Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 60gali būti geras sprendimas antrinei pagalbinei aušinimo sistemai ir gali būti naudojamastik šilčiausiais vasaros mėnesiais.Sauso aušinimo sistemos, kaip pirminė aušinimo sistema, nėra reguliariai naudojamosdidelėse (> 1000 MW) elektrinėse, kadangi joms reikia santykinai didelio ploto (10kartų didesnio, negu drėgno aušinimo bokštams), kas pastebimai sumažina jųefektyvumą. Elektros sunaudojimas taip pat didesnis, negu aušinant tiesiogiai, nes orocirkuliacijai naudojami ventiliatoriai. Be to, sauso aušinimo bokšto sistemos vienos galinepajėgti dirbti reikiamu pajėgumu prie aukštų aplinkos oro temperatūrų. Drėgnųaušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos sunaudoja labai nedaug vandens, todėlbeveik nėra vandens nuostolių dėl išgaravimo. Kadangi jas eksploatuojant nesusidarojokio terminio nuotėkio, jos nedaro jokios šiluminės įtakos aplinkinei vandens sistemai.Tais atvejais, kada tam tikrais laiko periodais vanduo gali būti limituojančiu faktoriumi,tinka apjungti sauso ir drėgno aušinimo metodus. Yra galimybė naudoti atskirus drėgnoir sauso aušinimo bokštus arba sujungti drėgno ir sauso aušinimo sekcijas vienamebokšte (hibridiniame). Tokia aušinimo sistema gali būti eksploatuojama atsižvelgiant įvyraujančias sąlygas. Kada yra pakankamas vandens kiekis, sausas aušinimas, kurisreikalauja didesnių elektros sąnaudų, gali būti išjungtas ir tada šilumos šalinimas vyksdrėgno aušinimo principu. Ribotų vandens išteklių periodu šiluma arba, priklausomainuo konstrukcijos, tam tikras jos kiekis būtų šalinamas sausų bokštų pagalba.Skirtingų aušinimo sistemų palyginimui keletas svarbiausių parametrų 1700 MWjėgainei pateikti 4.2-2 lentelėje. 1700 MW dydžio bendroji galia pasirinkta jėgainei,naudojančiai tiesioginio aušinimo sistemą. Bendroji galia kitokioms aušinimosistemoms paskaičiuota atsižvelgiant į našumo nuostolius dėl didesnio slėgiokondensatoriaus. Reali galia gaunama išskaičiuojant vidines aušinimo sistemų išlaidas(siurbliai, ventiliatoriai ir pan.).4.2-2 lent. Skirtingų aušinimo sistemų palyginimas.Parametras TA 1 DAK (nc) 2 DAK (pc) 3 OAK 4 Hibr. 5Elektros galia (bendroji, MW) 1 700 1680 1680 1642 1680Elektros galia (grynoji, MW) 1678 1663 1646 1614 1644Kondensatoriaus slėgis (ba) 0,032 0,04 0,04 0,062 0,04Aušinimo vandens debitas (m3/s) 80 70 70 0 70Išgaravimas (m3/s) 0, 75 0,75 0,75 0 0,73Išleidimas į ežerą (m3/s) 80 0,25 0,25 0 0,24Reikalingas plotas (m2) na* 23 000 15 000 33 000 22 0001 TA – Tiesioginio aušinimo sistema2 DAK (nc) – Drėgno aušinimo bokštas; natūralios cirkuliacijos3 DAK (pc) – Drėgno aušinimo bokštas; priverstinės cirkuliacijos4 SAS (OAK) – Sauso aušinimo sistemos; oru aušinamas kondensatorius5 Hibr. – Hibridinis bokštas* neaktualuPateikti dydžiai aiškiai parodo, kad tiesioginio aušinimo sistema yra geriausiaspasirinkimas, kada kriterijus yra elektros gamyba. Tiesioginio aušinimo sistemossunaudoja mažiau vandens lyginant su drėgno aušinimo bokštais. Drėgnas aušinimasyra akivaizdžiai daugiausiai elektros ir ploto sąnaudų reikalaujanti sistema. Drėgnoaušinimo bokštai sunaudoja daugiau energijos negu tiesioginio aušinimo sistemos, betvis tiek žymiai našesni negu sauso aušinimo sistemos. Apskaičiuoti dydžiai hibridiniambokštui stipriai priklausomi nuo konstrukcijos ir nuo šilumos kiekio išskiriamo iš