yra apklausiamas dël jautrumo, ar neserga ðienlige, dilgëline, alergine astma, ar nëra alergiðkas maistui ar vaistams. Gy- 1 lentelë. Audiniø ðviesumas T1 ir T2 vaizduose Audinys T1 vaizdas T2 vaizdas Smegenø skystis Labai tamsus Labai šviesus Baltoji smegenø medþiaga Šviesus Tamsus Pilkoji smegenø medþiaga Tamsus Šviesus Þievinis kaulo sluoksnis Labai tamsus Labai tamsus Riebalai Labai šviesus Tarpinis Raumenys Tamsus Tamsus Tarpslankstelinis diskas Tarpinis Šviesus 2 pav. Tiesinës projekcijos krûtinës làstos MR vaizdas dytojas radiologas turëtø þinoti sveikatos problemas, nes sergant kai kuriomis ligomis, pvz., inkstø, ðirdies ir kraujagysliø, negalima naudoti kontrastinës medþiagos arba ji vartotina tik laikantis grieþèiausiø apsaugos priemoniø. Þmonës, linkæ á klaustrofobijà (uþdarø patalpø baimë), gali jaustis nepatogiai. Raminamieji vaistai ðiuo atveju sumaþins nerimà, taèiau vaistø prireikia maþdaug vienam ið dvideðimties pacientø. Kai kur naudojami ausø kamðtukai ar ausinës, kad pacientas negirdëtø triukðmo tyrimo metu. Jei yra leidþiama kontrastinë medþiaga, galima trumpai pajusti adatos sukeltà skausmà ir porà minuèiø trunkanèià ðilumà kontrastinës medþiagos suleidimo metu. Po tyrimo galima dirbti áprastinius darbus, nebent buvo paskirti raminamieji vaistai. 3 pav. Ðoninës projekcijos liemens MR vaizdas MR tyrimo atlikimas Tiriamasis guli aukštielninkas ant mobilaus MR aparato stalo. Kad bûtø patogiau, galima pasidëti pagalvëlæ. Kai viskas parengta, gydytojas radiologas ir radiologijos laborantas išeina iš tyrimo patalpos. Bet kuriuo metu galima bendrauti su laborantu vidaus telefonu. Laborantas pacientà stebi per stiklà ið gretimos patalpos. Pageidaujant ar tiriant jaunà pacientà su juo gali likti artimieji. MR tyrimas uþtrunka 15–45 minutes, nors patys vaizdai gaunami labai greitai. Tiriamojo papraðoma nejudëti, nes judesiai iðkraipo vaizdus. Kai tik ásijungia ritë, sukurianti magnetiná laukà, pasigirsta barðkëjimas ar kiti stiprûs garsai. Tuo pat metu pradedami uþraðinëti vaizdai. Kiekviena vaizdø seka trunka nuo keliø sekundþiø iki keliø minuèiø, todël kartais galima atsipalaiduoti ir pailsëti tyrimo metu. Kai viskas bus baigta, reikia trumpai pagulëti ant stalo, kol bus perþiûrëta gauta medþiaga, nes kartais reikalingi papildomi vaizdai. MR tyrimo privalumai ir trûkumai MR yra puikus tyrimas, norint gauti aiðkius, detalius kauliniø (ypaè sànariø) ir minkðtøjø audiniø vaizdus (2, 3 pav.). Jis parodo anomalijas, suþeidimus ir ligas, kuriø nebûtø galima pamatyti kitais radiologiniais tyrimais. Viena daþniausiø MR tyrimo srièiø yra galvos smegenys, kur ypaè jautriai galima nustatyti navikus, insultus ir kitus patologinius pakitimus. Dël santykinai ilgo tyrimo laiko plauèiø ir pilvo tyrimø vaizdai gaunami nekokybiðki ir sunku ávertinti patologinius pakitimus. Tobulinant MR aparatus ði problema ilgainiui turëtø bûti iðspræsta. Kai kurioms struktûroms išryškinti yra naudojamos kontrastinës medþiagos, pvz., gadolinijus. Tai paramagnetinis preparatas, kuris sustiprina T1 vaizdo signalà. Funkcinis MR tyrimas naudojant specifinius pulsinius daþnius ir vaizdavimo metodikas leidþia stebëti aktyvacijos zonas galvos smegenø þievëje. Tai labai svarbu nustatant motorines ir kalbos zonas prieš neurochirurgines operacijas. Palyginti su kitomis radiologinëmis metodikomis, MR tyrimo labai reikšmingas privalumas, kad nëra jonizuojanèiosios spinduliuotës. Tai puiki alternatyva kompiuterinei tomografijai, kurioje yra naudojamos labai didelës spinduliuotës dozës. Vienintelis MR tyrimo trûkumas – didelë kaina. Skaitytojams primename, kad apie magnetiná rezonansà mûsø þurnale plaèiau yra raðæ doc. dr. Nomeda Valevièienë ir prof. habil. dr. Liudvikas Kimtys str. „Magnetinis rezonansas medicinoje“ 2003 m. Nr.12 ir 2004 m. Nr.1. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 9
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?