Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 146sukcesinių stadijų (Virbickas ir kt., 1993). IAE statybos bei jos eksploatacijos eigojeprasidėjo ežero žuvų bendrijos kaita.Praėjusio šimtmečio antroje pusėje, įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23–26 žuvųrūšys. Iki IAE statybos pradžios (1950–1975 m.) Drūkšių ežero žuvų bendrijojedominavo stenoterminės šaltamėgės žuvų rūšys – stintos (Osmerus eperlanus L.) irseliavos (Coregonus atbula L.), kurių biomasė sudarė apie 40% bendros ežero žuvųbiomasės. Be jų, svarią dalį užėmė kuojos, ešeriai, karšiai, lydekos. Dėl introdukcijos iškaimyninių ežerų per upelius į ežerą buvo patekusios ne vietinės rūšys – Čiudo ežerosykai (Coregonus lavaretus marenoides Poljakow), karpiai (Cyprinus carpio L.), o vėliauir Lietuvoje išplitę starkiai (Sander lucioperca`L.) bei saulažuvės (Leucaspiusdelineatus Heck.). Įdomu pažymėti ir tai, kad tuomet čia gyveno retesnės rūšys – šamai(Silurus glanis L.), gružliai (Gobio gobio L.), o litoralinėje dalyje prie upių ištakų nettipiškos upinės žuvys – paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio L.), strepečiai (Leuciscusleuciscus L.), meknės (Leuciscus idus L.). Didelė ichtiofaunos įvairovė, tame tarpe irstenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologinės sąlygos buvo labai palankiosšiai gyvūnų grupei.Ežerinių stintų biomasė sumažėjo jau elektrinės statybos laikotarpiu 1976–1983 m., kaiį ežerą iš sausumos pateko nemaži biogenų ir toksikantų kiekiai, giliavandenių vietųpriedugniniuose sluoksniuose atsirado didesnės deguonies stygiaus zonos. Ypačdrastiškai šaltamėgių stenoterminių žuvų biomasė sumažėjo pirmaisiais IAEeksploatacijos metais (1984–1986 m.): bendra – 8, stintų – 2,7, o seliavų – net 58,8karto. Tuo tarpu bendra euriterminių žuvų rūšių biomasė padidėjo apie 35%, nors visosžuvų bendrijos biomasė padidėjo tik 2,5%. Pradėjus 2-ojo reaktoriaus eksploataciją(1987–1988 m.), bendra žuvų biomasė, palyginti su 1976–1983 m., padidėjo 14,2%(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).IAE statybos laikotarpiu seliavų populiacija sumažėjo 28,9 karto, nuo 2,31 milijonųindividų 1979 m. iki 0,08 mln. individų 1981 m. Vėliau eilę metų seliavų gausumasbuvo labai žemas ir tik nuo 1991 m. stebimas jų populiacijos dalinis atsistatymas. 1993–1997 m. seliavų gausumas svyravo nežymiai (7.1-9 lentelė).7.1-9 lent. Pelaginių žuvų gausumas Drūkšių ežere hidroakustinių tyrimųduomenimis, patvirtintais tyrimais naudojant statomuosius tinklus (milijonaisindividų).1979 1981 1983 1985 1986 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997Ežerinė stinta 25,47 60,78 19,02 5,12 1,12 0,14 0,04 0,02 0,03 0,028 0,027 0,03Aukšlė 24,31 12,62 13,2 5,85 2,38 0,79 2,62 4,5 6,2 2,8 3,37 9,85Ešerys 0,58 0,96 1,62 1,75 2,99 1,66 7,44 8,9 9,3 7,8 6,94 7,46Kuoja 2,59 4,18 3,73 3,19 1,38 1,76 5,41 5,5 7 6,6 5,14 4,43Seliava 2,31 0,08 0,04 0,08 0,09 0,27 1,2 3,2 3,3 2,3 2,76 2,74Pūgžlys 0,29 1,04 0,16 0,25 0,03 0,37 1,31 2,4 2,3 1,8 1,49 1,06Plakis 0,05 0,08 0,15 0,17 0,01 0,4 2,1 2 3,4 1,9 1,37 1,29Karšis 0,39 0,48 0,46 0,34 0,48 0,41 1,03 0,8 1,2 0,5 1,32 0,181981 m. stintų gausumas siekė 60,8 mln. vnt., o po to jų populiacija pradėjo staigiaimažėti ir 1986 m. tesiekė 1,1 mln. vnt. 1993–1997 m. stintų populiacija buvo labainegausi. Stintų fiziologiškai optimali temperatūra, nustatyta vasaros terminėsstagnacijos metu, siekia apie 12°C, taigi yra žemesnė negu seliavų. Be to, jų gausumoryškus sumažėjimas siejamas ir su priedugninio sluoksnio deguonies režimopablogėjimu, dugno nuosėdų formavimosi tempų paspartėjimu, epizootinių židiniųatsiradimu.