Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 128Tarpmoreninius spūdinius vandeninguosius sluoksnius vieną nuo kito skiria vandeniuimažai laidūs įvairaus storio moreninio priemolio ir priesmėlio sluoksniai su smėlio iržvyro lęšiais. Tarpmoreninių sluoksnių storiai kinta nuo 0,5–1 iki 50–70 m, dažniausiainuo 10–15 iki 25–30 m. Tarpmoreninius vandeningus sluoksnius sudaro įvairausrupumo smėlis, žvyras, o kai kur paleoįrėžiuose – gargždo-žvirgždo nuogulos. Jų storiaikinta nuo 0,3–2 iki 20–40 m, o paleoįrėžiuose siekia 100 ir daugiau metrų(Marcinkevičius ir kt., 1995).AE rajone gruntinis vanduo slūgso pelkių (durpės), akvaglacialinėse (įvairaus rupumosmėlis, žvirgždas, žvirgždas-gargždas) nuogulose ir viršutinėje išdūlėjusioje irplyšiuotoje moreninių priemolių ir priesmėlių dalyje.Prieš tai minėti vandeningi sluoksniai sudaro bendrą vandeningą sistemą, kuriaibūdingos vandens mitybos srities sąlygos. Viršutinio-Vidurinio Devono vandeningojokomplekso pjezometrinis paviršius didžiojoje rajono dalyje yra žemiau gruntinio irtarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių pjezometrinių paviršių, t.y. čia vyrauja mitybossrities hidrodinaminis režimas. Dominuoja vandens judėjimas iš šiaurės, šiaurės rytųlink Drūkšių ežero ir link Dauguvos upės į šiaurę.Požeminis vanduo vandeninguose sluoksniuose yra gėlas, magnio-kalciohidrokarbonatinis, bendras ištirpusių medžiagų kiekis (mineralizacija) yra nuo 0,3 iki0,5 g/l. Mineralizacijos vertės moreninio priemolio plyšiuose gruntiniame vandenyje yradidesnės ir svyruoja nuo 0,58 iki 0,85 g/l (Marcinkevičius ir kt., 1995; HidroprojektasReport, 2006a; Hidroprojektas Report 2006b). Bendras vandens kietumas svyruoja nuo5,19 iki 5,95 meq/l, vandens laidumas nuo 610 iki 705 μS/cm. Remiantis vandenskokybes klasių standartu Lietuvos Higienos Standartas HN 48:2001“Žalio geriamovandens kokybės higieniniai reikalavimai” (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 104-3719) irhidrogeocheminiais duomenimis Devono ir Kvartero vandeningų sluoksnių vanduodažniausiai atitinka aukščiausios klasės vandens standartą (gera kokybė). TačiauKvartero vandeningų sluoksnių vanduo kai kuriais atvejais gali būti priskirtas antrajaiklasei dėl didesnių organinės medžiagos (tai rodo permanganato skaičius) ir amoniojonų koncentracijų vandenyje. Tai yra sąlygota natūralių hidrogeocheminių procesų.Detalesnis abiejų aikštelių požeminio vandens apibūdinimas ir vertinimas yra aprašytas7.3 skyriuje.7.1.1.2 Hidrologinės sąlygosDrūkšių ežeras priklauso Dauguvos baseinui. Drūkšių ežero ištakos pasiekia Baltijosjūrą hidrografiniu tinklu, kurio ilgis apie 550 km: Drūkšių ežeras → Prorva → Drūkša→ Dysna → Dauguva→ Rygos įlanka.Drūkšių ežero baseino (7.1-3 pav.) plotas nedidelis – tik 564 km 2 . Maksimalus baseinoilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus yra 40 km, maksimalus plotis – 30 km, vidutinis plotis– 15 km. Ežerai sudaro 16 % baseino ploto. Tai vienas ežeringiausių Lietuvos rajonų.Didžiausią baseino dalį užima miškai (38 %). Ariama žemė sudaro 26 %, pelkės – 16 %.Teritorijoje vyrauja smėliai, priesmėliai ir priemoliai, kurie sąlygoja skirtingas vandensfiltravimosi sąlygas įvairiose regiono dalyse (Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė,1989).