Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 96suprojektuotas atlaikyti grėsmes, jam iškylančias galimų avarijų ar incidentų metu, irjeigu ankstesni/vidiniai barjerai buvo pažeisti. Barjerų sistemą sudaro:· keraminės kuro tabletės;· šilumą išskiriančių elementų apvalkalai;· sandari plieninė reaktoriaus sistema;· sandarus vidinis apsauginis kiautas;· tvirtas išorinis apsauginis kiautas.Sunkios avarijos atveju svarbiausias barjeras, neleidžiantis radioaktyviosiomsmedžiagomis pasklisti į aplinką, yra dvigubas apsauginis kiautas. Jį sudaro slėgiuiatsparus, sandarus vidinis apsauginis kiautas, sukonstruotas arba iš specialaus plieno,betono, arba iš abiejų derinio. Išorinis apsauginis kiautas paprastai statomas išgelžbetonio. Išorinis apsauginis kiautas supa vidinį apsauginį kiautą taip, kad bet koksdujų pratekėjimas iš vidinio apsauginio kiauto galėtų būti surinktas ir išfiltruotas dujiniųišmetimų sumažinimui. Išorinis apsauginis kiautas taip pat veikia kaip spinduliuotėsslopinimo ekranas, užtikrinantis, kad išorėje išliktų žemi spinduliuotės lygiai, net jeiguišorinio apsauginio kiauto viduje sandarumas būtų pažeistas. Svarbiausia išorinioapsauginio kiauto funkcija yra apsaugoti reaktorių nuo išorinių pavojų. Planuojama, kadvisos naujosios atominės elektrinės pilnai pajėgs atlaikyti lėktuvo kritimo ar kitųteroristų keliamų grėsmių poveikį reaktoriaus pastato struktūrų vientisumui. Naujosatominės elektrinės taip pat projektuojamos atlaikyti įvairios tolerancijos išoriniųgamtinių reiškinių poveikį, tarp jų meteorologinius ir seisminius pavojus. Numatoma,kad konstrukcijos ir kruopštaus aikštelės parinkimo dėka naujajai atominei elektrineiženkli grėsmė dėl šių reiškinių nebus keliama.Naujosiose atominėse elektrinėse apsauginis kiautas yra suprojektuotas atlaikytiblogiausiuosius scenarijus; šios sunkios avarijos apima aktyviosios zonos išsilydimą,kur išsilydžiusi reaktoriaus aktyviosios zonos medžiaga ir dauguma dujiniųradioaktyviųjų medžiagų sulaikoma apsauginio kiauto viduje, todėl pavojai darbuotojųbei aplink gyvenančių gyventojų sveikatai yra nedideli.Reaktoriaus saugos sistemų vystymasAtominės elektrinės kuriamos jau daugiau kaip 50 metų, ir jos pastoviai daugeliuatžvilgių yra plėtojamos, siekiant pagerinti jų saugą ir eksploatacinį patikimumą. Šiossaugą užtikrinančios priemonės buvo sukurtos reaktorių konstrukcijos raidos metu.Pirmosios ir antrosios kartos reaktorių (I ir II kartos) konstrukcijose apsaugai nuojėgainės veiklos sutrikimų ir sistemų gedimų buvo naudojama daug „aktyviųjų“ saugossistemų. Šių sistemų eksploatacijai reikėjo elektros arba hidraulinės energijos, jossąlygojo didelį vėlesnių, praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio jėgainių (t.y., tų,kuriuos dabar yra komerciškai eksploatuojamos) konstrukcijų sudėtingumą.Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje sukurtiIII kartos reaktoriai pasižymi didesniais patobulinimais saugos srityje dėka sudėtingųsistemų supaprastinimo bei pasyviųjų saugos sistemų įdiegimo. Pasyviosios saugossistemos priklauso nuo gamtos reiškinių, t.y. gravitacijos (sunkio) jėgos, konvekcijos irgaravimo; kad jos veiktų, joms nereikia operatoriaus ar elektroninės sistemosdalyvavimo (kaip tai yra aktyviųjų sistemų atveju). Pasyviosios sistemos naudojamosdaugelyje III ir aukštesnės kartos reaktoriuose, jų naudojimas buvo pradėtasWestinghouse AP600 konstrukcijoje, sukurtoje 1985 m. Westinghouse siekė ženkliaisupaprastinti saugos sistemas, veikiančias įprastiniuose PWR, pakeičiant aktyviuosiuskomponentus (sklendes, variklius ir t.t.) pasyviosiomis sistemomis. Kitos kartos, III+