Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 164ežerėlyje, į kurį įteka šios nuotekos (po valymo) bei Drūkšių ežero monitoringo stotyse(7.1-24 pav.). Atsižvelgiant į metodus, naudojamus atliekant ekotoksikologiniustyrimus, kaip kontrolinė terpė buvo naudotas distiliuotas arba artezinis vanduo.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo irgenotoksiškumo tyrimai atlikti pasaulyje plačiai naudojamais (EPA, 1996a,b; OECD,2003; Minouflet ir kt., 2005) biologiniais testais: daugiašaknės maurės (Spirodelapolyrrhiza (L) Schleid.) ir sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) (Magone, 1989;Montvydiene, Marciulioniene, 2004); tradeskantės klono 02 (Tradescantia) (Osipova,Ševčenko, 1984; Marčiulionienė ir kt., 2004) bei vaivorykštinio upėtakio(Oncorhynchus mykiss Walbaum.) (ISO, 1994; ISO, 1999; Vosyliene ir kt., 2005).Vandens bei dugno nuosėdų toksinio poveikio daugiašaknei maurei ir pipirnei laipsnisbuvo vertinamas pagal W. Wang (1992), o genotoksiškumo laipsnis tradeskantei – pagalD. Marčiulionienės ir kt. (1996) pasiūlytas metodikas.Tyrimų rezultatai1988–2000 ir 2007 m. tirtų IAE nuotekų poveikis augalams – testorganizmams,įvertinus jį pagal toksiškumo ir genotoksiškumo skales, mažai skyrėsi. Nustatyta, kaddaugeliu atvejų šios nuotekos daugiašaknei maurei ir pipirnei sukėlė silpną toksinįpoveikį arba buvo netoksiškos, tradeskantei jos buvo vidutiniškai arba stipriaigenotoksiškos. Drūkšių ežero vanduo daugiašaknei maurei dažniausiai buvonetoksiškas, pipirnei – silpnai toksiškas arba netoksiškas, o tradeskantei – 6-osios ir 7-osios ežero stočių vanduo buvo vidutiniškai, o 1-osios stoties – silpnai arba vidutiniškaigenotoksiškas. 1988–2000 ir 2007 m. iš tiesiogiai į Drūkšių ežerą patenkančių IAEnuotekų labiausiai toksiškos tirtiems augalams buvo PLK kanalo nuotekos. Visaginomiesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos (po valymo) ir jų trasoje į Drūkšiųežerą esančių Skripkų ežero ir Vosyliškių upelio vandenys tirtiems augalams buvotoksiškesni negu IAE nuotekos. Visos tirtos nuotekos sukėlė įvairius (nespecifinius)daugiašaknės maurės kultūros morfologinius pokyčius.1989–1996 m. dr. N. Kazlauskienės atlikti tyrimai (Ataskaita, 2007) rodo, kad, kaip iraugalams, vaivorykštinio upėtakio ikrams ir lervoms labiausiai toksiškos buvo PLKnuotekos. PLK ir ŪBK nuotekų patekimo į Drūkšių ežerą zonų vanduo (6-oji ir 7-ojimonitoringo stotys) pasižymėjo nedideliu toksiškumu, o labiausiai nuo IAE objektųnutolusios 1-osios stoties vanduo buvo netoksiškas. 2007 m. gautus rezultatus palyginussu ankstesnių Ignalinos AE nuotekų ir Drūkšių ežero vandens poveikio vaivorykštinioupėtakio jauniklių mirtingumui tyrimais nustatyta, kad 7-osios ir 6-osios Drūkšių ežeromonitoringo stočių vandens toksiškumas padidėjo. Tačiau IAE nuotekų ir 1-osiosDrūkšių ežero monitoringo stočių vandens poveikis vaivorykštinio upėtakio jaunikliųmirtingumui ir vidutinei kūno masei bei santykiniam kūno masės padidėjimui nepakito.1989–1996 m. visų tirtų Ignalinos AE kanalų nuotekose buvo stebimas upėtakioembrionų ir išsiritusių lervų fiziologinės būklės pablogėjimas.Nustatyta, kad 1996–2000 ir 2007 m. IAE nuotekų kanalų ir Visagino miesto ir IAEūkinės-buitinės kanalizacijos kanalų dugno nuosėdų toksinis poveikis pipirnei svyravonuo stipriai iki silpnai toksiško arba netoksiško. Šių dugno nuosėdų genotoksinispoveikis tradeskantei svyravo nuo vidutiniško arba stipriai genotoksiško (7.1-28 pav).Visų tirtų Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje sukėlė didesnį nei 1 % somatinių mutacijų kiekį, o yra manoma (Ševčenko,Pomeranceva, 1985), kad 1 % somatinių mutacijų atsiradusių tradeskantės kuokeliųplaukelių (KP) sistemoje liudija apie genetinius pakitimus, kurie sąlygoja jautrių augalųrūšių išnykimą.