Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 10 22 1447.1-15 pav. Vidutinių metinių zooplanktono grupių biomasės (mg/m3) reikšmiųkaita giluminėje Drūkšių ežero dalyje 1980–1997 m. vasaros laikotarpiais.IAE eksploatacija akivaizdžiai ir ženkliai įtakojo planktono bendrijas, nulėmė jųnestabilią sezoninę sukcesiją (kaitą) laike ir erdvėje. Nežiūrint į tai, kad vidutinėsmetinės planktono organizmų biomasės vertės pastoviai nedidėjo, kiti fitoplanktonoparametrai demonstruoja menkai nuspėjamas eutrofikacijos procesų pasekmes. Vandens,,žydėjimo” dažnumas ir intensyvumas išaugo bei kinta skirtingų metų vegetacijosperiodu. Rūšių įvairovės sumažėjimas, intensyvus melsvabakterių vystymasis yra vieniiš svarbiausių rodiklių, parodančių tendencingai stiprėjančią ežero eutrofikaciją. Iki šiųdienų ežere vyraujančių rūšių kompleksas kinta, o ežero planktone pastaruoju metupastoviai vyrauja rūšys, būdingos eutrofiniams vandens telkiniams.Drūkšių ežero vandens augalija1996–1997 metų tyrimų laikotarpiu Drūkšių ežere inventorizuotos 73 makrofitų rūšys, išjų 8 – maurabragūnų (Charophyta), 2 – samanų (Bryophyta), 1 – asiūklių(Equisetophyta) ir 58 – žiedinių augalų (Magnoliophyta).Taip pat nustatytos 27 šių rūšių formuojamos asociacijos rango bendrijos. Iš jų,paprastosios nendrės ir ežerinio meldo sudaromos bendrijos (Phragmitetum australis,Scirpetum lacustris) vyrauja pusiau pasinėrusių augalų (helofitų) juostoje nuo ežeropakraščio iki 1,5–2 m gylio, plūdžių bendrijos (Potamogetonetum lucentisPotamogetonetum perfoliati, Potamogetonetum mucronati, Potamogetonetum rutili)gana dažnos 1–5 m gylyje, žvakidumblio (Nitellopsidetum obtusae) bendrijos vyraujavisiškai pasinėrusių augalų (limneidų) juostoje 3–5(7) m gylyje. Ežere aptinkamos 3retos Lietuvos vandens telkiniuose bendrijos (Scolochloetum festucaceae,Zannichellietum palustris Nitelletum opacae).Iki Ignalinos atominės elektrinės paleidimo, 1979–1983 tyrimų laikotarpiu ežeras buvoapibūdintas kaip tipiškas vidutinio gylio mezotrofinis ežeras, su gerai išsivysčiusiapovandenine augalija, kurioje vyrauja maurabraginių dumblių ir plūdžių rūšys (Chararudis, C. filiformis, Nitellopsis obtusa, Potamogeton lucens, P. perfoliatus) irfragmentiškai išsivysčiusia plūdurlapių augalų ir pakrančių augalija (Potamogetonnatans, Phragmites australis). Augalai augo iki 7–9 m gylio.Pagal šiuos požymius, o ypač maurabraginių dumblių (Charophyta) dominavimąpovandeninėje augalijoje, Drūkšių ežeras tuo metu visiškai atitiko ežerų sumaurabragūnų bendrijomis buveinių tipą, kuris šiuo metu įrašytą į ES BuveiniųDirektyvos 1 Priedą, kaip saugotinas visos Europos mastu.Praėjus ~20 metų po IAE paleidimo (1996–1997 tyrimų laikotarpis), žymūs augalijospasikeitimai pastebėti visose ekologinėse augalijos juostose: