Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

inëtas jo gimtinëje
A.Èyras – habilituotas technikos
mokslø daktaras, akademikas,
techniðkosios aukðtosios mokyklos
Vilniuje ákûrëjas ir ilgametis jos
rektorius – gimë Merkinëje. Èia
baigæs gimnazijà, studijavo Kauno
valstybinio universiteto Statybos
fakultete. Vëlesnë jo mokslinë,
pedagoginë ir administracinë veikla
buvo susieta su Kauno politechnikos
bei Vilniaus inþineriniu statybos
institutais.
Konferencijoje ádomius, turiningus
praneðimus skaitë akad. B.Poðkus,
VGTU profesoriai P.Èyras,
R.Navickas, J.Jankauskas, Vilniaus
universiteto prof. J.Grigas, KTU
Fizikinës elektronikos instituto prof.
S.Tamulevièius, doc. A.Ciunys,
Lietuvos hidrometeorologijos
tarnybos vyr. specialistas P.Korkutis,
Èepkeliø valstybinio gamtinio
rezervato vyr. ekologë dr. O.Grigaitë,
Dzûkijos nacionalinio parko Gamtos
paveldo skyriaus vedëjas dr. M.Lapelë
ir kiti.
Konferencijos dalyvius nuoširdþiai
sveikino rajono meras Vidas Mikalauskas.
Kità dienà Merkinës kraðtotyros
muziejaus direktorës A.Raugalaitës,
V.Krëvës gimnazijos direktorës
R.Sakalauskienës rûpesèiu buvo
surengta turininga popietë akademiko
gimtinëje.
principu skirstytø fundamentiniams
moksliniams tyrimams skirtas lëðas, taip
didindama sistemos konkurencingumà,
skaidrumà bei atskaitingumà. Ekspertai
teigiamai ávertino ðalies pastangas kuriant
nacionalines technologijø platformas, pateikë
rekomendacijas, kaip efektyviau nustatyti
nacionaliniø kompleksiniø programø
prioritetus.
Bûtinybë gerinti studijø kokybæ, materialinæ
bazæ, moksliniø tyrimø infrastruktûrà,
didinti aukðtøjø mokyklø finansavimà,
suteikti joms daugiau autonomijos
bei skatinti jø atvirumà ir bendradarbiavimà
su visuomene, taip pat ágyvendinti
moksliniø tyrimø finansavimo reformà yra
tarp svarbiausiø uþdaviniø rengiamoje
studijø ir mokslo reformoje.
Olga KRACHMALIS
Švietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø
su visuomene skyriaus darbuotoja
Vilniuje – Dano Browno
išgarsinto mokslinio centro
„CERN“ mokslininkai
Vilniuje startavo tarptautiniø moksliniø
konferencijø-pasitarimø serija, á
kurià buvo atvykæ beveik trys ðimtai
aukðèiausio lygio mokslininkø ið maþdaug
30 pasaulio ðaliø. Visi – didþiausio
pasaulyje mokslo centro „CERN“
atstovai ir bendradarbiai. Nuo birþelio
2 iki 9 d. vykusiø darbiniø susitikimø
tikslas – spræsti didþiausio pasaulyje
eksperimento – didþiojo hadronø kolaiderio
– modernizacijos problemas.
Vilniaus universitete ávyko trys
mokslinio centro „CERN“ bendradarbiavimo
komandø (WOEDAN, CERN
RD50 ir CERN RD39) pasitarimai. Jø
metu buvo aptarti naujausi didþiajam
hadronø kolaideriui reikalingø daleliø
detektoriø kûrimo rezultatai, kurie
gauti 52 moksliniø tyrimø centruose.
Pasak Vilniaus universiteto mokslo
reikalø prorektoriaus prof. Juozo
Vaitkaus, kuris iðrinktas ir vienos ið
„CERN“ moksliniø tyrimø linijos koordinatoriumi,
tokie pasitarimai kasmet
vyksta „CERN“ bûstinëje netoli Þenevos
ir konkurso tvarka vienoje ðalyjepartnerëje.
Ðiais metais sëkmë lydëjo
Lietuvos paraiðkà.
„Šiuo metu rengiamasi unikaliam
eksperimentui, kurio metu visiðkai originali
Vilniaus universiteto Medþiagotyros
ir taikomøjø mokslø institute sukurta
aparatûra bus iðbandoma Helsinkio
greitintuve. Vëliau tolesniam
naudojimui ji bûtø nugabenta á
„CERN“. Ðis eksperimentas yra labai
reikðmingas. „CERN“ atveria puikias
galimybes bendradarbiauti,“ – ásitikinæs
prof. J.Vaitkus.
Lietuvos mokslininkø grupë, vadovaujama
prof. J. Vaitkaus, á ðias programas
ásitraukë 2002 metais. Oficialiai
bendradarbiauti su „CERN“ Lietuva
pradëjo 2005 metais.
Daugiausia fundamentiniø tyrimø
atliekanèià organizacijà pasaulyje iðgarsino
bestseleriu tapæs D.Browno
romanas „Angelai ir demonai“, tapæs
paèia perkamiausia ðio raðytojo knyga
ir Lietuvoje. Romano centrinë aðis
– „CERN“ mokslo tyrimø ástaiga ir Vatikanas.
Pagrindinis knygos veikëjas,
simboliø tyrinëtojas, iðkvieèiamas á
„CERN“ moksliniø tyrimø institutà tirti
þiaurios mokslininko þmogþudystës.
„CERN“, dar kitaip vadinamas pasaulio
fizikø Meka, veikia jau daugiau
nei 50 metø. „CERN“ tikslai ambicingi
– iðsiaiðkinti gamtos sandaros pagrindus.
Dabar iðsiplëtusio „CERN“
dalis su beveik visu 27 km ilgio tuneliu
yra Ðveicarijos ir Prancûzijos teritorijoje.
Jame árengtas didþiausias pasaulyje
hadronø kolaideris – atomø
branduoliø ir subatominiø daleliø greitintuvas,
kuriame dalelëms yra suteikiama
milþiniðka energija ir jos „kaktomuðom“
susmogiamos. Ðios dalelës
– nepakeièiamas informacijos
apie materijos sandarà ðaltinis. Tiriant,
kaip jos atsiranda ir sàveikauja,
siekiama suprasti Visatos sandarà ir
pagrindines jos jëgas. Tai itin reikðminga
aiðkinantis, kaip vyko Didysis
Sprogimas, taip pat galingiems energijos
iðsiskyrimo vyksmams Visatoje
suprasti.
„CERN“ tikslas – geriau paþinti
materijos sandaros ir gamtos sàveikø
pagrindus, skatinti technikos paþangà
ir telkti bendram darbui ávairiø
ðaliø bei tautø mokslininkus. Ðiuo metu
„CERN“ laboratorijose dirba beveik
7000 mokslininkø ið daugiau nei 80
ðaliø. Atliekami tyrimai skatina mokslo
paþangà, gilina paþinimà. Unikaliems
eksperimentams reikalinga eksperimentinë
áranga, naujos medþiagos
bei technologijos. Ji kuriama ir
paèiame „CERN“, ir pasitelkiant jo uþsakymus
vykdanèias ávairiø ðaliø
mokslo ástaigas ir laboratorijas. Taip
skatinama ir remiama technologinë
paþanga, ugdomi aukðtos kvalifikacijos
mokslininkai bei inþinieriai.
„CERN“ yra ir interneto gimtinë.
1989 m. jo darbuotojas britø fizikas
Timas Bernaras Lee sukûrë internautams
þinomas specifikacijas (URI,
HTTP ir HTML) ir, bendradarbiaudamas
su taip pat „CERN“ dirbanèiu
kompiuteriø mokslininku belgu Robertu
Kailiau, sukûrë bûdà, kaip sujungti
ávairiuose kompiuteriuose kaupiamà
informacijà.
„CERN“ moksliniai bendradarbiai
ið viso pasaulio Lietuvoje apþiûrëjo ne
tik senàjá Vilniaus universitetà ir jo laboratorijas,
dirbanèias „CERN“ labui,
bet ir Vilniaus senamiestá, aplankë
Trakus bei Europos parkà.
J.V.V.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 27