Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 253kad gręžinys galėtų šį sluoksnį pasiekti 220–119,5 m gylio intervale. Kai kuriuosegręžiniuose (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995; Juozapavičius irJuodkazis, 1987), kurie yra išgręžti tiriamosios teritorijos rajone kiek į pietvakarius nuoDrūkšių ežero, devono sistemos smiltainio ir aleurolito storymė siekia 76–77 m, o kitosevietose ši storymė arba visiškai išplauta paleoįrėžiuose, arba likusi nedidelio storio.Vidurinio devono Narvos horizonto uolienos Ignalinos AE rajone sudaro 86–98 mstorio regioninę vandensparą. Išplautų devono sistemos uolienų paleoįrėžiais eroduotosevietose (7.5-1 pav.) Narvos vandensparinis horizontas daug plonesnis, o kai kur jo storistesiekia vos 5 m. Vidurinio-viršutinio devono Šventosios–Upninkų smiltainio storymėIgnalinos AE rajone vietomis visiškai išplauta, kitur likusi tik apatinė eroduotosstorymės dalis. Tiriamoje teritorijoje Upninkų serijos Kuklių ir Butkūnų svitų smiltainisir aleurolitas sudaro erozijos išraižytą ikikvarterinį paviršių, kurį dengia kvarterinėsledynmečiais susiformavę nuogulos ir nuosėdos.Kvartero nuogulosŠi labai sudėtingos sandaros ir labai nevienoda kvartero geologinio amžiaus nuogulų irnuosėdų storymė sudaryta iš ledynmečiais susidariusių nuogulų ir nuosėdų. Šiaistorymei priskiriamos ir dabartinės holoceninės nuogulos (durpės, sapropelis, sudurpėjęnuogulos) ir technogeniniai gruntai.Kvartero nuogulų ir nuosėdų storymė rajone siekiaapytiksliai 120 m. Nuogulų storis priklauso nuo paviršiaus reljefo altitudės irikikvarterinio paviršiaus absoliutinių aukščių.Kadangi aikštelėse nebuvo gręžiami gręžiniai gilesni kaip 50 m, tai kvartero nuogulų irnuosėdų storymės dalį, slūgsančią giliau kaip 50 m iki 120 m gylio galima apibūdinti tikatsižvelgiant į gretutinių teritorijų bei Ignalinos AE pramoninės teritorijos geologinėssandaros dėsningumus.Sudėtingame kvartero sistemos nuogulų geologiniame pjūvyje galima išskirti keliųledyno antslinkių glacigeninius darinius. Šių nuogulų storymė sudaryta iš žvyniniųsustumtiniųir monolitinių sluoksnių ir lęšių, kurių sandaroje vyrauja moreniniaipriemoliai ir priesmėliai. Šiuos monolitinius ar skeldiškus sustumtinius sluoksnius skirialimnoglacialinių ir fliuvioglacialinių nuosėdų sluoksniai ir lęšiai.Aikštelė Nr. 1Pirmoji aikštelė yra Ignalinos AE pramoninės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje. Pietinėriba yra arti vakarų–rytų transporto juostos, vakarinė riba sutampa su trečiojoenergetinio bloko griuvenų ruožu, o iš šiaurės ir šiaurės vakarų tyrimų teritoriją ribojaDrūkšių ežero pakrantėje įrengtų hidrotechnikos kanalų ruožas. Iš šiaurės ir šiaurės rytųteritoriją supa nuleidžiamųjų hidrotechnikos įrenginių atskirtas 100–200 m Drūkšiųežero pakrantės ruožas, toliau į šiaurę pereinantis į pusiasalį.Geomorfologiniu požiūriu aikštelės teritorija yra Baltijos aukštumos dalis. Jospaviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo Baltijos ledyno pakrašty. Tai tipiškaskraštinių moreninių darinių reljefas. Pietinėje dalyje paviršiaus reljefas priklausovadinamosios Gaidės glaciodepresijos Čebarakų masyvui (Vaitonis ir kt., 1976), kuriopaviršius daugelyje vietų padengtas plona zandrinio smėlio danga. Čebarakųgeomorfologinio masyvo paviršius plokščias, vietomis smulkiai kalvotas, su labaidažnomis reljefe lėkštomis termokarstinėmis duobėmis, įdaubomis.Šiaurinės aikštelės dalies reljefui būdingas lėkštas užpelkėjusios banguotos lygumosperėjimas į pelkėtą Drūkšių ežero pakrantę. Šiaurinės ir rytinės dalies paviršiausabsoliutiniai aukščiai keliais metrais, o vietomis metru ar net mažiau viršija Drūkšiųežero vandens lygio absoliutinį aukštį, kuris sudaro vidutiniškai per metus 141,5 m.