Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
kraðtovaizdþio. Tad dabar ðalyje vis daugiau<br />
sodinama endeminiø rûðiø.<br />
Abiejø salø þemesnëse vietose, kur iðkrinta<br />
daug krituliø ir iðtisus metus drëgna,<br />
vyrauja neáþengiami lietaus miðkai.<br />
Èia auga þemaûgës þolës, samanos,<br />
gausybë rûðiø paparèiø. Ið daugiau kaip<br />
200 salose auganèiø paparèiø rûðiø net<br />
50 yra endeminës. Ðiø dar dinozaurø laikus<br />
menanèiø augalø ávairovë stulbinanti:<br />
nuo maþyèiø, ðvelniø, beveik perregimø<br />
augalëliø iki 20 metrø aukðèio siekianèiø<br />
mediniø paparèiø. Garsiajame Tasmano<br />
nacionaliniame parke Koromandelio<br />
pusiasalyje keliaujant papartynø miðkais<br />
galima mintimis persikelti á tuos Þemës<br />
laikus, kai paparèiai vieðpatavo pasaulyje.<br />
Paparèio motyvas yra svarbi maoriø<br />
etnokultûros dalis. Jis puikuojasi ðalies<br />
herbe, vaizduojamas piniguose, paparèio<br />
ðakelë puoðia nacionalinës oro kompanijos<br />
Air New Zealand lëktuvus. Visoje<br />
ðalyje parduodami maoriø dirbiniai, kuriuose<br />
vaizduojama magiðkø galiø turinti<br />
paparèio ðakelës spiralë.<br />
Ðiaurës sala<br />
Neátikëtino<br />
dydþio<br />
paparèio<br />
lapas<br />
Tankûs, drëgni amþinai þaliuojantys miðkai<br />
labai panaðûs á tuos, kurie kitados augo<br />
Gondvanos þemyne<br />
Pasak maoriø legendos, labai seniai,<br />
kai pasaulis dar tik kûrë savo formas, maoriø<br />
didvyris Maui su broliais iðplaukë á<br />
þvejybà. Ið Havaikio salos, legendinës<br />
maoriø tëvynës, jis patraukë á pietus. Ten<br />
Maui ir uþmetë masalà, o kai ëmë traukti<br />
laimiká, á vandenyno pavirðiø iðkëlë þemæ<br />
– Ðiaurës salà. Nors maoriai neturëjo galimybës<br />
á salà paþiûrëti ið paukðèio skrydþio,<br />
taèiau Ðiaurës salos kontûrai ið tikrøjø<br />
primena þuvies formà. Ðiaurinë salos<br />
dalis yra uodega, rytinë dalis – virðutinis<br />
pelekas, o patys pietûs, kur graþioje<br />
álankoje ásikûrusi ðalies sostinë Velingtonas,<br />
– þuvies burna. Neátikëtinas sutapimas<br />
aiðkinamas tuo, kad senieji maoriai<br />
labai gerai ásimindavo krantø linijà ir mintyse<br />
susikurdavo menamà þemëlapá.<br />
Ðiaurës sala yra vulkaninës kilmës.<br />
Per patá jos vidurá driekiasi vadinamojo<br />
„Ugnies þiedo“, kuris juosia visà Ramøjá<br />
vandenynà, atkarpëlë. Geologiškai tai itin<br />
aktyvi zona, kuriai bûdingi þemës drebëjimai<br />
ir ugnikalniø iðsiverþimai. Tokio aktyvumo<br />
prieþastis yra plokðèiø judëjimas<br />
bei jø kolizija. Ramiojo vandenyno plokðtë<br />
Ðiaurës salos zonoje nyra po Indijos–<br />
Australijos plokðte. Didþiuliame gylyje ji<br />
lydosi, virsta magma, o ði lëtai kyla á virðø.<br />
Didþiulis slëgis bei milþiniðki temperatûros<br />
skirtumai Þemës plutoje yra vulkanø,<br />
geizeriø, karðtøjø versmiø ir þemës<br />
drebëjimø susidarymo prieþastis. Apie<br />
gelmëse nuolat vykstanèius procesus liudija<br />
nauji atradimai. XX a. pabaigoje 200<br />
km nuo Oklendo (Aucklando) mokslininkai<br />
po vandeniu, 2300 m gylyje, aptiko 2<br />
didelius ugnikalnius. Nepaisant gylio ir<br />
slëgio, vienas ið jø aktyviai verþësi.<br />
Nemaþà Ðiaurës salos dalá apima vulkaninë<br />
plynaukðtë. Paèiame jos viduryje<br />
stûkso ðventieji kalnai. Á èia esantá populiariausià<br />
ðalyje Tongariro nacionaliná parkà<br />
kasmet atvyksta ðimtai tûkstanèiø turistø.<br />
Parko áþymybës – trys ugnikalniai:<br />
Ruapehus (2797 m), Ngauruhoe (2291 m)<br />
ir Tongariras (1998 m). Daugelio turistø<br />
tikslas – atlikti vienos dienos þygá, vadinamà<br />
„Tongariro crossing“. Jis driekiasi<br />
nuþymëtu turistiniu taku neþemiško<br />
kraštovaizdþio aplinkoje. Civilizacijos èia<br />
në kvapo, driekiasi kitados ið ugnikalniø<br />
tekëjæ lavos laukai, matomi netikëèiausiø<br />
formø krateriai, smaragdinës spalvos eþerai,<br />
ëjimà apsunkina vulkaniniø pelenø sànaðynai.<br />
Visi šio parko ugnikalniai ganëtinai aktyvûs.<br />
Apie jø praeitá byloja maoriø legenda.<br />
Kitados salos viduryje drauge stovëjo<br />
4 ugnikalniai – Tongariras, Taranakis,<br />
Tauhara, Putauakis bei kalva graþuolë Pihanga.<br />
Ðtai dël jos ugnikalniai ir susikivirèijo.<br />
Daug dienø ir naktø jie kovësi, kol<br />
meilës kovà laimëjo Tongariras. Pralaimëjusieji<br />
turëjo nusileisti laimingajam ir iðdidþiai<br />
pasitraukti. Putauakis patraukë á rytus.<br />
Ëjo visà dienà, kol patekëjo saulë.<br />
Naktis já uþklupo netoli Planty álankos, kur<br />
jis stûkso ir dabar. Tauhara pasitraukë á<br />
ðiauræ. Taranakis patraukë á vakarus, ið<br />
pykèio triukðmingai þygiuodamas per þemæ.<br />
Gilius jo pëdsakus uþliejo vanduo:<br />
taip atsirado garsi Vanganujo upë. Taranakis<br />
pasiekë vakariná salos krantà, kur<br />
átûþæs stovi iki ðiol.<br />
Maoriai šiuos vulkanus laiko šventais.<br />
Pasak jø, „Naujosios Zelandijos ðirdis plaka<br />
vulkanø ritmu, o ðalies gyvenimas prasideda<br />
bûtent ðiø kalnø virðûnëse. Èia uþgimsta<br />
á jûras tekanèios upës, kurios maitina<br />
augalus, gyvûnus ir paukðèius. Þmoniø<br />
maldos, dainos ir šokiai šlovina šiuos<br />
kalnus“. Atvykstantys turistai në neásivaizduoja,<br />
kà ðie kalnai ir ugnikalniai reiðkia<br />
salø èiabuviams maoriams. Juk èia susitelkæs<br />
visas jø pasaulis.<br />
Nukelta á 36 p.<br />
6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Change language