Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

More documents

Recommendations

Info

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 234Yra keli tinkami techniniai sprendimai, siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą.Naujos AE statybos ir eksploatacijos metu visi potencialūs pavojingų medžiagų šaltiniai(pvz., naftos produktų konteineriai, transformatoriai ir kt.) bus talpinami į antriniusapsaugos baseinus. Požeminio vandens tarša bus ribojama nuo visų įrengimų nuvedantgruntinį nuotėkį į drenažo sistemą. Taip pat gruntinio vandens lygis aplink giliaisiekiančias statinių ir įrengimų struktūras bus nuolat pažeminamas, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo galimos taršos.Bus įrengta požeminio vandens monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringasturi būti vykdomas pagal kas 3–5 metus rengiamas požeminio vandens monitoringoprogramas. Šių programų rengimo ir vykdymo tvarka aprašyta dokumente „Ūkiosubjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.101-4578). Ši sistema turi apimti gruntinį vandeningą sluoksnį bei gali apimti pirmą nuopaviršiaus spūdinį vandeningą sluoksnį.
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2357.4 Dirvožemis7.4.1 Esama būklėPagal Lietuvos higienos normą HN 60: 2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1357)dirvožemis – viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos,veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiemsorganizmams), ir turintis potencialų derlingumą. Dėl pramoninės statybos teritorija,kurioje yra parinktos aikštelės naujos AE statybai, praeityje buvo smarkiai pakeista.Ignalinos AE trečiojo bloko statyba prasidėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.Statybinės medžiagos ir įrengimai statybos metu buvo saugomi aikštelėje, parinktojeketvirtojo bloko statybai. Šiuo metu trečiojo bloko konstrukcijos ir nebaigti statytistatiniai yra išardyti, anksčiau saugotos medžiagos pašalintos. Teritorijos žemėspaviršius yra išlygintas ir didžiojoje dalyje padengtas technogeniniu supiltiniu gruntu.Parinktose aikštelėse dirvožemio sluoksnis dažniausiai yra nukastas.Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779) gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos,kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama irpanaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas arstatinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arbakaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka.Naujos AE statybai parinktose aikštelėse dirvožemis nebuvo specialiai tiriamas ir galibūti apibūdinamas tik pagal regioninių tyrimų ir kartografavimo duomenis. Naujos AEparinktoms aikštelėms yra būdingi pasotinti bazėmis jauriniai (JRb) ir, vietomis,paprastieji smėlio (SMp) dirvožemiai. Pasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai yrasusiformavę ant glacigeninių molingų ar priemolingų nuogulų, o paprastieji smėliodirvožemiai – ant smėlingų nuogulų. Drėgnose aikštelių vietose ar reljefopažemėjimuose kartais aptinkami žemapelkių durpiniai dirvožemiai (DPz). Jauriniųdirvožemių tankis siekia apie 2 g/cm³, smėlinių – apie 1,2 g/cm³, o durpiniaidirvožemiai yra gana purūs (tankis tesiekia 1,1 g/cm³).Rytų Lietuvos dirvožemiai sąlyginai yra mažai derlingi, jiems būdingas mažas humusokiekis (apie 1–2 %). Tik durpiniai dirvožemiai gali būti laikomi išimtimi, nes juosepaprastai humuso yra daug. Rūgščių-šarmų pusiausvyra (pH rodiklis) smėliniuosedirvožemiuose yra apie 6,4, molinguose – 7,4, o durpiniuose – apie 6,5. Ignalinos AEapylinkėse žemė ir dirvožemis nėra naudojami žemės ūkiui. Dirvožemio cheminėsudėtis paprastai yra panaši į motininės uolienos cheminę sudėtį. Dirvožemio mineralinėdalis susiformuoja iš motininės uolienos ir sudaro apie 90 % jo svorio. Organinędirvožemio dalį (apie 10 % svorio) sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės liekanos irhumusas. Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės – huminorūgštis, fulvorūgštis, humatomelaninė rūgštis, nehidrolizuotoji liekana, bitumai, vaškai,dervos, lipoidai. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto,fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.Svarbiausi elementai dirvožemio mineralinėje dalyje yra fosforas, kalis, azotas, siera,kalcis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yrakalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamaimikroelementais. Dalis pastarųjų yra sunkieji metalai, kurie dažnai būna technogeninėskilmės. Pagal Lietuvos geocheminį atlasą (Kadūnas ir kt., 1999) Ignalinos AE apylinkiųdirvožemių foninės mikroelementų koncentracijos yra pateiktos 7.4-1 lentelėje.
Page 1:
KonsorciumasPöyry Energy OyLietuvo
Page 6 and 7:
Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
1.4 Veiklos etapai ir trukmėGalima
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
5.2-1 lent. Reaktorių tipų altern
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
5.4.4 Branduolinio kuro gamybaKonso
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
TechnologinisprocesasElektrinėseks
Page 115 and 116:
Technologinisprocesaseksploatavimas
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kur
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
6.3.4.3 Pagrindinių veiksnių apib
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
MonitoringostotysRūšis137 CsNuote
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
7.1.2.2 NuotekosKonsorciumas Pöyry
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
7.1-28 lent. Planuojamas išleisti
Page 185 and 186:
Page 187 and 188: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 193 and 194: Aušinimo vandens paėmimo ir išle
Page 229 and 230: Radiologinio poveikio sumažinimo p
Page 237: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
Page 251 and 252: 7.5-5 pav. Kvartero geologinio žem
Page 269: Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataska
show all

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...