Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ProfesoriuiVytui<br />
Antanui TAMOÐIÛNUI –<br />
Profesorius Vytas Antanas<br />
Tamoðiûnas LMA nariu korespondentu<br />
iðrinktas jau daugiau<br />
kaip 10 metø – nuo 1996-<br />
øjø. Toks ávertinimas jau tuo<br />
metu atspindëjo jo veiksmingà<br />
ir produktyvià veiklà imunologijos<br />
srityje, kuri apibûdinama<br />
taip: làsteliø ir molekulinio imuniteto<br />
funkcionavimo dësningumø<br />
tyrimai; imunokompetentiniø<br />
làsteliø pavirðiaus<br />
struktûrø vaidmens làsteliø aktyvacijos,<br />
proliferacijos ir diferenciacijos<br />
procesø tyrimai;<br />
imuniteto paþeidimø ávairiø patologijø<br />
atvejais tyrimai.<br />
Ðis ið esmës trumpas apibûdinimas<br />
akivaizdþiai parodo<br />
Profesoriaus ávairiapusiðkà<br />
mokslinæ veiklà ir tà ilgà kelià,<br />
kurá mokslininkas turëjo nueiti,<br />
kad galëtø vadovauti mokslinio<br />
instituto kolektyvui, verèianèiam<br />
reikðmingà ir plaèià vagà imunologijos<br />
moksle Lietuvoje ir pasaulyje,<br />
tiesiogiai vadovaudamas<br />
vienai ið svarbiausiø Instituto<br />
laboratorijø – molekulinës<br />
biologijos laboratorijai. Jo vadovaujamame<br />
Institute vykdomi<br />
fundamentiniai ir taikomieji imunologijos,<br />
imunochemijos, molekulinës<br />
biologijos ir virusologijos<br />
mokslinio tyrimo darbai<br />
pagal LR Vyriausybës patvirtintas<br />
kryptis. Prof. V.A.Tamoðiûnas<br />
daug dëmesio, pastangø<br />
ir laiko skyrë, kad Institutas galëtø<br />
pasinaudoti Europos Sàjungos<br />
teikiamu finansavimu.<br />
Ðiandien VU Imunologijos instituto<br />
mokslininkai dalyvauja<br />
Europos Sàjungos 6-ojoje Bendrojoje<br />
Programoje, BPD ES<br />
struktûriniø ir Lietuvos valstybinio<br />
mokslo ir studijø fondø remiamuose<br />
projektuose, vykdo<br />
mokslinio tyrimo darbus pagal<br />
Lietuvos ûkio subjektø uþsakymus.<br />
Profesoriaus V.A.Tamoðiûno<br />
vadovaujamas Institutas dalyvauja<br />
vykdant tarptautines ir<br />
valstybines programas, kartu su<br />
<strong>Vilniaus</strong> universitetu turi teisæ<br />
65<br />
rengti biomedicinos srities,<br />
biologijos ir medicinos krypèiø,<br />
imunologijos, serologijos,<br />
transplantacijos ðakø doktorantus.<br />
Mokslininkas skaito paskaitas<br />
<strong>Vilniaus</strong> universitete ir Lietuvos<br />
veterinarijos akademijoje.<br />
Profesorius V.A.Tamoðiûnas<br />
parengë per 25 biomedicinos<br />
mokslo ir habilituotus<br />
daktarus, paskelbë daugiau<br />
kaip 350 publikacijø, tarp jø<br />
monografijà „Virusinës limfoleukozës<br />
imunobiologija“<br />
(1987), vadovëlá studentams<br />
„Molekulinës imunologijos ir<br />
imunochemijos pagrindai“,<br />
mokslo populiarinimo leidiná<br />
„Leukozës ir virusai“ (1982),<br />
yra þurnalø „Central European<br />
Journal of Immunology“, „Biologija“,<br />
„Alergologija ir klinikinë<br />
imunologija“, „Acta medica<br />
Lituanika“, „Veterinarija ir zootechnika“,<br />
„Visuotinës lietuviø<br />
enciklopedijos“ redaktoriø kolegijø<br />
narys, iðspausdino daug<br />
populiariø mokslo straipsniø<br />
„Mokslo ir technikos“, „Mokslo<br />
ir gyvenimo“, „Sveikatos apsaugos“,<br />
„Medicinos“, „Þemës<br />
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />
ûkio“ þurnaluose, kitoje periodinëje<br />
spaudoje.<br />
Garsus mokslininkas V.A.<br />
Tamoðiûnas skaitë praneðimus<br />
tarptautiniuose kongresuose ir<br />
konferencijose Prahoje (1977),<br />
Budapeðte (1978,1992), Maskvoje<br />
(1982), Romoje (1989),<br />
Helsinkyje (1991), Osle (1992),<br />
San Franciske (1995), Jeruzalëje<br />
(1996), Èikagoje (1997),<br />
Freiburge (1998), Lisabonoje<br />
(2000), Stokholme (2001), Tartu<br />
(2001, 2007), Monrealyje<br />
(2004), Paryþiuje (2006), Ðveicarijoje<br />
(2007).<br />
Nuo 2005 m. vadovaudamas<br />
veiksmingai ir produktyviai<br />
dirbanèiam Lietuvos MA<br />
Biologijos, medicinos ir geomokslø<br />
skyriui, profesorius organizuoja<br />
skyriaus posëdþius,<br />
konferencijas ir pasitarimus,<br />
kuriuose praneðimus skaito þymiausi<br />
ðalies ir uþsienio mokslininkai.<br />
Ilgameèiai ir tvirti moksliniai<br />
ryðiai profesoriø sieja su<br />
prof. Eva Severinson (Stokholmas),<br />
prof. H.H.Peteriu (Freiburgas),<br />
prof. R.E.Schmidtu<br />
(Hannoveris) ir kitais. Prof. Eva<br />
Severinson ir prof. H.H. Peteris<br />
yra Lietuvos mokslø akademijos<br />
uþsienio nariai.<br />
Tai, kas iðvardyta, atspindi<br />
tik formaliàjà mokslinæ Profesoriaus<br />
veiklà, kurioje iðryðkëja<br />
jo esminës charakterio savybës:<br />
darbðtumas, atsakingumas,<br />
kruopðtumas, tikslumas<br />
ir tikslingumas. Daug iðsamiau<br />
Profesoriaus nueitas kelias atsispindi<br />
„netikëtai atsitikusioje<br />
knygoje“ „Profesorius Vytas<br />
Tamoðiûnas: gyvenimas, darbai,<br />
pamàstymai, bibliografija“.<br />
Noriu pridëti, kad buvau nustebintas<br />
1998 m. apsilankæs Pasvalio<br />
kraðtotyros muziejuje ir<br />
aptikæs tai, kas biomedicinos<br />
mokslo atstovams dabar nëra<br />
labai bûdinga: Profesorius<br />
daug dëmesio ir meilës skiria<br />
savo gimtajam Pasvalio kraðtui.<br />
Muziejaus darbuotojai pasakoja:<br />
„Në metams nepraëjus<br />
po atidarymo, muziejus sulaukë<br />
garbaus sveèio – Peterio<br />
von Fiurstenbergo – barono<br />
vardu tituluoto mokslø daktaro<br />
ið Vestfalijos, pietvakariø Vokietijos,<br />
Maltos ordino ágaliotinio<br />
Lietuvai ir Latvijai. Já èia atvedë<br />
kraðtietis, imunologas,<br />
ðios mokslo srities instituto vadovas<br />
Vytas Tamoðiûnas. Mat<br />
jis pokalbyje prasitaræs, kad<br />
muziejuje yra paveikslas „Livonijos<br />
ordino magistras Vilhelmas<br />
Fiurstenbergas 1557 metais<br />
Pasvalyje atsipraðo LDK<br />
valdovà Þygimantà Augustà“,<br />
o trumpai tai – „Pasvalio taika“.<br />
„Atëjau paþvelgti á savo giminës<br />
senolá“, – sakë sveèias.<br />
Pavydu, taèiau labai malonu<br />
ir dþiugu, kad tokiu garsiu<br />
kraðtieèiu didþiuojasi pasvalieèiai<br />
ið Krikliniø kraðto ir „nepasidalija“:<br />
vienuose literatûros<br />
ðaltiniuose nurodoma, kad<br />
„biologas, Imunologijos instituto<br />
direktorius, habil. daktaras,<br />
profesorius Vytas Tamoðiûnas<br />
gimë Banioniø kaime“;<br />
kiti teigia, kad jis „gimë Petriðkiø<br />
kaime netoli buvusio Banioniø<br />
dvaro“. Ðiaip ar taip,<br />
Profesorius labai myli savo Tëviðkæ,<br />
daug metø studijuoja<br />
savo kraðtà, raðo apie Kriklinius<br />
ir aplinkinius kaimus, jø<br />
þmones ir vietovardþius.<br />
LMA Biologijos, medicinos<br />
ir geomokslø skyriaus nariai<br />
nuoðirdþiai linki Profesoriui<br />
sveikatos ir sëkmingai ágyvendinti<br />
sumanymus.<br />
Prof. habil. dr., LMA n.k.<br />
Vytautas BASYS<br />
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 39
Change language