Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

More documents

Recommendations

Info

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 164ežerėlyje, į kurį įteka šios nuotekos (po valymo) bei Drūkšių ežero monitoringo stotyse(7.1-24 pav.). Atsižvelgiant į metodus, naudojamus atliekant ekotoksikologiniustyrimus, kaip kontrolinė terpė buvo naudotas distiliuotas arba artezinis vanduo.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo irgenotoksiškumo tyrimai atlikti pasaulyje plačiai naudojamais (EPA, 1996a,b; OECD,2003; Minouflet ir kt., 2005) biologiniais testais: daugiašaknės maurės (Spirodelapolyrrhiza (L) Schleid.) ir sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) (Magone, 1989;Montvydiene, Marciulioniene, 2004); tradeskantės klono 02 (Tradescantia) (Osipova,Ševčenko, 1984; Marčiulionienė ir kt., 2004) bei vaivorykštinio upėtakio(Oncorhynchus mykiss Walbaum.) (ISO, 1994; ISO, 1999; Vosyliene ir kt., 2005).Vandens bei dugno nuosėdų toksinio poveikio daugiašaknei maurei ir pipirnei laipsnisbuvo vertinamas pagal W. Wang (1992), o genotoksiškumo laipsnis tradeskantei – pagalD. Marčiulionienės ir kt. (1996) pasiūlytas metodikas.Tyrimų rezultatai1988–2000 ir 2007 m. tirtų IAE nuotekų poveikis augalams – testorganizmams,įvertinus jį pagal toksiškumo ir genotoksiškumo skales, mažai skyrėsi. Nustatyta, kaddaugeliu atvejų šios nuotekos daugiašaknei maurei ir pipirnei sukėlė silpną toksinįpoveikį arba buvo netoksiškos, tradeskantei jos buvo vidutiniškai arba stipriaigenotoksiškos. Drūkšių ežero vanduo daugiašaknei maurei dažniausiai buvonetoksiškas, pipirnei – silpnai toksiškas arba netoksiškas, o tradeskantei – 6-osios ir 7-osios ežero stočių vanduo buvo vidutiniškai, o 1-osios stoties – silpnai arba vidutiniškaigenotoksiškas. 1988–2000 ir 2007 m. iš tiesiogiai į Drūkšių ežerą patenkančių IAEnuotekų labiausiai toksiškos tirtiems augalams buvo PLK kanalo nuotekos. Visaginomiesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos (po valymo) ir jų trasoje į Drūkšiųežerą esančių Skripkų ežero ir Vosyliškių upelio vandenys tirtiems augalams buvotoksiškesni negu IAE nuotekos. Visos tirtos nuotekos sukėlė įvairius (nespecifinius)daugiašaknės maurės kultūros morfologinius pokyčius.1989–1996 m. dr. N. Kazlauskienės atlikti tyrimai (Ataskaita, 2007) rodo, kad, kaip iraugalams, vaivorykštinio upėtakio ikrams ir lervoms labiausiai toksiškos buvo PLKnuotekos. PLK ir ŪBK nuotekų patekimo į Drūkšių ežerą zonų vanduo (6-oji ir 7-ojimonitoringo stotys) pasižymėjo nedideliu toksiškumu, o labiausiai nuo IAE objektųnutolusios 1-osios stoties vanduo buvo netoksiškas. 2007 m. gautus rezultatus palyginussu ankstesnių Ignalinos AE nuotekų ir Drūkšių ežero vandens poveikio vaivorykštinioupėtakio jauniklių mirtingumui tyrimais nustatyta, kad 7-osios ir 6-osios Drūkšių ežeromonitoringo stočių vandens toksiškumas padidėjo. Tačiau IAE nuotekų ir 1-osiosDrūkšių ežero monitoringo stočių vandens poveikis vaivorykštinio upėtakio jaunikliųmirtingumui ir vidutinei kūno masei bei santykiniam kūno masės padidėjimui nepakito.1989–1996 m. visų tirtų Ignalinos AE kanalų nuotekose buvo stebimas upėtakioembrionų ir išsiritusių lervų fiziologinės būklės pablogėjimas.Nustatyta, kad 1996–2000 ir 2007 m. IAE nuotekų kanalų ir Visagino miesto ir IAEūkinės-buitinės kanalizacijos kanalų dugno nuosėdų toksinis poveikis pipirnei svyravonuo stipriai iki silpnai toksiško arba netoksiško. Šių dugno nuosėdų genotoksinispoveikis tradeskantei svyravo nuo vidutiniško arba stipriai genotoksiško (7.1-28 pav).Visų tirtų Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje sukėlė didesnį nei 1 % somatinių mutacijų kiekį, o yra manoma (Ševčenko,Pomeranceva, 1985), kad 1 % somatinių mutacijų atsiradusių tradeskantės kuokeliųplaukelių (KP) sistemoje liudija apie genetinius pakitimus, kurie sąlygoja jautrių augalųrūšių išnykimą.
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1657.1-28 pav. Ignalinos AE PLK kanalo ir Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinėskanalizacijos nuotekų kanalo bei Drūkšių ežero dugno nuosėdų poveikistradeskantei 1988–2000 metais.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vanduo bei dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje dažniausiai sukeldavo bespalves bei morfologines, ir tik retais atvejais (ir tikiki 1993 m.) – rožines mutacijas, kurios, kaip manoma (Sparrow ir kt., 1972; Ichikawa,1992; Marčiulionienė ir kt., 1996), dažniausiai atsiranda dėl jonizuojančiosspinduliuotės poveikio. Todėl galima teigti, kad IAE kanalų ir Drūkšių ežero vandens irdugno nuosėdų genotoksiškumą daugiau sąlygojo ne radioaktyvių, o suminis įvairiųtoksinių medžiagų poveikis.Ilgamečiai tyrimai rodo, kad labiausiai toksiškas Drūkšių ežero vanduo ir dugnonuosėdos buvo 1993–1998 m. Didžiausia radioaktyvi ir cheminė tarša Drūkšių ežerebuvo nustatyta 1988–1993 m. laikotarpiu, o ryškiausi genetiniai pakitimai biologiniuosetestuose buvo užfiksuoti 1993 m.7.1.1.8 Drūkšių ežero vandens temperatūros monitoringasGaliojantys Drūkšių ežero vandens leistino pašildymo normatyvai ir temperatūroskontrolės metodika (LAND 7-95/M-02) buvo parengti Drūkšių ežero ekosistemos būklės– trofinio režimo, vandens kokybės, biocenozių struktūros – apsaugai nuo tolesniųsukcesinių pokyčių. Remiantis šiais teisiniais aktais Drūkšių ežero naudojimui nustatytisekantys apribojimai:· Vandens paviršiaus temperatūra turi neviršyti 28 o C ne mažesnėje kaip 80 %akvatorijos dalyje;· Vandens ėmimo elektrinei kanalo tėkmėje 10 cm gylyje temperatūra turi būtižemesnė kaip 24,5 o C;· Ignalinos atominės elektrinės 2 energetikos blokų eksploatavimas vėsiuoju metųlaikotarpiu (spalio 1 d. – balandžio 30 d.) neribojamas.Temperatūros kontrolės metodikoje yra pateikti sekantys reikalavimai:
Page 1:
KonsorciumasPöyry Energy OyLietuvo
Page 6 and 7:
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
1.4 Veiklos etapai ir trukmėGalima
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
5.2-1 lent. Reaktorių tipų altern
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
5.4.4 Branduolinio kuro gamybaKonso
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
TechnologinisprocesasElektrinėseks
Page 115 and 116:
Technologinisprocesaseksploatavimas
Page 117 and 118: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 123 and 124: 6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kur
Page 129 and 130: 6.3.4.3 Pagrindinių veiksnių apib
Page 167: MonitoringostotysRūšis137 CsNuote
Page 177 and 178: 7.1.2.2 NuotekosKonsorciumas Pöyry
Page 183 and 184: 7.1-28 lent. Planuojamas išleisti
Page 193 and 194: Aušinimo vandens paėmimo ir išle
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Radiologinio poveikio sumažinimo p
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
7.5-5 pav. Kvartero geologinio žem
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269:
show all

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...