Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Apie caro laikø Sibirà ir carinæ tremtá lietuviø mokslinëje, groþinëje ir populiariojoje literatûroje raðyta nedaug, tik epizodiðkai. O tuo tarpu daugiau kaip ðimtà carinës valdþios metø – nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos imperijos þlugimo á Sibirà buvo tremiami ir lietuviai. ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ Sibiras ðimtmeèiais garsëjo kaip tremties ir kalinimo vieta. Iðtrëmimas á Sibirà buvo bausmë uþ ávykdytà nusikaltimà. Tremtiniui buvo atimamas turtas, tremiama daþniausiai visam gyvenimui. Á Sibirà buvo tremiami pagal teismo sprendimus arba administracine tvarka. Caro valdþia tokiu bûdu norëjo greièiau kolonizuoti Sibirà. Iš pradþiø tremtis buvo laikoma kriminaline bausme, vëliau caro valdþia jà masiðkai taikë savo politiniams prieðininkams. Sibire vieni tremtiniai gyveno policijos prieþiûroje jiems skirtoje vietoje, kiti bausmæ atliko kalëjimuose, katorgoje. Iki 1863 m. katorgos darbams nuteistø kriminaliniø nusikaltëliø veidus þymëjo raidëmis ,,KAT” (katorgininkas). Ant deðiniojo skruosto iðtatuiruodavo raidæ ,,K”, ant kaktos – ,,A”, ant kairiojo skruosto – ,,T” 1 . Ði þymë likdavo visam gyvenimui, nors ne taip retai pasitaikydavo, kad þmogus nuteistas neteisingai… Rusijoje po 1861 m. reformos buvo trys katorgos rûðys: rûdynuose, tvirtovëse ir fabrikuose. Iki 1861 m. nuteistieji katorgos darbams dirbdavo rûdynuose ar kituose sunkiuose darbuose. Ilgiems kalëjimo metams nuteistøjø katorgininkø rankas ir kojas sukaustydavo grandinëmis, grandine prikaustydavo prie karuèio: ,,Dviejø pûdø svorio karutis ilga grandine bûdavo prikaustomas prie kojø grandiniø. Kur kalinys beeitø, jis visur su savimi turëjo stumti karutá. Su juo ir miegodavo ant specialaus gulto kampe, po gultu pastatæs karutá“ 2 . Iki 1863 m. grandinëmis buvo kaustomos ir katorgininkës – moterys. XIX a. pirmojoje pusëje á Sibirà kasmet buvo iðtremiama vidutiniðkai po 7 tûkst. þmoniø, o nuo 1863 m. – jau po 15 tûkstanèiø. XIX a. nuo 1807 iki 1898 m. á Sibirà su ðeimomis buvo iðtremta apie 700 tûkstanèiø þmoniø 3 . Pirmieji lietuviai – Sibiro tremtiniai buvo 1794 m. sukilëliai. Vëliau á Sibirà pateko nemaþa buvusiø 1831 m. sukilimo dalyviø. Daugiau á Sibirà buvo iðtremta 1863 m. sukilëliø. Jø skaièius nëra visiðkai aiðkus, duomenys apie juos istoriniuose ðaltiniuose skirtingi. Istorikës L.Roðèevskajos, tyrinëjusios Sibiro tremtá, nuomone, Sibiro katorgoje ir tremtyje buvo 23 056 sukilëliai 4 . Gedimino ILGÛNO nuotr. Lietuviai XIX a. Sibiro Gediminas ILGÛNAS Rusø kalba iðleistuose darbuose á Sibirà iðvaryti 1863 m. sukilëliai daþniausiai vadinami ,,lenkø sukilëliais”. Toks jø vadinimas nëra teisingas, nes didelë dalis á Sibirà iðtremtø sukilëliø nebuvo ið Lenkijos. L.Roðèevskaja nurodo, kad ,,literatûroje apskritai nepakankamai yra þiniø apie sukilëlius, iðtremtus á Sibirà ið Lietuvos ir Baltarusijos”. Savo tyrinëjimuose ji skiria 1863 m. sukilëlius lenkus, lietuvius ir baltarusius, nurodo, kad, pavyzdþiui, Vakarø Sibiro Beriozovo gyvenvietëje 1867 m. buvo iðtremti 13 sukilëliø: 2 ið Lenkijos, kiti – ið vakariniø gubernijø, taigi ið Lietuvos ir Baltarusijos 5 . Pagal jos surinktus duomenis Rytø Sibire iðtremtø sukilëliø ið Lenkijos karalystës ir vakariniø gubernijø buvo maþdaug po lygiai, o Vakarø Sibire didþiàjà tremtiniø – sukilëliø dalá sudarë buvæ Lietuvos ir Baltarusijos gyventojai 6 . Sibiro tremties tyrinëtojo S.Kovalio nuomone, á Sibirà 1863 m. sukilëliø buvo iðvaryta apie 22 000 7 , didelë jø dalis – lietuviai. L.Roðèevskajos duomenimis 1863– 1869 m. per Tobolsko gubernijà praëjo 18 816 politiniø tremtiniø ið vakarø gubernijø (Lietuvos, Baltarusijos) bei Lenkijos ir 368 jø ðeimø nariai, o ið visø kitø Rusijos gubernijø – tik 3967 politiniai tremtiniai. Lenos upës prieplauka Kaèuge, iš kurios tremtiniai ir kaliniai Lenos upe buvo plukdomi Jakutsko link. 1984 m. 1865 m. apie iðtremtus 1863 m. sukilëlius Rusijos vidaus reikalø ministerija parengë þinias, ið kuriø matyti, kad 7259 sukilëliai, arba 40 proc., buvo ištremti ið Lenkijos karalystës, o 10 568, arba 60 proc., ið vakariniø imperijos gubernijø – Lietuvos ir Baltarusijos 8 . Tobolsko gubernatorius A.Despot-Zenovièius nurodo, kad jo vadovaujamoje gubernijoje 1865 m. ið 1983 tremtiniø 595 yra ið Lenkijos karalystës, 1275 – ið vakariniø imperijos gubernijø ir 123 uþsienieèiai 9 . Istorikas V.Zaicevas teigia, kad, jo duomenimis, ið 20 629 represuotø 1863 m. sukilëliø 9497 kilæ ið Lenkijos, o 8375 – ið Lietuvos ir Baltarusijos. Ið ávardijamø vakariniø imperijos gubernijø daugiausia tremtiniø buvo ið <strong>Vilniaus</strong>, Kauno ir Gardino gubernijø 10 . 1863–1864 m. su katorgininkø voromis á Sibirà iðkeliavo daugelis sukilimo dalyviø, vienaip ar kitaip pasireiðkusiø ir lietuviø kultûroje bei moksle. Tai poetas Julius Anusavièius (1825–1907), poetas ir vertëjas Edvardas Jokûbas Daukða (1836–1890), Ambraziejus Pranciðkus Kaðarauskas (1821–1882) ir daugelis kitø. Kaip apskritai visi vakarieèiai politiniai kaliniai, taip ir lietuviai turi dideliø nuopelnø Sibiro ekonominio ir kultûrinio gyvenimo pakëlimui. Bûdami daug ðviesesni bei kultûringesni uþ ateivius rusus, lietuviai gerai pasireiðkë ávairiose srityse, jie buvo mokytojai, kraðto tyrinëtojai, kultûriniø ir ekonominiø organizacijø kûrëjai ir veikëjai: jie tobulino laukø apdirbimà, plësdami praktiðkesniø padargø naudojimà bei ávesdami iki tol Sibire neþinomas þemës ûkio kultûras; visur këlë ðvaros bei tvarkos vertinimà, kovojo su ligomis. Lietuviø veikla taip pat naðiai pasireiðkë ug- 12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
dant pramonæ, prekybà ir amatus, gerinant susisiekimà ir kt. 11 . Ið Lietuvos, kaip ir kitø vakariniø gubernijø, tremtinius varydavo per Maskvà. Tremiamøjø partijas sudarydavo ið 300– 400 þmoniø. Tremtiniø iðvarymas buvo numatytas atitinkamomis instrukcijomis ir visur vyko ta paèia tvarka. Ið kalëjimo iðvestus kalinius ir tremtinius iðrikiuodavo á kolonà. Kolonos priekyje stodavo kareiviai, paskui juos, þvangëdami geleþiniais tremtyje panèiais, nuteistieji á katorgà, uþ jø – nuteistieji á rekrutus, dar toliau – tremtiniai. Kolonos pabaigoje – vël ginkluoti kareiviai. Tremtiniø vilkstinë, þvangindama katorgininkø reteþiais, per dienà turëjo nueiti po 20–30 varstø (varstas – 1,0668 km). Maskvoje tremtiniø vilkstinæ atvarydavo á Butyrkø kalëjimà – svarbiausià nuteistøjø á katorgà ir tremtá paskirstymo punktà, èia formuodavo kaliniø partijas. Per ðá persiuntimo kalëjimà á Sibiro tremtá perëjo ir tûkstanèiai Lietuvos þmoniø. Kalëjimo administracijai sudarius kaliniø partijà, jie buvo iðvaromi á Sibirà. Ðtai kaip tremiamøjø partijos iðvarymà ið Butyrkø kalëjimo apraðo knygneðio Liudo Vaineikio þmona Stasë, lydëjusi vyrà á Sibiro tremtá: ,,Atëjusio sargybinio lydima atsidûriau vësiame kieme, tartum milþiniðko ðulinio dugne. Tarp aukðtø kalëjimo mûrø sienø tamsus, siauras, stambiu akmeniu iðgrástas kiemas rodësi baisiu pasakiðkos bûtybës urvu. Vienintelës, kiek þemesnës uþ kalëjimo mûrus, sienos gilumoje buvo tvirti, geleþimi apkaustyti vartai. Jie buvo sunkiais uþraktais apsaugoti Kieme tikrino ir rikiavo eilëmis pasmerktuosius katorgai ir reteþiais surakintus kalinius. Ðiurpulingai þvanga reteþiai siaurame kalëjimo kieme tarp aukðtø milþiniðko kalëjimo mûrø Trenksmingai prasiveria sunkûs, geleþimi apkaustyti vartai. Abipus kaliniø eilës iðsirikiavusi ginkluota sargyba þingsniuoja kartu. Þvanga pragariðkas reteþiø ritmas, iðsiverþæs pro vartus; akmeniu iðgrástomis gatvëmis slenka toliau, sklaidosi raizgydamasis siaurø gatviø rytmeèio tyloje” 12 . Ið Maskvos á Sibirà tremtiniø kelias ëjo Didþiuoju Maskvos–Sibiro traktu per Vladimirà, Niþnij Novgorodà, Permæ iki Uralo kalnø. Iki Uralo traktà taip ir vadino Sibiro traktu, o uþ Uralo toliau á rytus sibirieèiai tà tremtiniø kelià vadino ,,vladimirovka”, nes ið Maskvos jis ëjo per Vladimirà. Maskvos–Sibiro paðto ir tremties traktas – iðtisa ðio kraðto ásisavinimo ir tremtiniø kanèiø istorija. Traktas pradëtas tiesti 1689 m., o jo tiesimas nusitæsë keletà ðimtmeèiø. Dirbo daugiausia nuteistieji. Iš pradþiø visa statyba – grioviø kasimas ið abiejø numatomo kelio pusiø ir grunto metimas á kelio vidurá, kurá pëstieji ir vaþiuojantys suplûkdavo. Vëliau statë kelio stulpus, paðto stotis. Iš pradþiø traktas nutiestas tik iki Tobolsko, vëliau – iki Tomsko ir pagaliau iki Rytø Sibiro sostinës Irkutsko. ,,Paðto ir etapø stotys prie trakto buvo árengtos 1763 m.” 13 . Paðto ir varomø á Sibirà tremtiniø traktai kai kur sutapdavo, kai kur ëjo atskirai. Ið Maskvos iki 1861 m. tremiamuosius á Sibirà varydavo pësèiomis. Jø kelionë á Rytø Sibirà uþtrukdavo apie metus. Ten, kur traktas ëjo palei upes, tremtinius specialiai árengtais laivais plukdë upëmis. Tiesa, ðie laivai greièiau priminë þvërynus, negu laivus þmonëms veþti. Nutiesus geleþinkelius, tremiamuosius pradëjo veþti traukiniais. Nutiesus geleþinkelá Maskva– Niþnij Novgorodas (1862 m.), tremtinius ið Maskvos iki Niþnij Novgorodo veþë traukiniu, o toliau – jau pësèiomis. Ëjimas kelis tûkstanèius kilometrø pësèiomis buvo toks varginantis, kad daugelis, jo neiðtvëræ, susirgdavo, net mirdavo. Tremtiniø kelias buvo suskirstytas dalimis: nuo Niþnij Novgorodo iki Tiumenës, nuo Tiumenës iki Aèinsko ir taip toliau. Kiekvienà trakto dalá priþiûrëjo specialiai tam paskirtas inspektorius, kurio þiniai priklausë trakto kelias, vadinamieji etapo ir pusiau etapo – pusetapio kalëjimai. Á Sibirà tremiamus ir kriminalinius, ir politinius kalinius, iki 1883 m. ir vyrus, ir moteris, varydavo kartu, kartu jie ir nakvodavo. Èia pasitaikydavo ir prievartavimo atvejø. Vëliau vyrus varë atskirai, moteris tremdavo su ðeimyninëmis partijomis. 1863 m. antroje pusëje kalëjimus uþgrûdus buvusiais sukilimo dalyviais, tremiamøjø partijas sudarinëjo vien ið nuteistø sukilëliø ar politiniø tremtiniø. Neatskiriama Maskvos–Sibiro trakto dalis – etapo ir pusetapio kalëjimai. Etapo kalëjimai – etapu varomø kaliniø ir tremtiniø nakvynës ir poilsio vieta. Jie turëjo 40–50 þmoniø nuolatinæ administracijà ir sargus, juose tremiamøjø partijos Etapo kalëjimas Sibire. Fotoreprodukcija ið Sibiro Irkutsko srities Olonkø kaimo muziejaus fondø nakvodavo ir dienà kità ilsëdavosi. Etapo kalëjimai buvo erdvesni, èia, be pastatø kaliniams, bûdavo virtuvë, sandëlis, kiti pagalbiniai pastatai. Tiesa, pastatai daþniausiai bûdavo apleisti, apgriuvæ, seniai neremontuojami ir darë niûrø vaizdà. Ir etapø, ir pusetapiø kalëjimai buvo árengti panaðiai: staèiais, nusmailintais ràstais aptvertame kieme stovëjo trys gyvenamieji pastatai, statyti ið storø ràstø. Didþiausias, su grotomis ant langø, buvo skirtas kaliniams bei tremtiniams. Kaliniams ir tremtiniams miegoti jame bûdavo árengti gultai – ,,narai”. Kitame kalëjimo pastate apsistodavo ir miegodavo palydos komanda, treèiame ásikurdavo karininkas ir kanceliarija. Visur baisi neðvara, smarvë, triukðmas. Kaliniø ir tremtiniø pastato prieangyje – didelë, dvokianti medinë rëèka – ,,paraða”, prie kurios visad stovëdavo vyrø eilë; kiti èia pat valgë. Pusetapio kalëjimuose tremiamieji tik nakvodavo, juose nebuvo nuolatinës prieþiûros ir apsaugos, dienomis jie bûdavo tuðti. Ryte sargybiniai etapo ar pusetapio kalëjime atrakindavo ir atidarydavo tremiamøjø pastatà. Pro jo duris á laukà sklido tokia smarvë, kad net visko matæ sargybiniai suko nosis á ðalá. Atidarius vartus, kaliniai neðë lauk baisiai dvokianèias dideles medines iðmatø pilnas rëèkas. Iðpylæ jas neðdavo atgal. Tremiamieji këlësi, valgë turimà maistà ir ruoðësi dienos þygiui. Vëliau lauke, uþ kalëjimo vartø, atidardëdavo keletas veþimø – jie buvo skirti veþti sergantiems, nebepaeinantiems tremtiniams. Uþ vartø kalëjimo kieme vis garsëjo grandiniø þvangëjimas. Atidarius Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 13
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?