Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

tyviniø medþiø ir krûmø apsuptos medinës
skulptûros (pastaruoju metu pasipildþiusios
naujomis), pastatyta estrada
bei lauko suolø eilës, supiltas kalnelis vëliavai,
árengta lauþavietë. Toks parko
„sukultûrinimas“ buvo padarytas kolûkio
Dendroparko fragmentas
Parke
randama ir
keletas retø
á Lietuvos
raudonàjà
knygà
áraðytø
augalø
rûðiø:
miðkinë
varnalëða,
ðalmuotoji
geguþraibë,
maþoji
geguþraibë
Miðkuose
paukðèiai
iðplatino varpines
medlievas
(Amelanchier
spicata), jø gero
skonio obuolëlius
galima
valgyti ðvieþius,
virti uogienæ,
spausti sultis
sueigoms ir renginiams, nepaisant K.Kaltenio
prieðinimosi ir ásitikinimo, jog ðis parkas
turi bûti skirtas iðimtinai gamtosauginiams
tikslams.
Siekdamas iðauginti ir padauginti Lietuvos
sàlygomis kitø kraðtø augalus, parko
kûrëjas prioritetà atidavë auginimui ið
sëklø savame medelyne, vëliau perkeliant
augalus á tam tikrà parko vietà. Taèiau neatsisakoma
ir kitø augalø introdukcijos
bûdø. Pavykusia introdukcija K.Kaltenis
laiko tik tuos atvejus, kai parke pavyksta
išauginti keletà ar keliolika norimos rûðies
ar formos jau þydinèiø ir sëklas subrandinanèiø
augalø. Per 35 parko gyvavimo
metus atlikta deðimtys tûkstanèiø
tokiø mëginimø. Kasmet ið medelyno
á parkà perkeliama ir registruojama iki
1000 naujø sodiniø.
Šitaip pavyko išauginti arti tûkstanèio
rûðiø bei kitø taksonø (turinèiø bendrus
poþymius) medþiø, krûmø, vijokliniø
ir kitø augalø. Tarp jø beveik ðimtas
rûðiø augalø, kuriø Lietuvoje anksèiau
ið viso nebuvo bandoma iðauginti, o dalis
jø netgi neturi lietuviðkø pavadinimø.
Parke auga apie 70 rûðiø augalø, átrauktø
kitados á SSRS Raudonàjà knygà.
Vien tik tartum visiems gerai paþástamø
klevø, bet surinktø ið ávairiø pasaulio
kraðtø, èia auga beveik 60 rûðiø ir formø.
Apþvalginiame straipsnyje galima
tik paviršutiniškai apþvelgti K.Kaltenio
auginamus parko augalus.
*
Dendrologinë kolekcija parke kaupiama
plotais pagal geografinæ kilmæ. Iðskirti
7 arealai: Europos kraðtø, Kaukazo, Vakarø
ir Rytø Sibiro, Vidurinës Azijos, Japonijos–Kinijos
bei Ðiaurës Amerikos rytø
ir vakarø. Dël laisvai suderintø augalø
kompozicijø aiðkias ribas tarp arealø augmenijos
eilinis lankytojas vargu ar gali pastebëti.
O estrados aikðtës aplinkoje tartum
reprezentacijai greta lietuviðkøjø rasime
visø ávardytø pasaulio regionø augalø
atstovus. Parinkti èia dekoratyvesniø for-
mø medþiai ir krûmai: glaustaðakiø àþuolø
atmainos, raudonlapis bukas, efedros,
ailantas, magnolijos, pukeniai, krûminë puðis,
daug ávairiø gyvatvoriniø krûmø.
Europos kraštams skirtame plote – iðtisos
mikrogiraitës ávairiø rûðiø àþuolø, egliø,
klevø, skroblø. Grupëmis auga serbinës
eglës, juodosios ir kalnø puðys, europiniai
maumedþiai, bukai, kaðtonai. Daug
ávairiø krûminiø, retø vijokliniø augalø.
Sibiro augalams atstovauja negausios
rûðiø, bet ištisos sibiriniø pušø, maumedþiø,
këniø, egliø grupës.
Kaukazo augalams parinkta vieta ties
statoka šlaito dalimi su griova. Regiono
atstovai daugiausia lapuoèiai: kaukazinës
liepos, klevai, àþuolai, pterokarijos, turkiniai
lazdynai, sausmedþiai, geltonþiedës
sedulos, lekëèiø, šaltalankiø, šliandrø krûmynai,
kaukazinë gebenë ir kt. Èia pat
nuo ðio arealo, uþ laukymës, parkà puoðia
nemaþas lietuviðkas berþynas.
Vidurinës Azijos augmenijai Lietuvos
klimatinës sàlygos gana nepalankios.Vis
dëlto parke pavyko aklimatizuoti tø kraðtø
net keliø rûðiø uosius, sausmedþius,
àþuolus, kaulená, jau deranèius èia rieðutmedþius.
Auga neblogai prisitaikiusi Nedzveckio
obelis, cidonijos ir kt.
Kinijos–Japonijos arealui parke skirtas
didokas plotas. Èia gerai auga, nemaþai
þydi ir dera mandþiûriniø ir japoniniø
klevø, keleto rûðiø ievos, riešutmedþiai,
obelys, dekoratyvinës vyšnios
(sakûros), kamšteniai, daug ávairiausiø rûðiø
bei formø magnolijø, puoðmedþiø, alyvø,
ávairiø aralijiniø krûmø.
Tarp Šiaurës Amerikos rytiniams regionams
atstovaujanèiø augalø paþymëtini
klevai: sidabriniai, uosialapiai, raudonieji,
varpiniai. Ðalia jø raudonieji àþuolai, keleto
rûðiø to regiono uosiø, gudobeliø, berþø.
Auga baltosios eglës, vakarinës tujos,
bankso pušys, baltaþiedës robinijos, gledièijos.
Daug ávairiø krûmø – kanadiniai putinai,
ptelijos, virgininiai kadagiai ir kt.
Ðiaurës Amerikos vakariniø regionø
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 21