Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 145Maurabragūnų (Charophyta) rūšys visiškai išnyko iš povandeninės augalijos ežerodalyje, labiausiai paveiktoje pašildyto vandens ir nuotekų (4, 6 stotys), išliko tikeutrofikacijai tolerantiškos rūšys (Ceratophyllum demersum, Myriophyllum spicatum).Maurabragių, ypač anksčiau vyravusių rūšių (Chara rudis, Chara filiformis) nykimaspastebėtas viso ežero povandeninėje augalijoje.Povandeninės augalijos išplitimo riba sumažėjo nuo 7–9 m iki 5–6 m. Povandeninėsaugalijos, ypač maurabraginių dumblių, nykimui giliausiose augimvietėse didelės įtakosturėjo masiškas siūlinių dumblių vystymasis pailgėjusio vegetacijos laikotarpiosąlygomis ir vandens skaidrumo sumažėjimas. Helofitais (Phragmites australis,Schoenoplectus lacustris) apaugusių plotų žymiai padidėjo viso ežero seklumose iki 2 mgylio.Pastebėti augalijos pokyčiai, visų pirma mautrabragūnų (Chaophyta) visiškas išnykimasir intensyviausio poveikio zonose, o taip pat jų užimamų plotų ir gausumo sumažėjimasvisame ežere yra akivaizdus vandens telkinio – Atominės elektrinės aušintuvo –trofiškumo lygio didėjimo požymis (Blindow, 1992). Vandens drumstumo svyravimai iržaliadumblių suvešėjimas, buvo viena iš svarbiausių povandeninės augalijos išplitimogylio sumažėjimo priežasčių. Tuo pat metu vykstantis pakrantės helofitų suvešėjimaspakrantės seklumose, taip pat yra akivaizdus antropogeninės eutrofikacijos požymis.Drūkšių ežero bentofauna ir kiti bestuburiai gyvūnaiDrūkšių ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinės būklės tyrimai buvoatlikti 1976–1983 metais. Makrozoobentoso bendrijose rasta 143 rūšys, iš jų Spongia –1, Coelenterata – 3, Turbellaria – 2, Nematomorpha – 1, Oligochaeta – 37, Hirudinea –7, Mollusca – 39, Crustacea – 10, Insecta – 43 (Grigelis, 1986). Skaičiumi ir biomasedominavo chironomidai ir oligochetai, o litoralėje ir sublitoralėje – taip pat moliuskai,ypač Dreissena polymorpha, kuri masiškai paplito ežere bazinių tyrimų laikotarpiu priešIAE paleidimą. Litoralėje ir sublitoralėje vyravo Stictochironomus psammophilus,Psammoryctides barbatus, Lumbriculus variegatus, Bithynia tentaculatae, Leptoceruscinerans, profundalėje – Chironomus anthrecinus, P. hommoniensis, Chaoborusflavicans, Mysis oculata relicta, Pallasea quadrispinosa. Taip pat buvo aptikti šaltįmėgstantieji stenotermai – Ch. ahthracinus, S. longiventrus, P. amnicum bei ledynmečioreliktai M. o. relicta, P. quadrispinosa.1984–1986 m. laikotarpiu (pradėjus dirbti IAE), bentofaunos bendrijose sumažėjovėžiagyvių ir unionidų kiekis, nors pagerėjo sąlygos oligochetams ežere (Григялис,1993). Profundalėje sumažėjo arba iš viso išnyko kai kurių stenoterminių kriofilinių iroksifilinių vėžiagyvių rūšys – ledynmečio laikotarpio reliktai.Litoralės cenozės pokyčiai buvo sąlygojami euriterminių moliuskų – Dreissenapolymorpha (dreisenų), patekusių į ežerą IAE statybos laikotarpiu, intensyvausvystymosi. 1981 m. jos buvo keletą egzempliorių, 1982 m. vyravo jaunikliai, kuriųmasiškas vystymasis prasidėjo 1983–1984 m., ypač maurabraginių dumblių (Chara)pievose ir nendrynuose (Phragmites). 1985 m. dreisenos biomasė sudarė 1300 t(Grigelis, 1993). Didžiausia (5600 t) jos biomasė buvo nustatyta 1989 m.Zoobentoso biomasė, neskaitant Dreissena polymorpha, ežere liko pirminio lygio.Reikšmingi zoobentoso biomasės sumažėjimo procesai, vykę dėl dugno erozijos,suspenduotų dalelių ir sąnašų pernešimo cirkuliacinių srovių, Drūkšių ežere iki 1989 m.nebuvo pastebėti.Drūkšių ežero žuvų bendrijaBazinėje būklėje Drūkšių ežeras pagal savo žuvų bendrijos sudėtį buvo tipiškasmezotrofinis ežeras, t.y. buvo priskiriamas vienai iš ankstyvųjų Lietuvos ežerų