Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 202elektrinę darytų poveikį planktono bendrijoms priimančiuose vandenyse (Langford,1990, Sandström & Svensson, 1990).T1 scenarijaus atveju planktono bendrijos bei vandens augmenijos vystymasisgreičiausiai būtų panašus į dabartinę situaciją. Eutrofikacija, kuri didele dalimi taipnepriklauso nuo naujosios AE, kaip nuo išorinių ir vidinių maisto medžiagų apkrovųkartu su šilumine apkrova, išlaikytų fitoplanktono biomasę tokio lygio, koks yrabūdingas eutrofikuotiems vandens telkiniams. Fitoplanktono rūšinė sudėtis greičiausiaiišliktų ganėtinai panaši į dabartinę. Melsvadumblių „žydėjimas“, būdingaseutrofikuotiems vandenims, gali tapti dar labiau paplitęs ateityje. Vandens augmenijagreičiausiai ženkliai nepasikeis, lyginant su dabartine padėtimi, kadangi reikšmingiausipokyčiai jau yra įvykę IAE eksploatavimo metu, o vyraujančios rūšys yra prisitaikę priešiltų ir eutrofikuotų vandenų sąlygų. Šiuo metu vyraujančios tolerantiškos rūšys, tokioskaip Myriophyllum spicatum bei Phragmites australis, vis dar bus dominuojančios,tikėtina, kad bendras biomasės kiekis išliks apytikriai toks pats, koks yra dabar.Tikėtina, kad ir zooplanktono bendrija išliks panaši, kokia yra šiuo metu, kadangišaltamėgės rūšys (tokios kaip ledynmečio reliktas Limnocalanus marcus) jau išnyko.T2 scenarijaus atveju šiuo metu stebimi šiluminių išmetų bei eutrofikacijos poveikiaipagreitėtų dėl didesnės šiluminės apkrovos. Aukštesnė temperatūra gali iššauktiplanktono bendrijos nestabilumą ir pagerinti pavienių vyraujančių rūšių, pvz.,melsvadumblių ar diatominių dumblių, masės vystymosi („žydėjimo“) sąlygas, todėltokios rūšys gali tapti dar labiau paplitę. Zooplanktono bendrijoje vyraus rūšys,toleruojančios aukštesnę temperatūrą.Tikėtina, kad aukšta temperatūra padidins vandens augmenijos biomasę, nes sušilęplotai bus didesni. Tik šalia išleistuvo (B zonoje) vandens augmenijos kiekis galėtųsumažėti dėl didesnės erozijos ir žalingos aukštos temperatūros. Kai kurių likusiųmažiau tolerantiškų rūšių, kaip antai menturdumblių, kiekiai gali sumažėti ežere.T3 scenarijaus atveju temperatūra liks gamtinio lygio, tai reiškia, - mažesnė nei yradabar. Tačiau dėl maistinių medžiagų apkrovos eutrofikacija yra labiau dominuojantisveiksnus nei šiluminė apkrova, veikiantis fitoplanktono produkciją ir vandensaugmeniją. Todėl rūšinė sudėtis greičiausiai labai nepasikeis, lyginant su dabartinepadėtimi. Net melsvadumblių “žydėjimas” greičiausiai liks toks pat įprastas, kaip dabar,ar netgi išaugs, jei dabartinis persislinkimas link azoto apribojimo tęsis. Be to, vandensaugmenijos sudėtis bei biomasė tikriausiai išliks ganėtinai panaši į dabar esamą.Tačiau sąlygos augmenijai šalia išleidimo vietos (B zonoje) pagerėtų, kadangi išaugtųstipri srovė ir temperatūra. Šioje zonoje augmenijos augimas ir įvairovė padidėtų.Zooplanktono bendrijoje šaltamėgės rūšys greičiausiai turėtų geresnes sąlygas ir jųskaičius galėtų išaugto, tačiau kitais požiūriais jokio reikšmingo poveikio zooplanktonobendrijai nereikėtų tikėtis.Dugno gyvūnijaŠiluminės išmetos daugiausia šildo ežero paviršinį sluoksnį, taigi, poveikiai dugnogyvūnijai kelių metrų gylyje daugiausiai būna netiesioginiai. Scenarijų (T1, T2 ir T3)poveikiai laikomi beveik panašiais, nors T2 scenarijuje didesnė šiluminė apkrova suintensyvesne eutrofikacija, o T3 scenarijuje - ledo danga greičiausia sąlygotų prastesnesdeguonies sąlygas didesniuose plotuose, nei T1 scenarijuje.T1 ir T2 scenarijuose dugno gyvūnijos yra mažiau arba jos visai nėra greta aušinimovandens išleidimo vietos, nes dėl didelių srauto greičių yra pašalinamos nuosėdos,panašiai kaip yra dabar. Viršutiniuose vandens sluoksniuose, kur vyrauja geros