Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
yra neáskaitomo asmens trumpas spausdintas<br />
prierašas, jog Marijos Braks buvimas<br />
kelia grësmæ valstybës saugumui<br />
ir jà rekomenduojama nedelsiant iðsiøsti<br />
ið pasienio zonos. Nepaisant to, ji iðbuvo<br />
leidime nurodytà laikà. Vadinasi,<br />
policijos direktorius minëtosios rekomendacijos<br />
nepaisë.<br />
LVCA byloje yra išlikusi Marijos uþpildyta<br />
anketa – blankas laikinai atvykusiems<br />
uþsienieèiams registruoti. Matyt,<br />
anketø asmenims be pilietybës apskritai<br />
nebuvo. Anketa labai panaði á tokias, kokias<br />
pildydavome sovietø okupacijos laikais:<br />
iðvardyti visi ðeimos nariai, á Sibirà<br />
iðtremtøjø Adomo ir Tautvydo duomenys,<br />
tëvø gimimo ir mirties datos, gimimo vietos.<br />
Marija Braks grafoje – pilietybë – paraðë<br />
– be pilietybës, grafoje – ankstesnë<br />
pilietybë – Lietuvos, grafoje – gimtoji kalba<br />
– lietuviø. Þinodami naciø poþiûrá á lietuviðkumo<br />
neatsisakiusius maþalietuvius<br />
(beje, ir po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje<br />
atsidûræ lietuvininkai dël mums<br />
þinomø prieþasèiø nedráso deklaruoti savo<br />
etninës priklausomybës), suprantame,<br />
kad ši stipri moteris, deklaruodama iðtikimybæ<br />
Lietuvai ir lietuviðkumui, pasmerkë<br />
save klajûnës daliai.<br />
Galëtume nedràsiai daryti prielaidà,<br />
kad Marijai Braks gauti minëtàjá leidimà<br />
padëjo kaþkieno tarpininkavimas. Matyt,<br />
po to kovo 2 d. raðto bûta dar kaþkokio<br />
pareigûnø susiraðinëjimo dël Marijos.<br />
Nes Klaipëdos policijos direktorius 1943<br />
m. balandþio 10 d. atsiprašydamas raðo<br />
Gumbinës vyriausybës prezidentui,<br />
kad 1943 m. vasario 18 d. vyriausybës<br />
potvarkis, susijæs su Marijos Braks<br />
išsiuntimu, „per neapsiþiûrëjimà“ buvo<br />
padëtas prie uþsienieèiø bylø, bet vasario<br />
23 d. ið Berlyno jis uþsakæs Marijos<br />
Braks iðsiuntimo dokumentus, kuriø iki<br />
ðiol nesulaukæs. Dël to policijos direktorius<br />
praðo Gumbinës vyriausybës prezidento<br />
pratæsti minëtøjø dokumentø atsiuntimo<br />
ir jo ataskaitos parengimo terminà<br />
iki geguþës 15 dienos.<br />
1943 m. balandþio 22-àjà Klaipëdos<br />
policijos direktorius kreipiasi á Klaipëdos<br />
apskrities tarëjà, prašydamas leisti susipaþinti<br />
su Marijos Braks iðtrëmimo byla.<br />
Geguþës 3-iàjà kraðto tarëjas raðo Klaipëdos<br />
policijos direktoriui, jog, atsakydamas<br />
á jo 1943 m. balandþio 22 d. raðtà,<br />
siunèia dokumentus, kuriuose nurodomos<br />
ribos, uþ kuriø Marijai Braks uþdrausta<br />
išduoti leidimà laikinai atvykti.<br />
Geguþës 7 d. Klaipëdos policijos pareigûnas<br />
(paraðas neáskaitomas – I.T.), susipaþinæs<br />
su ið Berlyno atsiøsta byla, direktoriaus<br />
vardu Gumbinës vyriausybës<br />
prezidentui raðo ataskaità apie pilietybës<br />
neturinèios Marijos Braks buvimà Klaipëdoje<br />
nuo 1943 m. vasario 23 iki kovo 6<br />
dienos. Pilietybës neturinti Marija Braks<br />
jam pasakiusi, jog dël atvykimo ji kreipësi<br />
á Gumbinës vyriausybæ, kuri jà nusiuntusi<br />
pas já. Tad jis ir iðdavæs leidimà laikinai<br />
gyventi Klaipëdoje. Kovo 6 d. ji gráþo á<br />
Berlynà. Direktorius abejoja, ar ateityje poniai<br />
Braks reikëtø duoti leidimà atvykti á<br />
Klaipëdà, nes „dël ankstesniø jos antivokiðkø<br />
paþiûrø kyla pavojus, kad ji galëtø<br />
uþmegzti ryðius su „lietuviø sluoksniais“<br />
(toliau pridurta ranka – I.T.) ir vykdyti vokieèiams<br />
prieðiðkà veiklà. Kartu su raðtu<br />
policijos direktorius siunèia dokumetus,<br />
susijusius su draudimu Marijai Braks gyventi<br />
Klaipëdos kraðte.<br />
Mûsø aptariamoje LCVA byloje iðlikæ<br />
dokumentø, susijusiø su dar vienu Marijos<br />
Braks apsilankymu Klaipëdoje. Galima<br />
daryti prielaidà, kad Marijos bièiuliai,<br />
norëdami kità kartà jai padëti gauti leidimà<br />
atvykti á Klaipëdà, pasiuntë jai atitinkamos<br />
formos praneðimà apie (artimo þmogaus)<br />
mirtá. Dokumentuose neiðlikæ mirusiojo<br />
duomenø, bet laidotuvës tikrai ávyko.<br />
Yra išlikusi tik telegrama, kurià Marija<br />
Braks 1944 m. sausio 12 d. 18 val. 10 min.<br />
ið Ásruties pasiuntë Klaipëdos policijos direktoriui<br />
Steinwerderiui, praðydama leidimo<br />
atvaþiuoti á laidotuves. Ant telegramos<br />
ranka uþrašyta: taip, trims dienoms.<br />
Iðlikæs Ásruties burmistro, kaip apskrities<br />
policijos atstovo, Marijai išduotas leidimas<br />
vykti á Klaipëdà, á laidotuves, ir bûti<br />
ten nuo sausio 14 iki 17 dienos.<br />
1944 m. sausio 13 d. Klaipëdos policijos<br />
direktoriaus vardu kitas pareigûnas<br />
(paraðas neáskaitomas – I.T.) pasiraðo<br />
raðtà, kuriame paþymima, jog poniai<br />
Braks leidþiama ávaþiuoti á pasienio zonà<br />
ir tris dienas bûti Klaipëdoje. Leidimas<br />
iðduotas remiantis vyriausybës prezidento<br />
telegrama. Nurodytas adresas,<br />
kuriuo tuo metu gyveno Marija Ásrutyje:<br />
Insterburg, Theaterstraße 16.<br />
Tame paèiame lape sausio 14 d. biurokratiðku<br />
stiliumi paraðyta, kad ponia<br />
Braks prisistatë policijoje, pateikë pono<br />
Ásruties mero leidimà bûti Klaipëdoje iki<br />
16 d., kadangi laidotuvës vyks tik sausio<br />
17 d., leidimas pratæstas iki 17-osios<br />
imtinai.<br />
1944 m. sausio 14 d. Marija uþpildë<br />
registracijos anketà. Apsistojo Klaipëdoje<br />
pas Marijà Veverytæ. Pasiraðo panelë<br />
Marija Wewerys ir namo savininkas. Prierašas<br />
ranka: Leidimas gyventi Klaipëdos<br />
apskrityje iki sausio 17 dienos.<br />
Iðlikusi gydytojo paþyma apie Marijos<br />
Braks ligà nuo sausio 15 iki 18 dienos.<br />
Þvelgiant á ðià 1944 m. gydytojo paþymà,<br />
patvirtinanèià, kad Marija Braks sunkiai<br />
serga gripu ir turi laikytis lovos reþimo,<br />
galima daryti dvi prielaidas – arba Marija<br />
ið tiesø susirgo, arba bièiuliai parûpino<br />
gydytojo paþymà. Þemiau – dvi datos –<br />
nuo sausio 18 iki sausio 25 dienos.<br />
Vadinasi, leidimas pratæstas iki sausio<br />
25 dienos.<br />
Vis dëlto Marija Braks, matyt, ir toliau<br />
laikoma Reichui pavojø kelianèiu asmeniu,<br />
nes 1944 m. sausio 27 d. Klaipëdos<br />
policijos direktoriaus ranka paraðyta,<br />
kad ponia Marija Braks pasveiko ir<br />
iðvyko ið Klaipëdos. Tame paèiame lape<br />
sausio 29 d. uþfiksuota raðymo maðinële,<br />
kad ponia Braks atvyko ið Ásruties ir<br />
uþsiregistravo 1944 m. sausio 14 d., o<br />
25 d. gráþo á Ásrutá.<br />
Ið dokumentø matome, kad Marija<br />
Braks dar kartà bandë gauti leidimà atvykti<br />
á Klaipëdà. 1944 m. liepos 12 d. raðte,<br />
siøstame ið Ásruties Klaipëdos policijos<br />
direktoriui, Marija praðo leidimo atvykti<br />
mënesiui. Prieþastis – paûmëjæs<br />
reumatizmas. Ji norinti pasinaudoti medicinos<br />
mokslo pripaþintu gydanèiu pajûrio<br />
kurortø poveikiu. Ið rašto turinio galima<br />
spræsti, kad tø praðymø buvo ir daugiau,<br />
bet jie Lietuvos archyvuose, deja,<br />
neiðliko.<br />
Po šiuo prašymu galima áskaityti oficialaus<br />
asmens áraðà ranka: Negali bûti<br />
ir kalbos.<br />
Minëtieji LCVA iðlikæ dokumentai patvirtina<br />
ne tik naciø ðovinistinæ politikà,<br />
bet ir padeda suprasti, kodël daugelis<br />
lietuvininkø po Klaipëdos prijungimo bijojo<br />
uþsiraðyti lietuviais – buvimas susipratusiu<br />
lietuviu buvo iðtrëmimu baudþiamas<br />
nusikaltimas. Matome, kokius kryþiaus<br />
kelius tekdavo nueiti lietuvininkams,<br />
neiðsiþadëjusiems savo tautiniø<br />
ðaknø. Nepalûþdavo tik stiprios dvasios<br />
þmonës, kuriø pirmose gretose buvo Marija<br />
ir Adomas Brakai. Ðie negausûs dokumentai<br />
geriau padeda suprasti ne tik<br />
ðios ðeimos nuopelnus lietuvybei, bet ir<br />
nacionalsocialistø poþiûrá á lietuvius ir á<br />
Lietuvos valstybës likimà. Taip pat mums<br />
lengviau suprasti, kodël ir po Antrojo pasaulinio<br />
karo á Vokietijà pasitraukæ lietuvininkai<br />
pasidavë nutautinimui.<br />
Šiame straipsnyje aptarti dokumentai<br />
dar kartà primena, kokioje raudonojo<br />
ir rudojo fašizmo mësmalëje buvo<br />
atsidûrusi lietuviø tauta. Ir vis dëlto ji<br />
sugebëjo juoktis pro aðaras ir iðdrásti<br />
lakoniðkai apibûdinti lietuviø poþiûrá á<br />
abu kruviniausius XX a. diktatorius. Jau<br />
folkloru tapusias eilutes galëjo pasiraðyti<br />
taip pat Marija ir Adomas Brakai:<br />
Viens raudonas kaip ðëtonas,<br />
kitas rudas kaip šuva.<br />
Plaèiau apie Adomà Brakà Irena Tumavièiûtë<br />
yra raðiusi MG 1986 m. Nr. 5 str. ,,Maþosios<br />
Lietuvos àþuolas”.<br />
18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Change language