Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Akademiko A.Èyro aðtuoniasdeðimtasis gimtadienis pam Prof. E.K.Zavadskas dalijasi prisiminimais apie A.Èyrà Varënos bibliotekoje surengta puiki parodëlë apie Aleksandrà Èyrà Alekso JAUNIAUS nuotr. Konferencijos dalyviø ir sveèiø nuotrauka prisiminimui CREST ekspertø grupë pritaria studijø ir mokslo reformos kryptims Europos Sàjungos Tarybos Moksliniø ir techniniø tyrimø komiteto (CREST) Miðriosios politikos grupës ekspertai, kurie ðiø metø vasario–kovo mën. atliko Lietuvos moksliniø tyrimø, aukðtojo mokslo ir þinioms imlaus verslo padëties analizæ, savo rekomendacijose pritarë studijø ir mokslo reformos kryptims. Aukðto lygio ekspertai ið Didþiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandø, Slovënijos, Vokietijos ir Europos Komisijos darbinio vizito metu susitiko su Lietuvos mokslo ir ûkio politikà formuojanèiais asmenimis, susipaþino su vieðosios moksliniø tyrimø sistemos pajëgumais, aukðtojo mokslo reformos eiga, struktûriniø fondø lëðø panaudojimo strategija ir kitomis Lietuvos studijø ir mokslo politikos aktualijomis. Geguþës pabaigoje CREST ekspertai ir aukðtas ES Komisijos pareigûnas atliktà analizæ bei savo rekomendacijas pristatë Gediminui Kirkilui bei šalies politikams ir mokslo bendruomenei. CREST ekspertai paþymëjo, kad studijø ir mokslo sistemà Lietuvoje bûtina reformuoti, be to, šiai reformai vykdyti šalyje susiklostë labai palankios aplinkybës. Pasak vertintojø, siekiant, kad ðvietimas ir mokslas taptø visuomenës paþangos katalizatoriumi, yra svarbu neatskirti mokslo ir studijø reformø. Jos turi bûti vykdomos kartu, integruojant atskiras sritis ir papildant viena kità. Reformø metu, teigë vertintojai, reikëtø skatinti aukðtàsias mokyklas gerinti studijø kokybæ, didinti konkurencijà ir universitetø lankstumà. Bûtina spræsti ir kitas problemas, tokias kaip menkas finansavimas, darbo jëgos senëjimas, protø nutekëjimas, darbuotojø ágûdþiø trûkumas, absolventø pasirengimo neatitikimas pramonës poreikiø ir kt. Pasak analizæ atlikusiø ekspertø, turëtø bûti skatinamas bendradarbiavimas tarp aukðtøjø mokyklø ir pramonës, kadangi ðiuo metu aukðtosios mokyklos yra gana uþdari mokslo centrai ir bendras mokslo, ðvietimo bei novatoriðkos pramonës ryðiø ir bendradarbiavimo lygis yra þemas. Uþsienio ekspertai taip pat pritarë naujai kuriamos Moksliniø tyrimø tarybos ir Inovacijø ir technologijø agentûros idëjai. Moksliniø tyrimø taryba konkursiniu 26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
inëtas jo gimtinëje A.Èyras – habilituotas technikos mokslø daktaras, akademikas, techniðkosios aukðtosios mokyklos Vilniuje ákûrëjas ir ilgametis jos rektorius – gimë Merkinëje. Èia baigæs gimnazijà, studijavo Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultete. Vëlesnë jo mokslinë, pedagoginë ir administracinë veikla buvo susieta su Kauno politechnikos bei Vilniaus inþineriniu statybos institutais. Konferencijoje ádomius, turiningus praneðimus skaitë akad. B.Poðkus, VGTU profesoriai P.Èyras, R.Navickas, J.Jankauskas, Vilniaus universiteto prof. J.Grigas, KTU Fizikinës elektronikos instituto prof. S.Tamulevièius, doc. A.Ciunys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistas P.Korkutis, Èepkeliø valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologë dr. O.Grigaitë, Dzûkijos nacionalinio parko Gamtos paveldo skyriaus vedëjas dr. M.Lapelë ir kiti. Konferencijos dalyvius nuoširdþiai sveikino rajono meras Vidas Mikalauskas. Kità dienà Merkinës kraðtotyros muziejaus direktorës A.Raugalaitës, V.Krëvës gimnazijos direktorës R.Sakalauskienës rûpesèiu buvo surengta turininga popietë akademiko gimtinëje. principu skirstytø fundamentiniams moksliniams tyrimams skirtas lëðas, taip didindama sistemos konkurencingumà, skaidrumà bei atskaitingumà. Ekspertai teigiamai ávertino ðalies pastangas kuriant nacionalines technologijø platformas, pateikë rekomendacijas, kaip efektyviau nustatyti nacionaliniø kompleksiniø programø prioritetus. Bûtinybë gerinti studijø kokybæ, materialinæ bazæ, moksliniø tyrimø infrastruktûrà, didinti aukðtøjø mokyklø finansavimà, suteikti joms daugiau autonomijos bei skatinti jø atvirumà ir bendradarbiavimà su visuomene, taip pat ágyvendinti moksliniø tyrimø finansavimo reformà yra tarp svarbiausiø uþdaviniø rengiamoje studijø ir mokslo reformoje. Olga KRACHMALIS Švietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su visuomene skyriaus darbuotoja Vilniuje – Dano Browno išgarsinto mokslinio centro „CERN“ mokslininkai Vilniuje startavo tarptautiniø moksliniø konferencijø-pasitarimø serija, á kurià buvo atvykæ beveik trys ðimtai aukðèiausio lygio mokslininkø ið maþdaug 30 pasaulio ðaliø. Visi – didþiausio pasaulyje mokslo centro „CERN“ atstovai ir bendradarbiai. Nuo birþelio 2 iki 9 d. vykusiø darbiniø susitikimø tikslas – spræsti didþiausio pasaulyje eksperimento – didþiojo hadronø kolaiderio – modernizacijos problemas. Vilniaus universitete ávyko trys mokslinio centro „CERN“ bendradarbiavimo komandø (WOEDAN, CERN RD50 ir CERN RD39) pasitarimai. Jø metu buvo aptarti naujausi didþiajam hadronø kolaideriui reikalingø daleliø detektoriø kûrimo rezultatai, kurie gauti 52 moksliniø tyrimø centruose. Pasak Vilniaus universiteto mokslo reikalø prorektoriaus prof. Juozo Vaitkaus, kuris iðrinktas ir vienos ið „CERN“ moksliniø tyrimø linijos koordinatoriumi, tokie pasitarimai kasmet vyksta „CERN“ bûstinëje netoli Þenevos ir konkurso tvarka vienoje ðalyjepartnerëje. Ðiais metais sëkmë lydëjo Lietuvos paraiðkà. „Šiuo metu rengiamasi unikaliam eksperimentui, kurio metu visiðkai originali Vilniaus universiteto Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø institute sukurta aparatûra bus iðbandoma Helsinkio greitintuve. Vëliau tolesniam naudojimui ji bûtø nugabenta á „CERN“. Ðis eksperimentas yra labai reikðmingas. „CERN“ atveria puikias galimybes bendradarbiauti,“ – ásitikinæs prof. J.Vaitkus. Lietuvos mokslininkø grupë, vadovaujama prof. J. Vaitkaus, á ðias programas ásitraukë 2002 metais. Oficialiai bendradarbiauti su „CERN“ Lietuva pradëjo 2005 metais. Daugiausia fundamentiniø tyrimø atliekanèià organizacijà pasaulyje iðgarsino bestseleriu tapæs D.Browno romanas „Angelai ir demonai“, tapæs paèia perkamiausia ðio raðytojo knyga ir Lietuvoje. Romano centrinë aðis – „CERN“ mokslo tyrimø ástaiga ir Vatikanas. Pagrindinis knygos veikëjas, simboliø tyrinëtojas, iðkvieèiamas á „CERN“ moksliniø tyrimø institutà tirti þiaurios mokslininko þmogþudystës. „CERN“, dar kitaip vadinamas pasaulio fizikø Meka, veikia jau daugiau nei 50 metø. „CERN“ tikslai ambicingi – iðsiaiðkinti gamtos sandaros pagrindus. Dabar iðsiplëtusio „CERN“ dalis su beveik visu 27 km ilgio tuneliu yra Ðveicarijos ir Prancûzijos teritorijoje. Jame árengtas didþiausias pasaulyje hadronø kolaideris – atomø branduoliø ir subatominiø daleliø greitintuvas, kuriame dalelëms yra suteikiama milþiniðka energija ir jos „kaktomuðom“ susmogiamos. Ðios dalelës – nepakeièiamas informacijos apie materijos sandarà ðaltinis. Tiriant, kaip jos atsiranda ir sàveikauja, siekiama suprasti Visatos sandarà ir pagrindines jos jëgas. Tai itin reikðminga aiðkinantis, kaip vyko Didysis Sprogimas, taip pat galingiems energijos iðsiskyrimo vyksmams Visatoje suprasti. „CERN“ tikslas – geriau paþinti materijos sandaros ir gamtos sàveikø pagrindus, skatinti technikos paþangà ir telkti bendram darbui ávairiø ðaliø bei tautø mokslininkus. Ðiuo metu „CERN“ laboratorijose dirba beveik 7000 mokslininkø ið daugiau nei 80 ðaliø. Atliekami tyrimai skatina mokslo paþangà, gilina paþinimà. Unikaliems eksperimentams reikalinga eksperimentinë áranga, naujos medþiagos bei technologijos. Ji kuriama ir paèiame „CERN“, ir pasitelkiant jo uþsakymus vykdanèias ávairiø ðaliø mokslo ástaigas ir laboratorijas. Taip skatinama ir remiama technologinë paþanga, ugdomi aukðtos kvalifikacijos mokslininkai bei inþinieriai. „CERN“ yra ir interneto gimtinë. 1989 m. jo darbuotojas britø fizikas Timas Bernaras Lee sukûrë internautams þinomas specifikacijas (URI, HTTP ir HTML) ir, bendradarbiaudamas su taip pat „CERN“ dirbanèiu kompiuteriø mokslininku belgu Robertu Kailiau, sukûrë bûdà, kaip sujungti ávairiuose kompiuteriuose kaupiamà informacijà. „CERN“ moksliniai bendradarbiai ið viso pasaulio Lietuvoje apþiûrëjo ne tik senàjá Vilniaus universitetà ir jo laboratorijas, dirbanèias „CERN“ labui, bet ir Vilniaus senamiestá, aplankë Trakus bei Europos parkà. J.V.V. Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 27
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 29 and 30: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 31 and 32: loginis arsenalas ir senø bei nauj
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?