Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Pabaiga. Pradþia Nr. 4 Nuobodulys – Vokieèiø filosofas Eugenas Finkas, E.Husserlio ir M.Heideggerio mokinys, tyrinëjæs dvasios, bûties ir þmogaus egzistencijos sàryðius ir sàveikas, t.y.egzistencialus, aiðkino juos kaip þmogaus èia-bûties fenomenus. Tokie fenomenai, pasak E.Finko, yra mirtis, darbas, meilë, vieðpatavimas ir þaidimas. Filosofinës antropologijos poþiûriu Hansas Eduardas Hengstenbergas teigë, jog egzistencialai yra þmoniø elgesio bûdai. Prie pagrindiniø egzistencialø jis priskiria bendruomeniðkumà, laikiðkumà, dabartiðkumà, iðraiðkà ir laisvæ. Taèiau egzistencialø kilmë yra esmingai susijusi su pajautos sandais, su pajauta kaip dvasine veikla. Jie reiðkia tos veiklos loginá apibendrinimà, kai þvelgiame á pasaulá jo svarbos bei reikðmingumo mûsø gyvenimui ir veiklai poþiûriu, t.y. vertybiø, prasmiø bei normø aspektais. Iðgyvenimø, nuojautø ir kitokiais pajautos bûdais ágyta patirtis yra ne paþintinio, o vertinamojo pobûdþio. Netgi juslinë informacija anaiptol nëra vien epistemologijos monopolija, nepaisant tûkstantmeèiais uþsitæsusios tokios interpretacijos. Jos verbalinë sàvokinë iðraiðka neturi mûsø suklaidinti tiek jø kilmës, tiek paskirties atþvilgiu. Jusliniai duomenys mums bûna reikðmingi ne vien savo neutralia informacine reikðme, bet savo selektyviu pobûdþiu, intencionaliomis galimybëmis, tinkamumu apibendrinti ir t.t. Jø svarba teoriniam màstymui, teorinei interpretacijai bei verbalinis pateikimo bûdas nesudaro jokiø prielaidø manyti, kad tai tik màstymui ir paþintinei veiklai skirti dalykai. Antra vertus, meilës, draugystës, orumo, laisvës, atsakomybës, uþuojautos, kanèios, nuobodulio, gerumo, atlaidumo, tolerancijos ir kiti egzistencialai gali atlikti savo dvasinæ paskirtá iðlikdami konceptø pavidalu, tarkim, dëstant atitinkamas teorines disciplinas, bet nepamirðtant ir atsiþvelgiant á juose reprezentuojamos patirties pobûdá. Egzistencialai savo turiniu yra þmogaus dvasinio gyvenimo konstitutyvûs elementai. Jø suvoktis reikalauja adekvaèios, t.y. ávairiais pajautos sandais ágyjamos, patirties. Jie reikalauja tokios patirties nepraþiopsoti, sàmoningai laukti jos ir tikëtis, tudvasingumo palydovas ar prieðas Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA Lietuvos estetikø asociacija rimà patirtá iðkelti ið atminties ir apmàstyti, suteikti jai áasmenintà vertybiø, normø bei troðkimø pavidalà, áþvelgti tokios patirties pamatu steigiamas prasmes, kurti tokiø sugebëjimø ugdymo bûdus. Tik pajautø patirtimi remiantis, þmogui kaip asmenybei atsiveria tiesos, tëvynës meilës, iðtikimybës, pavydo, pykèio, melo, màstymo, saugumo ir nesaugumo, moraliniø normø, gërio ir groþio, bjaurumo bei kitø visuomenæ ir þmogø, þmogø ir gamtà, technikà, kultûrà bei dvasià saistanèiø egzistencialø vertë ir reikðmë. Egzistencialas apibendrina ir iðreiðkia dvasinæ bûsenà, kuri yra teoriðkai reflektuota ir ávardijama temiðkai, o kartu tampa asmenybës vaizduotei atvira kitø patirtis. Kitaip tariant dar bûtø galima sakyti, jog egzistencialas atveria galimybæ bei prielaidas kitø patirèiai virsti sava, individualia patirtimi, nes suþadina prasmingos egzistencijos ilgesá, kuris virsta laukimu. Tik anaiptol nëra pamato manyti, jog teorinë egzistencialø aptartis bei loginës formos analizë maþiau reikðminga nei egzistencialais ávardyta ir savitai iðgyventa ðiø reiðkiniø tiesioginë patirtis. Jos paskirtis – garantuoti individo savivokà ir savirealizacijà, tapti visø jo veiklos ðakø pagrindine ágyvendinimo prielaida, asmens ribotumo áveika, asmens dvasiniø galiø tobulinimu. Tai jeigu yra taip, kad dvasiná skurdà ir ið jo intensyviai besidauginanèias blogybes: nuobodulá, abejingumà, nejautrumà, gobðumà, nusikalstamumà, narkomanijà ir alkoholizmà, nusivylimà teisingumu, gerumu ir kilnumu, dar bûtø galima kaip nors valdyti ir sumaþinti, tai derëtø, pirma, ðeimos rate atsigræþti á save ir kritiðkai pergalvoti vertybinius santykius aktualizuojanèià pajautø praktikà ir vertybines orientacijas; apsvarstyti, ar teiktinà pavyzdá mûsø šeimose bei institucijose mato auganèios atþalos, ar yra nusiteikimas mokytis ir tobulëti visà gyvenimà, ar nesiskiria þodþiai nuo darbø, ar sëkmingai valdantieji kontroliuojami rinkëjø. Antra, labai rimtai visø socialiniø, kultûriniø ir dvasiniø amþiaus tendencijø kontekste perþiûrëti mokymo ir ugdymo programø turiná ir moksleiviø uþimtumo programas. Treèia, palaikyti iniciatyvas tø mokytojø ir vadovø, kurie jau suprato ir siekia net esamø netobulø mokymo programø struktûroje atverti pajautai ir kûrybai praktines galimybes, kaip, tarkim, daroma <strong>Vilniaus</strong> Þemynos gimnazijoje (direktorë Rûta Krasauskienë), Ðakiø rajono Lukðiø V.Grybo vidurinëje mokykloje (direktorë Nijolë Ðapolienë) ir kitose. Ketvirta, psichologijos disciplinà vidurinio lavinimo grandyje ið tiesø realizuoti kaip privalomà. Man niekaip nesuprantama ir visiðkai argumentø stokojanti yra paþiûra, kad brandos atestatà gaunantis moksleivis privalo mokëti visus fizikos dësnius, matematikos veiksmus, informatikos,verslo bei kai kuriø technologijø pradmenis, chemijos elementus, o þmogaus dvasiná pasaulá ir jo elementus (bendruomenës ir filosofijos poþiûriu – egzistencialus), dvasiniø þmogaus galiø specifikà bei struktûrà išmanyti tarsi bûtø visai neprivalu. Tarytum galima palikti savieigai ir kai kuriø ðviesuoliø entuziazmui pajautos galiø ugdymà ir manyti, kad ði subtilioji dvasinio gyvenimo sritis savaime susitvarkys, o ásikiðimas á jà – dvasinio brutalumo poþymis. Dvasinis brutalumas klesti ten, kur þeminamas þmogaus orumas ir kur visø vertybiø virðûnëje stûkso prasiþiojæs naudos ir godulio nasrais pragmatizmas. Tada, kaip dabar beveik jau visi gerai þinome, visiðkai dësningai suveðëjo egoizmas, manipuliacijos sàmone, vertybëmis, demokratija, teisingumu. Daugelyje visuomenës gyvenimo srièiø vyksta þaidimas dvejopais standartais. Tikëtina, jog aklai paklusti laisvos rinkos stichijai ir nuobodulá sëjanèiam chaosui lygiai taip pat kvaila, kaip manyti, jog jokie racionalûs ðiø problemø aiðkinimo, sprendimo ir reguliavimo svertai negalimi. Penkta, mokslinius tyrimus orientuoti tiek á teoriniø, tiek á praktiniø, t.y. jaunimo dvasiniø reikmiø ir dvasinio gyvenimo kliuviniø nagrinëjimà. Jeigu þmonijà iðtiks kokie nors jau nepataisomi dël paèiø þmoniø veiklos tragiðki ávykiai ar kataklizmai, tai tarp svarbiausiø prieþasèiø, matyt, bus iðveðëjusi neapykanta kitoniðkumui, kai kuriø asmenø paranojiðka jo baimë, garbës troðkimas, gobðumas ir pragmatizmà adoravusi ir jam paklususi ðvietimo sistema. Áþvalgos galia arba intuityvus teoriniø svarstymø pajautos suvokimas pasireiðkia sintetiðkai apimdamas kartu bent tris prasmes. Pirmoje ávyksta pagava màstymo taisyklingumo, t.y. atitikimo formaliosios (aristotelinës) logikos dësniams. Kai prieiname iki pakankamo pagrindo dësnio, kurá ðioje logikoje suformulavo G.Leibnizas ir kurá naudojo A.Schopenhaueris, mûsø intuicija jau persikelia á metodologinæ plotmæ. Tai jau yra antroji áþvalgos prasmë, kai pajauèiame, ar vartojamos prieigos, màstymo bûdai yra adekvatûs iðkeltiems uþdaviniams spræsti, ar vartojamas metodo- 30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
loginis arsenalas ir senø bei naujai sukurtø arba perinterpretuotø naujai konceptø visuma atitinka aptariamos temos objekto apimtá bei iðkeltus uþdavinius. Á kokius klausimus autoriaus tekstas atsako ir kokias perspektyvas atveria naujø klausimø këlimui. Jeigu tai filosofinio pobûdþio tekstas, tai gauname teorinæ-filosofinæ áþvalgà, o jeigu teksto turinys skirtas kitokiai tikrovës sferos refleksijai, tai paskiro mokslo teorinæ áþvalgà. Kai svarstymai pasukami tarpdisciplinine linkme, turime tarpdisciplininës, t.y. metodologiðkai integruoto þinojimo áþvalgos prasmæ. Pagaliau treèioji, taip pat intuityviu bûdu realizuojama, aksiologinë áþvalgø prasmë, kai iðgyvename teksto turinio ir jo formaliøjø dimensijø vertæ. Tada yra pajauèiama tikrovës prezentacijos svarba bei sëkmë refleksijoje, aktualumas suvokianèiajam ir reikðmingumas visuomenei. O skaitantis pajunta, jog tekstas visais aspektais arba ið dalies teikia jam malonumà arba atvirkðèiai – yra nuobodus ir kelia nepasitenkinimà, suþadina nepritarimà ir paskatina pirmuoju atveju – suvoktas mintis plëtoti, antruoju – ieðkoti kokiø nors labiau priimtinø interpretacijø. Juk pats paþinimo pajautos procesas parodo, sëkmingai ar nesëkmingai jis vyksta ir ar teikia þmogui smagumà, vadinamàjá intelektualiná dþiaugsmà. Ði treèioji áþvalgos prasmë ásisteigia taip pat pajautos dëka. Filosofai ir atskirø mokslø tekstus raðantys pasirenka temas ið tam tikros savo ir mokslo interesø suderinimo pozicijos. Tekstai pagal paskirtá paprastai bûna dviejø variantø: vienas, skirtas grynai teorinei problematikai, profesionalams, o jeigu kalbama apie realø þmogaus egzistencijos pasaulá – tai ir eiliniams skaitytojams. (Tokie tekstai vyrauja filosofijoje.) Ir antras, populiarinantis, kai teorinio pobûdþio klausimai susipina su dvasiðkai ûgtelëjusio skaitytojo kaip þmogaus ir pilieèio interesais, kultûros kûrëjo ir vartotojo reikmëmis. Tada siekiama sudëtingus dalykus paaiðkinti lengviau suprantama forma. O tai yra daug sudëtingiau nei ið pirmo þvilgsnio gali atrodyti. Tokios literatûros leidybà uþsienio ðalyse pradëta visokeriopai skatinti, steigti premijas. Tokius tekstus kartais vadina mokslo populiarinimu, mokslo laimëjimø ágyvendinimu visuomenëje. Bendrosios kultûros prasme tai itin svarbu þmogui kaip dvasinei bûtybei. Populiariai tai nereiðkia supaprastintai iki primityvumo. Dabar, kada knygynø lentynos uþverstos vadinamàja ezoterine, daþnai tiesiog labai abejotinos vertës literatûra, skelbti moksliniø tyrinëjimø bei filosofiniø interpretacijø rezultatus daugumai skaitytojø prieinama forma darosi neatidëliotina bûtinybë. Bet mokslininkai pasidarë tokiu darbu visiðkai nesuinteresuoti, nes jø veiklos vertinimo sistema prarado tikràjà mokslininko atsakomybës dimensijà. Absurdiðkà padëtá ðioje srityje labai argumentuotai iðanalizavo dr. Andrius Konickis straipsnyje Mokslinës spaudos paradoksai (Konickis, 2006, 165–180). Jis pagrástai klausia – ar visada ámanoma atskirti tikràjá, grynàjá mokslà nuo jo populiarinimo Ðitie mano samprotavimai, galbût ne visai tinkamoje vietoje skelbiami, atsirado èia dël to, kad stokojame mûsø dvasinio gyvenimo procesø gilesnës analizës ir jau atliktø tyrimø deramo skelbimo kultûrinei bendruomenei bei atsiþvelgimo á juos, taip pat konotacijø su mûsø valstybës politika mokslo srityje apmàstymo. Taigi minëtosios trys áþvalgø prasmës parodo tikràjà intuityvaus suvokimo vertæ. Vienas ið to vertingumo aspektø yra tas, kad jis iðryðkina pajautos, kaip prasmiø steigties bûdo universalumà, kuris persmelkia ne tik teorinio màstymo sritá, bet visà þmogaus dvasinio gyvenimo problematikà. Tik ðis suvokimo bûdas atskleidþia, kodël visiems atsibodæ abstraktûs kalbëjimai apie vertybes jau seniai virto nuobodþiais plepalais, kurie nepasiekia ir negali pasiekti subtilaus dvasinio pasaulio. Priešingai, tokia vertybiø diegimo forma atgraso nuo jø arba pastûmëja ieðkoti naujø, kurios esà turi pakeisti pasenusias. O ið tiesø ar paseno tokios vertybës, kaip gyvybë, sveikata, kilnumas, tiesa, padorumas, meilë, atjauta, orumas, atlaidumas, iðsilavinimas, mokslas, menas Ar jos gali pasenti Ar gali pasenti màstymo, pajautos, valios, ásivaizdavimo ir kitø þmogaus dvasiniø galiø iðugdymo reikðmë, pati þmogaus orientacija á dvasines vertybes A.Schopenhauerio filosofinës intencijos, pajautomis prisodrintas màstymas skatino ir ugdë nepasitenkinimà murkdymusi nuo realaus gyvenimo nutolusiose abstrakcijose, kvietë atsigræþti á antikos tradicijà – kad filosofavimas siektø apmàstyti þmogaus veiklà ir jos bûdus, ypaè dvasinæ patirtá. Taip pat þmogaus santykius su gamta ir visuomene, su jos ir sava patirtimi, kuri iðryðkëja gyvenimo tëkmëje ir þmogaus poelgiø, t.y. doros srityje. Ir gal pats svarbiausias dalykas – tai A.Schopenhauerio áþvalgø plëtra link minties, kad racionalizmas bei intuityvizmas tëra tik dvi vieningo þmogaus pasaulio suvokimo bei supratimo pusës, ir kai jie atsiejami vienas nuo kito kraštutinumais, tai veda màstymà á klystkelius, deformuoja bendrà tikrovës patyrimà ir to patyrimo supratimà, t.y. duoda iðkreiptà paèios tikrovës vaizdà. Daug sudëtingesnis yra klausimas apie egzistencialø bûtá, jø kilmæ ir paskirtá tiek individo, tiek bendruomenës gyvenime. Juos mes nesunkiai suvokiame kaip tam tikrà dvasinës veiklos loginës – verbalinës formos refleksijà. Bet egzistencialo esmës bei turinio pagavai neuþtenka teorinës nuostatos, grynai paþintinës veiklos. Egzistencialuose fiksuojamà dvasinæ patirtá galime pasiekti tik patys jai atsiverdami, bent ið dalies ájungdami nuojautà arba jau turimà savàjà, tarkim, nuobodulio, kanèios, meilës, draugystës, pagarbos ar kitais egzistencialais ávardijamà patirtá. Skriaudà, kanèià, nusivylimà iðgyvenantá þmogø geriausiai supranta ir geba atjausti tas, kuris visa tai patyrë savo iðgyvenimais, o ne vien tik teoriðkai suþinojo apie tokiø egzistencialø kaip bûsenø ir kaip dvasiniø galiø, o kartu ir veiklos paskatø reikðmæ. Egzistencialo fenomenai ið dalies bûna a priori tik individo atþvilgiu, o visuomenei reiðkia jos paèios patirtá, be kurios klausimas apie jø esatá netenka prasmës. Platoniðkoji arba dekartiðkoji ágimtø idëjø koncepcijos perkëla suteikiant egzistencialams savarankiðkà bûtá arba pirmapradiðkumo padëtá – bûtø neteisinga ir në kiek ne maþiau absurdiðka uþ tà, kai G.Hegelis sàvokà pavertë pirmaprade visa ko pradþia – absoliuèia idëja. Per loginæ formà sujungdamas kitø bendràjà patirtá su savàja, subjektas pajauèia emociná atsakà ir jame besirandanèià prasmæ. Tai ir yra vertybës individualaus áasmeninimo kelias, á kurá turi ateiti þmogus. Niekas kitas uþ já to nepadarys. Bet visuomenë, disponuojanti institucijomis, medþiaginiais ir dvasiniais ištekliais, turi privalomybæ individui padëti, nors laisvosios rinkos tendencijos tam yra gana sunkiai áveikiami kliuviniai. Taèiau ir verslo pasaulyje, ir politikoje vis daugiau atsiranda þmoniø, kuriems nuðvinta dvasiniø vertybiø ðviesa. Èia, toje ðviesoje, jiems atsiveria laisvë, pasirinkimas, pareiga ir atsakomybës pajautos uþ savo ir kitø likimà pradþia. Vien teoriniø svarstymø ir teorinës informacijos vaidmuo sprendþiant dvasingumo problemas yra labai ribotas savo vienaðaliðka nuostata. Ðtai dël ko dvasingumo ugdymui bûna labai svarbûs gyvenimo pavyzdþiai, derinantys savo gyvenime pajautos ir proto galias, o ypaè menas, turiu galvoje tikro, didþiojo meno kûrinius, kuriuose nëra moralizavimo ir já neiðvengiamai lydinèio nuobodulio. Meno kûriniuose, visose estetinës veiklos srityse sukaupta pajautø bei iðgyvenimø patirtis yra niekuo, jokia kita veiklos ðaka, jokiu kitu kultûros sandu nepakeièiamas þmonijos lobis. Todël reikia iðmokti juo naudotis, suprasti jo specifikà bei iðskirtiná vaidmená ir vietà ugdant asmenybës dvasines galias. Akivaizdu, jog trûksta ne apskritai iðsilavinimo, o deramo iðsilavinimo ir þiniø, kaip já ásigyti. Bet ar yra viduriniø mokyklø programose numatyta disciplina, kuri padëtø ugdyti dvasingumà, teiktø þinias apie þmogaus dvasinio pasaulio struktû- Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 31
Page 1 and 2: 2007 6 Nuostabà kelianti Naujoji Z
Page 3 and 4: N.Burbulis R.Gruþauskas Virginijos
Page 5 and 6: Tussocko þole apaugæ kalnai Otago
Page 7 and 8: Specialiai MG ið Turino 2007 m. Tu
Page 9 and 10: Vaizdas, kuris gaunamas atliekant M
Page 11 and 12: Senieji lekëtiðkiai - kraðto ðv
Page 13 and 14: dant pramonæ, prekybà ir amatus,
Page 15 and 16: visà savo gëlà ir ilgesá, visà
Page 17 and 18: Adomas Brakas acijos Marija Brakien
Page 19 and 20: Erikos STRAIGYTËS nuotr. Uþdegti
Page 21 and 22: tyviniø medþiø ir krûmø apsupt
Page 23 and 24: parke augantis medis, krûmas, kita
Page 25 and 26: a) b) 2 pav. 3 pav. pat metu vyko k
Page 27 and 28: inëtas jo gimtinëje A.Èyras - ha
Page 29: Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo
Page 33 and 34: darbui dar porà þmoniø. Visi jie
Page 35 and 36: statë, kad homoseksualumas yra lig
Page 37 and 38: paèiuose pietvakariuose á vanden
Page 39 and 40: ProfesoriuiVytui Antanui TAMOÐIÛN
Page 41 and 42: alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla
Page 43 and 44: RETRO Pastarøjø deðimtmeèiø ,,

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?