Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2357.4 Dirvožemis7.4.1 Esama būklėPagal Lietuvos higienos normą HN 60: 2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1357)dirvožemis – viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos,veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiemsorganizmams), ir turintis potencialų derlingumą. Dėl pramoninės statybos teritorija,kurioje yra parinktos aikštelės naujos AE statybai, praeityje buvo smarkiai pakeista.Ignalinos AE trečiojo bloko statyba prasidėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.Statybinės medžiagos ir įrengimai statybos metu buvo saugomi aikštelėje, parinktojeketvirtojo bloko statybai. Šiuo metu trečiojo bloko konstrukcijos ir nebaigti statytistatiniai yra išardyti, anksčiau saugotos medžiagos pašalintos. Teritorijos žemėspaviršius yra išlygintas ir didžiojoje dalyje padengtas technogeniniu supiltiniu gruntu.Parinktose aikštelėse dirvožemio sluoksnis dažniausiai yra nukastas.Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779) gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos,kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama irpanaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas arstatinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arbakaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka.Naujos AE statybai parinktose aikštelėse dirvožemis nebuvo specialiai tiriamas ir galibūti apibūdinamas tik pagal regioninių tyrimų ir kartografavimo duomenis. Naujos AEparinktoms aikštelėms yra būdingi pasotinti bazėmis jauriniai (JRb) ir, vietomis,paprastieji smėlio (SMp) dirvožemiai. Pasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai yrasusiformavę ant glacigeninių molingų ar priemolingų nuogulų, o paprastieji smėliodirvožemiai – ant smėlingų nuogulų. Drėgnose aikštelių vietose ar reljefopažemėjimuose kartais aptinkami žemapelkių durpiniai dirvožemiai (DPz). Jauriniųdirvožemių tankis siekia apie 2 g/cm³, smėlinių – apie 1,2 g/cm³, o durpiniaidirvožemiai yra gana purūs (tankis tesiekia 1,1 g/cm³).Rytų Lietuvos dirvožemiai sąlyginai yra mažai derlingi, jiems būdingas mažas humusokiekis (apie 1–2 %). Tik durpiniai dirvožemiai gali būti laikomi išimtimi, nes juosepaprastai humuso yra daug. Rūgščių-šarmų pusiausvyra (pH rodiklis) smėliniuosedirvožemiuose yra apie 6,4, molinguose – 7,4, o durpiniuose – apie 6,5. Ignalinos AEapylinkėse žemė ir dirvožemis nėra naudojami žemės ūkiui. Dirvožemio cheminėsudėtis paprastai yra panaši į motininės uolienos cheminę sudėtį. Dirvožemio mineralinėdalis susiformuoja iš motininės uolienos ir sudaro apie 90 % jo svorio. Organinędirvožemio dalį (apie 10 % svorio) sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės liekanos irhumusas. Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės – huminorūgštis, fulvorūgštis, humatomelaninė rūgštis, nehidrolizuotoji liekana, bitumai, vaškai,dervos, lipoidai. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto,fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.Svarbiausi elementai dirvožemio mineralinėje dalyje yra fosforas, kalis, azotas, siera,kalcis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yrakalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamaimikroelementais. Dalis pastarųjų yra sunkieji metalai, kurie dažnai būna technogeninėskilmės. Pagal Lietuvos geocheminį atlasą (Kadūnas ir kt., 1999) Ignalinos AE apylinkiųdirvožemių foninės mikroelementų koncentracijos yra pateiktos 7.4-1 lentelėje.