Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

7.5.1.2 Regiono kvartero nuogulos ir geomorfologijaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 244Arealas piečiau Drūkšių ežero yra Baltijos aukštumų distalinėje dalyje, atsitraukiančioNemuno amžiaus ledyno suformuotame kraštinių darinių ruože, Gaidėsglaciodepresijoje, esančioje į pietus nuo Drūkšių ežero (Marcinkevičius ir kt., 1995).Didžiąją glaciodepresijos dalį užima moreninių kalvų, volų ir į volus panašių formųlaukai ir masyvai. Kalvos – vidutinės ir smulkios, jų viršūnės plokščios, o šlaitainuožulnūs. Vyrauja 155–165 m absoliutinio aukščio kalvos, o į šiaurės rytus nuoDrūkšių ežero jų aukštis siekia ir 170–172 m. Būdingos fliuvioglacialinės irlimnoglacialinės kalvos, volai, limno- ir fliuviokeimai, ozai ir į ozus panašūs volai.Pažemėjimai tarp kalvų, esantys 141–145 m absoliutiniame aukštyje, dažnai užpelkėję. Įpietus nuo Ignalinos AE, Gaidės glaciodepresijoje, išsiskiria Čebarakų masyvas, kuriopaviršius padengtas plona zandrinio smėlio danga. Jo paviršius plokščias, vietomissmulkiai kalvotas, su termokarstinėmis įdaubomis. Daugelyje vietų iš po zandriniosmėlio kyšo vidutinės ir smulkios moreninės kalvos. Ignalinos AE apylinkėse vyraujasmulkiai kalvotas moreninis reljefas.Kvartero nuogulos slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais išraižyto, pokvarterinio paviršiaus(7.5-3 pav.). Jų storis regione kinta nuo 62 iki 260 m. Kvartero storymę sudaroviduriniojo ir viršutiniojo pleistoceno bei holoceno nuogulos. Nustatytos viduriniojopleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žemaitijos, Medininkų ledynų bei viršutiniojopleistoceno Viršutiniojo Nemuno Grūdos ir Baltijos stadijų ledynų ir jų tirpsmovandenų paliktos nuogulos. Kvartero nuogulų storymėje aplink Drūkšių ežerą vyraujaglacialinės nuogulos (morena) – moreninis priemolis bei priesmėlis, čia slūgsančiosvietomis iki 60–80 m gylio be smėlingų tarpmoreninių sluoksnių (7.5-4 pav.). Betdažniausiai storymėje moreninis priesmėlis arba priemolis sluoksniuojasi su įvairausgrūdėtumo smėlių, aleuritų arba molių sluoksniais (7.5-6 pav.). Vyraujantistarpmoreninių nuogulų storis yra nuo 10–15 iki 25–35 m (molio sluoksnių storis – nuo0,5–1 iki 50–70 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).Regiono paviršius sudarytas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno bei jotirpsmo vandenų paliktų nuogulų. Vyrauja kraštiniai glacialiniai dariniai (morena),sudarantys didžiąją įvairiai kalvotą regiono paviršiaus dalį. Pavienės kalvos bei jųmasyvai supilti iš įvairaus grūdėtumo smėlių: tai ozų, keimų ir kitokios tirpusio ledoplyšius užpildžiusios nuogulos. Tarp Drūkšių ir Švento ežerų duburių suklotossmėlingos ledyno tirpsmo vandenų srautų nuogulos, kurių storis vietomis siekia net 40–50 m. Kai kurių kalvų viršūnės arba paviršiaus pažemėjimai apkloti nestoru (2–4 mstorio) molio sluoksniu.Holoceno (poledynmečio laikotarpio) nuogulos – tai aliuvinės, ežerinės nuosėdos,deliuvis (šlaitų nuogulos) ir pelkių nuogulos (durpės). Jos išplitę visos teritorijospaviršiuje.