Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 2417.5 GEOLOGIJA7.5.1 Esama būklėArealo piečiau Drūkšių ežero geologinė sandara ir jos ypatumai yra išsamiai apibūdinti,remiantis visais ankstesnių tyrimų duomenimis, esančiais Valstybinėje geologijosinformacijos sistemoje. Naujai AE parinktos aikštelės apibūdintos, naudojant tiekgeologinio kartografavimo fondinę medžiagą, tiek specialių tyrinėjimų medžiagą.7.5.1.1 Prekvartero uolienosIgnalinos atominės elektrinės rajonas yra Rytų Europos platformos dviejų stambiųregioninių tektoninių struktūrų – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės ir Latvijos balnosandūros zonoje. Todėl jo struktūrinės tektoninės sąlygos yra sudėtingos. Pagalkristalinio pamato paviršiaus reljefą čia išskiriamos žemesnės eilės tektoninės struktūros(blokai): Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas, Rytų Drūkšių įlinkis(grabenas) ir Pietų Drūkšių pakilimas. Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas,Rytų Drūkšių pakilimas priklauso Latvijos balnui, Pietų Drūkšių pakilimas – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizei, o Drūkšių įlinkis (grabenas) – minėtųjų regioninių struktūrųsandūros zonai (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Kristalinis pamatas slūgso apie 720 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Jį sudaro apatinioproterozojaus uolienos – dažniausiai biotito ir amfibolo sudėties gneisas, granitas,migmatitas ir kt. Prekvartero uolienų nuosėdinės dangos storis regione kinta nuo 703 iki757 metrų. Ją sudaro vendo komplekso ir paleozojaus uolienos. Vendo kompleksąsudaro gravelitas, įvairiagrūdis feldšpato-kvarcinis smiltainis, aleurolitas ir argilitas.Paleozojaus geologinį pjūvį sudaro apatinio ir vidurinio kambro, ordoviko, apatiniosilūro ir vidurinio bei viršutinio devono uolienos (7.5-1 ir 7.5-2 pav.). Apatinį kambrąsudaro įvairaus rupumo, dažniausiai smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis kvarcinis,kvarcinis-glaukonitinis smiltainis, aleurolitas ir molis, apatinį ir vidurinį kambrą –smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis smiltainis, ordoviką – klinties ir mergelio sluoksniai,apatinį silūrą – domeritas ir dolomitas, vidurinį devoną – gipsinga brekčija, domeritas,dolomitas, taip pat smulkaus ir smulkučio smėlio, smiltainio, aleurolito ir moliosluoksniai, viršutinį devoną – smulkaus ir smulkučio smėlio bei smiltainio, aleurolito irmolio sluoksniai. Vendo komplekso storis – 135–159 m, bendras apatinio ir viduriniokambro uolienų storis – 93–114 m, ordoviko – 144–153 m, silūro – 28–75 m, devonouolienų storis siekia 250 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).