Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Kritikuoti lengviau nei keisti
Ðá pavasará Londone ávyko eilinë Britanijos sociologø asociacijos (BSA) konferencija
„Socialinës jungtys: identitetai, technologijos, santykiai“.
Autorë ir
lordas Anthony
Giddensas
Nina Barbora EVANS
Britanijos sociologø
asociacijos tikroji narë,
sociologijos magistrë
Pernai, vaþiuodama iš 2006 BSA konferencijos
Harrogate, dvejojau: ar vyksiu kitàmet.
Kodël Nors konferencija, skirta
„Tvarkos ir netvarkos“ klausimams, buvo
ádomi, gráþusi namo (á Londonà) suskaièiavau
iðlaidas ir nutariau, kad ðá kartà finansiniø
ištekliø limitas buvo akivaizdþiai virðytas:
dalyvavimas konferencijoje kartu su
nakvyne vieðbutyje bei kelione autobusu
pirmyn ir atgal atsiëjo apie 480 svarø. Atrodytø,
yra realios naudos: dar syká pristaèiau
britams afiðà, skirtà kokybiniø struktûrø metodui,
pabendravau su keliomis deðimtimis
dalyviø ið Europos ir Amerikos, eiliná kartà
pasiklausiau kà tik apsigynusiø socialiniø
mokslø daktarø iðpaþinèiø. Gavau vertingø
patarimø dël savo disertacijos teziø. Taèiau
susidûriau su ta paèia realybe: norom nenorom
tampu scenarijø analitike, nes vis
daþniau operuoju nesuprantamais net patyrusiam
sociologui transakcinës analizës
pradininko Eriko Berne ávestais psichoterapijos
terminais. Dvejodama pradëjau vartyti
2007 metø preliminarià renginiø programà
ir supratau, kad vis dëlto reiks vykti, nes
konferencija numatoma Londone, o diskusijos
anaiptol nebus nuobodþios.
Trys dienos Londono šiaurës rytuose,
netoli sparèia verslo plëtra ir gyvenamøjø
objektø statyba pagarsëjusio Docklands
rajono, pralëkë lyg karuselëje. University
of East London modernûs, uþapvalintø formø
ryðkiai nudaþyti korpusai skelbë daugybæ
vienu metu vykstanèiø prezentacijø.
Nedidelëse kamerinëse grupelëse lektoriai
vienas po kito pristatë trumpus pranešimus,
skubëdami atsakyti á keblius auditorijos
klausimus. Konferencijos programoje,
apimanèioje 200 p. informaciná leidiná,
pasirinkau tik svarbiausius BSA renginius.
Keturiems ðimtams konferencijos
42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
dalyviø rûpëjo toks platus problemø
spektras, kad, nepaisant sociologø
pasaulëþiûros universalumo,
në vienam nebuvo ámanoma aprëpti
visø iðkeltø diskusijai pozicijø.
Na, kad ir tokie sekcijø pavadinimai:
Gyvûnø ir þmoniø sàsajos;
ÞIV medicininës technologijos
tarptautiniu kontekstu; Ekonominë
transformacija ir socialinis ádarbinimas;
Kartos ir malonumas; Globalûs
miestai, lokalûs gyvenimai;
Sveikata ir technologija; Metodologinës
inovacijos: garsas ir vaiz-
das kokybiniø tyrimø praktikose; Atmintis
ir pasakojimas; Teoriniai debatai; Atvira
srovë; Darbas, santykiai ir identitetas; Globaliniai
tinklai, migracija ir diaspora; Menai,
dizainas ir architektûra; Tikëjimai ir nusivylimai;
Mityba; Atvira srovë ir kt.
Kaip visuomet, besirengianèiø disertacijos
gynimui dëmesiui buvo skirtos trys forumo
sesijos. Jø metu buvo aiðkinama, kaip
išvengti nereikalingø stresø bei neiðvengiamø
triumfø (dr. Davidas Melloras, Cardiffo
universitetas), kaip pradëti sëkmingà dëstytojo
karjerà (prof. Robas Mearsas, Batho
universitetas). Apie tai, kokie iðbandymai
laukia, siekiant pasiraðyti kontraktà bûsimiems
tyrimams atlikti, kalbëjo dr.Andrewas
Smithas iš Glasgowo Caledonijos universiteto.
O dr. Markas Freestone‘as prisipaþino
nesijauèiàs sociologu tikràja šio
þodþio prasme, nes, uþimdamas Socialiniø
tyrimø laboratorijos vyrausiojo vadovo pareigas,
Westgate DSPD kalëjime dirba labiau
psichologo darbà. Svarbus buvo prof.
Elizabeth Ettorre iš Liverpoolio universiteto
praneðimas pristatant darbo kitose ðalyse
patirtá, kuriame ji akcentavo „bûtinumà iðvengti
sienø tarp paèiø sociologø“.
Be abejo, didesni BSA renginiai, atspindintys
atskirø tyrinëjimø kryptis, pritraukia
daugiau dalyviø. Paprastai juose
dalyvauja 20–30 þmoniø. Darbas organizuojamas
neformaliose grupëse. Autobiografiniø
studijø grupë, viena seniausiai
susikûrusiø BSA (1992), yra vadovaujama
„Authobiography“ þurnalo redaktoriaus
Michaelio Erbeno. Susitikimas konferencijoje
buvo skirtas ateities planams aptarti.
Media-studijø grupëje netikëtai nuskambëjo
lietuviðka praneðëjos pavardë. Taèiau
„stalinistinës sovietinës vyriausybës diktuojamos
kultûros“ tema ne itin sudomino
klausytojus. Religijos, sporto, teorijos, moterø
diskriminacijos, vizualinës sociologijos,
jaunimo studijø grupës gvildeno aiðkiai
suprantamus socialinës realybës aspektus,
todël kaip visuomet jose dalyvau-
ta plaèiai ir ðnekëta ádomiai.
Netrafaretiniø minèiø paþerta ið to paties
universiteto Verslo mokyklos Paskaitø
teatro tribûnø. Plenariniai praneðimai kasdien
stebino paprastumu ir nebanalumu.
Profesorë Saskia Sassen, detalizuodama
nûdienà, kaip „nei globalumà, nei nacionalumà“,
vertino pasikeitimø dinamikà dràsiai
per teritorinæ, organizacinæ bei teisinæ
prizmæ. Prof. Bruno Latouras, socialinës
Gabrielio Tarde‘o teorijos pasekëjas, „nuo
sociologijos kaip asociacijø mokslo“ perkëlë
klausytojus á paraleliø paieðkas teisëje
bei ekonomikoje. O prof. Elspethas Probynas,
pristatydamas temà „Jaunimo valgymo
kultûros: intymumas, jaunystë ir
draugystë“ sukritikavo sàvokas: apytikriai,
kûno apimtys, geografinë padëtis (urban
versus rural), sakydamas, kad „tiek, kiek
kiekvienas turëtø uþimti erdvës, yra nusakoma
etninës prigimties bei lyties“.
Taèiau tikroji kulminacija buvo paskutinës
dienos plenarinis posëdis, kuriame vienu
metu dalyvavo trys praneðëjai. Lordas
Anthony Giddensas – sociologijos legenda
ir buvæs LSE (London School of Economics)
ilgametis direktorius, Sue Duncan – vyriausybës
socialiniø tyrimø vadovë bei profesorius
Michaelis Rustinas ið Londono East University
nagrinëjo sociologijos, politikos bei
visuomeniniø judëjimø perspektyvinæ raidà
bei tendencijas XXI a. Britanijoje.
– Globalizacija – tai ne kapitalizmas, –
teigë pakildamas tribûnon lordas Giddensas.
– Kodël Britanijoje vis dar nëra sociologijos
bestseleriø – retoriðkai klausë jis. – Juk
jø yra Amerikoje, Prancûzijoje ir Vokietijoje
– Kalbëtis su vyriausybe reikia apie tai,
kas rûpi mums, sociologams, – sakë Sue
Duncan. – Mums reikalingi tyrimai, uþsakyti
vyriausybës, kuriø metu bus plaèiai inicijuotos
politinës-intelektinës diskusijos.
– O kodël visiðkai nekalbame apie karà,
apie Vidurio Rytus – neapsikentæs prabilo
kaþkas ið salës.
Ir auditorija kuriam laikui pasinërë á amþino
karo ir taikos klausimo vandenynà. Lordas
Anthony Giddensas, pasakodamas
apie neribotà „sociologo atsakomybæ“, rëmësi
savo asmenine mokslo institucijos vadovo
patirtimi ir akcentavo „tvarkos ávedimo
svarbà ir su tuo susijusá sunkumà“.
Smagu stebëti gyvà sociologijos mokslo
korifëjø diskusijà, kurioje tiesa ne deklaruojama,
bet uþgimsta kanèiose ir negreitai.
Kaip pasakë finale Lordas Anthony
Giddensas, kritikuoti yra daug lengviau
nei keisti. Nuomoniø nesutapimas demonstruoja
nuoðirdø sieká surasti geriausius
sprendimus.