Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 133Antrasis reikšmingas ekologinių pokyčių etapas prasidėjo po pirmojo energetinio blokopaleidimo 1984 metais. Pašildytas vanduo tapo veiksmingu faktoriumi, iššaukusiutolesnius organizmų bendrijų struktūros ir jų funkcinių ryšių pakitimus. Destabilizavusnatūralias aplinkos sąlygas ežere, sumažėjo planktoninių organizmų įvairovė, prasidėjosparti sezoninė ir ilgametė jų kiekio bei biomasės kaita. Iškart po IAE pirmojoenergetinio bloko paleidimo, buvo rasta tik 19 procentų fitoplanktono rūšių, lyginant superiodu prieš elektrinės paleidimą. Atitinkamai 5–10 kartų sumažėjo pirminės organiniųmedžiagų produkcijos lygis. Taip pat ryškiai pasikeitė meta- ir protozooplanktonorūšinė įvairovė, beveik 2,6 karto sumažėjo jų skaičius ir biomasė. Buvo nustatyta, jogvienos, euriterminės, organizmų rūšys lengviau prisitaikė prie naujų nestabilių aplinkossąlygų, rūšies individų skaičius padidėjo, o kitos, šaltamėgės, atsidūrė depresinėjebūklėje, jų individų skaičius pastebimai sumažėjo.Paleidus antrąjį energetinį bloką, 1987 metais ir sustabilėjus IAE darbo režimui,prasidėjo trečiasis laikotarpis, palaipsniui ėmė formuotis ir stabilizuotis naujos sąlygosvisoje technogenizuotoje Drūkšių ežero ekosistemoje. Būtent šiuo laikotarpiu vėlpradėjo atsikurti planktoninių organizmų rūšinė įvairovė, tačiau jau dominavo labiaušiltamėgės rūšys. Jų skaičius, biomasė ir organinės medžiagos pirminės produkcijosintensyvumas, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, pastaraisiais metais prilygo eutrofiniamsvandens telkiniams.Vandens kokybė pagal fizikinius-cheminius parametrus ir bioindikatoriusDrūkšių ežero hidrocheminis monitoringas intensyviausiai buvo vykdomas 1979–1997m. laikotarpiu. Matavimai buvo atliekami keliose mėginių ėmimo vietose, išsidėsčiusivisoje ežero akvatorijoje (7.1-5 pav.). Naujausi rezultatai (1999–2006 m.) gauti pagalatskirų tyrimų ataskaitas, IAE ir AAA monitoringo programas.Pagrindiniai Drūkšių ežero teršimo šaltiniai yra Visagino miesto ir Ignalinos AEgamybinių blokų ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos. Į ežerą suteka IAE ir miestoapvalytos nuotekos bei Visagino ir IAE lietaus kanalizacijos sistemų neapvalytasvanduo. Lietaus vanduo nuo IAE pastatų stogų (8×10 6 m 3 /metus) ir drenažo vanduo(1,5×10 6 m 3 /metus) surenkamas tam, kad būtų išlaikomas pakankamai žemas gruntiniųvandenų lygis IAE aikštelėje ir nukreipiamas į lietaus vandens kolektorių beiišleidžiamas į Drūkšių ežerą.Nuotekos apdorojamos biologiniam valymui skirtuose įrenginiuose ir papildomaivalomos smėlio filtrais. Apvalytos nuotekos išleidžiamos į Drūkšių ežerą perpapildomam valymui skirtą tvenkinį (Skripkų ežerą) (tretinis valymas). Tačiau, šiuometu Skripkų ežeras gali būti traktuojamas, kaip antrinis organinių teršalų šaltinis, nessedimintuojanti biomasė ar aukštesnieji augalai nėra pašalinami iš ežero, todėlsusidariusios biomasės kaupimasis lemia antrinės eutrofikacijos procesus. Po biologiniovalymo į Drūkšių ežerą patenka apie 5,5×10 6 –8,5×10 6 m 3 vandens.Per metus IAE sunaudoja apie 356 tonas H 2 SO 4 ir 14 tonų NaOH regeneruoti dervai sustipriai rūgštiniais katijonais ir stipriai šarminiais anijonais, kurie naudojami pašalintiištirpusiai druskai iš vandens valymo sistemos. Panaudoti reagentai neutralizuoja vienaskitą specialiame rezervuare (iki pH nuo 6 iki 9). Po neutralizavimo jie yra išleidžiami įelektrinės lietaus kanalizacijos sistemą, kartu su ištirpusiomis druskomis (SO 4 2- , Na + ,Ca 2+ , Mg 2+ , Cl - , ir kt.) (Almenas ir kt., 1998).Kiti antropogeniniai veiksniai įtakojantys Drūkšių ežero vandens kokybę yra organiniųkomponentų nuotekos iš žemės ūkio objektų ir dirbamų žemės ūkio laukų (trąšos,grunto dalelės ir kt.), tačiau jie vertinami kaip mažiau reikšmingi.