Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Daugiau nei<br />
Prof. Jonas GRIGAS<br />
klaidinga<br />
Groþinëje literatûroje sàmojinga<br />
literatûrinë pajuoka<br />
praëjusá šimtmetá išsiplëtojo á<br />
stiliø, kuriame maloni paðaipa<br />
verta tûkstanèio áþeidimø. Tai<br />
patvirtina aukðtosios kultûros<br />
atstovai. Markas Tvenas kartà<br />
pasakë: „Að nebuvau laidotuvëse,<br />
bet pasiunèiau graþø<br />
laiðkà, kad að pritariu joms”.<br />
Didþiosios Britanijos ministras<br />
pirmininkas Vinstonas Èerèilis<br />
apie vienà politikà pasakë:<br />
„Jis turi visas dorybes, kuriø<br />
að nemëgstu, ir jokiø ydø, kuriomis<br />
að þaviuosi”. Mokslininkai<br />
neatsilieka ðioje srityje, norëdami<br />
paðiepti savo kolegas.<br />
Ypaè tuo pasiþymëjo fizikas<br />
teoretikas Volfgangas Paulis,<br />
kuris, recenzuodamas kolegø<br />
mokslinius straipsnius, daþnai<br />
taip apibendrindavo: „Tai ne<br />
klaidinga. Tai daugiau nei klaidinga“.<br />
Ši frazë þinoma kaip<br />
Paulio prieþodis. Prasèiokø<br />
kalba jis reikðtø – tai ne kvaila,<br />
tai kvailumo ásikûnijimas. Yra<br />
ir Lietuvoje aðtrialieþuviø<br />
mokslininkø, bet tik genialûs<br />
þmonës gali sau leisti tokius<br />
apibendrinimus.<br />
Kolumbijos universiteto<br />
(JAV) matematikas Peteris<br />
Voitas V.Paulio prieþodá neseniai<br />
panaudojo savo knygoje,<br />
kritikuojanèioje dabar ma-<br />
dingà visatos sandarà aiðkinanèià<br />
stygø teorijà. Knyga<br />
pavadinta Netgi ne klaidinga<br />
(Not Even Wrong, 2006). Anot<br />
Voito, stygø teorija ne tik paremta<br />
neárodomomis hipotezëmis,<br />
bet ir pernelyg priklauso<br />
nuo matematinës estetikos<br />
ir jos propaguotojø padëties.<br />
Moksle jeigu idëja nëra<br />
falsifikuota, tai negalima teigti,<br />
kad ji klaidinga, nes to<br />
daþniausiai negalima árodyti.<br />
Todël ji netgi ne klaidinga.<br />
Kas gali bûti blogiau nei<br />
„netgi ne klaidinga“ Daugiau<br />
nei klaidinga vadinama Asimovo<br />
aksioma, gerai apibûdinta<br />
knygoje Klaidingumo<br />
reliatyvumas (The Relativity of<br />
Wrong, 1988): „Kai þmonës<br />
galvojo, kad þemë yra plokðèia,<br />
jie klydo. Kai þmonës galvojo,<br />
kad þemë yra sferinë, jie<br />
taipogi klydo. Bet jei manote,<br />
kad galvoti, jog þemë sferinë,<br />
yra klaidinga, kaip ir galvoti,<br />
kad þemë yra plokðèia, tai jûsø<br />
poþiûris yra daugiau nei<br />
klaidingas”.<br />
Asimovo aksioma reiðkia,<br />
kad mokslo þinios yra nuolat<br />
kaupiamos ir gilëja, kad<br />
mokslo rûmas statomas ant<br />
praeities klaidø ir mokslininkai<br />
taipogi daþnai klysta, jø<br />
klaidos silpnëja didëjant naujø<br />
duomenø skaièiui ir kuriant<br />
naujas teorijas. Pavyzdþiui,<br />
matavimai ið Þemës palydovø<br />
parodë, kad Þemës forma<br />
skiriasi nuo sferos. Mokslas<br />
bet kurioje srityje skverbiasi<br />
vis gilyn. Kas prieð deðimt ar<br />
daugiau metø atrodë tiesa,<br />
dabar jau atrodo netiesa, nes<br />
apie tai þinome daugiau ir<br />
tiksliau. Vienoje tarptautinëje<br />
konferencijoje kanadietis fizikas<br />
pasakë, kad 95 proc.<br />
moksliniuose þurnaluose<br />
skelbiamø eksperimentiniø<br />
rezultatø yra klaidingi. Tai tik<br />
reiðkia, kad po kurio laiko tie<br />
rezultatai pasirodo buvæ netikslûs,<br />
kad jie vëliau patikslinami<br />
tobulesne aparatûra,<br />
kad laikui bëgant pasaulio<br />
reiðkinius suprantame vis giliau.<br />
Kai prieð kelis deðimtmeèius<br />
pradëjau tyrinëti feroelektrà<br />
sukelianèius fazinius virsmus<br />
kristaluose, buvo labai<br />
aiðkios dvi jø rûðys – jonø poslinkis<br />
arba atomø dipoliniø<br />
grupiø susitvarkymas. Dabar<br />
paaiðkëjo, kad beveik visada<br />
vyksta abu ðie reiðkiniai, o mano<br />
ilgai tyrinëti ir laikyti labai<br />
tobulais kristalai, kuriuose veikia<br />
grieþti simetrijos dësniai,<br />
susideda ið nanodomenø – labai<br />
maþø elektrinës poliarizacijos<br />
srièiø. Nors daugelis mano,<br />
kad galima girdëti tik garso<br />
bangas, dabar paaiðkëjo,<br />
kad galima girdëti ir elektromagnetines<br />
bangas, jomis galima<br />
perduoti komandas, ásakymus<br />
tiesiog á þmogaus pasàmonæ.<br />
Þmonës, kuriø du ar<br />
daugiau jutimø (girdëjimo,<br />
matymo ar skonio) susimaiðæ,<br />
girdi spalvas arba rankomis<br />
jauèia skoná.<br />
Teorijos irgi kartais pasirodo<br />
klaidingos. Atrodæ universalûs<br />
Niutono dësniai negalioja,<br />
judant kûnams labai dideliais<br />
greièiais arba kai jø<br />
matmenys labai maþi. Kyla<br />
abejoniø, ar jie tinka visai visatai.<br />
Manymas, kad visos<br />
klaidingos teorijos yra vienodos,<br />
reiškia, kad viena ne geresnë<br />
uþ kità. Tai jau teorija<br />
stiprios mokslo socialinës interpretacijos,<br />
kuri teigia, kad<br />
mokslas yra neatskiriamai susijæs<br />
su socialiniais, politiniais,<br />
ekonominiais, religiniais ir ideologiniais<br />
kultûros reiðkiniais,<br />
o ypaè su visuomenei didelës<br />
galios turinèiø þmoniø átaka.<br />
Mokslininkai yra þiniø kapitalistai.<br />
Jie kuria mokslo þinias,<br />
raðo mokslinius straipsnius,<br />
kuriuose pateikia sudëtingiausiø<br />
eksperimentø ar skaièiavimø<br />
rezultatus, daþniausiai<br />
siekdami patvirtinti vyraujanèias<br />
teorijas, sustiprinanèias<br />
pasaulio supratimà ir visuomenës<br />
faktinæ padëtá.<br />
Kai kurie atvejai, kai visuomenës<br />
kultûra nulëmë mokslo<br />
kryptá, pasiteisino. XIX a. viduryje<br />
gydytojai nustatë, kad<br />
vergai serga drapetomanija,<br />
t.y. nevaldomu noru iðsilaisvinti<br />
ið vergijos ir bûti nepaklusnûs.<br />
XIX a. pabaigoje ir<br />
XX a. pradþioje ávairiø rasiø<br />
protiniø gabumø tyrimai rodë,<br />
kad juodaodþiø sugebëjimai<br />
yra maþesni nei baltaodþiø.<br />
XX a. viduryje psichiatrai nu-<br />
Mokslininkai aptarë augalø<br />
naudojimo aplinkosaugoje problemas<br />
Vanda ZUBELYTË<br />
VGTU þiniasklaidos ir<br />
renginiø direktoriaus<br />
pavaduotoja<br />
jimà ir gerinti maisto saugumà”.<br />
Joje mokslininkai aptarë<br />
augalø naudojimo ðalinant terðalus<br />
ið dirvoþemio galimybes<br />
ir problemas.<br />
– Ðios programos dalyviø<br />
susitikimas Lietuvoje rengiamas<br />
pirmà kartà. Taèiau VGTU<br />
mokslininkai, dirbantys aplinkosaugos<br />
srityje, aktyviai dalyvauja<br />
programoje ir nuolat<br />
vyksta á kitose ðalyse rengiamus<br />
pasitarimus, seminarus,<br />
Geguþës 30–birþelio 1 d.<br />
VGTU Aplinkos apsaugos institutas<br />
ir Aplinkos apsaugos<br />
katedra, vykdydami Europos<br />
Sàjungos mokslinæ programà<br />
COST 859, surengë konferencijà<br />
„Fitotechnologijos siekiant<br />
plëtoti darnø þemëse naudokonferencijas,<br />
kuriuose aptariami<br />
augalø naudojimo aplinkosaugoje<br />
klausimai, – sakë<br />
VGTU prof. habil. dr. Pranas<br />
Baltrënas.<br />
Universiteto Aplinkos apsaugos<br />
katedra ir Aplinkos apsaugos<br />
institutas á ðià mokslinæ<br />
programà ásijungë 2005<br />
metais. Du universiteto mokslininkai<br />
– prof. habil. dr. Pranas<br />
Baltrënas ir doc. dr. Vaidotas<br />
Vaiðis atstovauja Lietuvai<br />
ðios programos valdymo<br />
komitete.<br />
Dirvoþemio uþterštumo<br />
problemos aktualios visoms<br />
ðalims, todël tokias konferencijas<br />
jau yra surengusios Ispanija,<br />
Italija, Prancûzija, Èekija,<br />
o ðiais metais spalio mënesá<br />
aplinkosaugininkus ketina pakviesti<br />
Izraelis.<br />
Konferencijoje Vilniuje dalyvavo<br />
apie 115 dalyviø ið 32 pasaulio<br />
ðaliø. Jie skaitë þodinius<br />
ir pristatë stendinius praneðimus<br />
apie augalø naudojimà valant<br />
dirvoþemá nuo ávairiø terðalø.<br />
Geriausiems stendiniø praneðimø<br />
autoriams áteikti VGTU<br />
34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Change language